Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-49/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-24
Bylos Nr.
2-49/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Vytas Milius
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
  • 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-49/2008Procesinio sprendimo kategorijos 27.1; 110.1; 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje A. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, pagal kurią santuokos metu įgytas butas atiteko A. M. asmeninės nuosavybės teise, pripažinimo negaliojančia bei akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. P. patikslintu ieškiniu prašė teismo:

1) priteisti iš atsakovo V. M. pagal 2001 m. gegužės 1 d. tarp šalių sudarytą paskolos sutartį 198 000 Lt bei šešių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d.);

2) pripažinti negaliojančia: a) tarp V. M. ir A. M. 2006 m. kovo 21 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatą, pagal kurią butas (duomenys neskelbtini) atiteko A. M. asmeninės nuosavybės teise; b) 2006 m. spalio 19 d. sudarytą UAB „ERA“ akcijų perleidimo sandorį.

Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti UAB „Era“ akcijas bei šios įmonės turtą, taip pat ginčo butą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir areštavo atsakovei A. M. pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių perleistą butą (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jį perleisti, įkeisti, ar kitaip suvaržyti bei sumažinti šio buto vertę. Nurodė, kad ieškinio suma didelė, todėl yra rizika, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad ginčo buto suma yra didesnė už ieškinio sumą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl UAB „Era“ akcijų bei įmonės turto arešto.

Šalies argumentai

Ieškovo G. P. atstovas 2007 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - UAB „Era“ akcijų bei šios įmonės turto arešto. Nurodė, kad areštuoto buto vertė yra 413 144 Lt, tačiau jis įkeistas bankui, užtikrinant 46 376 eurų paskolos grąžinimą iki 2021 m.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir areštavo atsakovui V. M. priklausančias UAB „Era“ akcijas, uždraudė jomis disponuoti, naudotis jų suteikiamomis turtinėmis teisėmis bei balsuoti UAB „Era“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Nurodė, jog tokie pat ribojimai nustatomi ir atsakovei A. M., jeigu paaiškėtų, kad kitos UAB „Era“ akcijos priklauso jai. Teismas taip pat areštavo visą UAB „Era“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti, ar kitaip suvaržyti, sumažinti turto vertę, neviršijant ieškinio sumos, t.y. 198 000 Lt. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad paaiškėjus aplinkybei, jog areštuotas butas įkeistas bankui, atsirado pagrindas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas uždraudė atsakovui V. M. naudotis UAB „Era“ akcijų suteikiamomis turtinėmis teisėmis bei teise balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose tam, kad jis neperleistų turimų šios įmonės akcijų bei turto kitiems asmenims, ir nepasunkėtų restitucijos taikymas. Be to, tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad A. M. irgi yra UAB „Era“ akcininkė, teismas uždraudė ir jai naudotis tokiomis pačiomis akcijų suteikiamomis teisėmis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti šiais motyvais:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą. Nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog aukščiau nurodyta teismo nutartimi areštuoto buto vertė keletą kartų viršija buto įkeitimu bankui užtikrintos prievolės dydį bei pareikštų ieškinio reikalavimų dydį;Teismas viršijo ieškovo pateikto prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas ir nepagrįstai uždraudė atsakovui V. M. naudotis UAB „Era“ suteikiamomis akcininkų turtinėmis teisėmis. Mano, jog spręsti dėl įmonės turto perleidimo galima tik pasinaudojus akcininkui suteikiama neturtine teise balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o ne turtine teise;Teismo procesinis sprendimas dėl atsakovės A. M. nuosavybėn galimai perleistų UAB „Era“ akcijų arešto yra sąlyginis, todėl neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 267 str.);Teismas neturėjo teisinio pagrindo areštuoti UAB „Era“ turtą, nes ši įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės ir nėra dalyvaujantis byloje asmuo;Apeliantui kelia abejonių ieškovui atstovaujančio advokato veiklos teisėtumas, kadangi prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašytas ant vykdymo veiksmus byloje atliekančios antstolės P. K. firminio blanko.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

Išieškojimas negalės būti nukreiptas į visą areštuotą butą, o bus būtina nustatyti atsakovo V. M. dalį šiame bute ir į ją nukreipti išieškojimą, todėl apelianto argumentai dėl buto arešto, kaip pakankamos laikinosios apsaugos priemonės byloje, yra nepagrįsti. Be to, banko, kuriam įkeistas butas, reikalavimai tenkinami be eilės (CPK 664 str. 1 d., 754 str. 1 d.);Atsakovas V. M. yra ne tik UAB „Era“ akcininkas, turintis pusę šios įmonės akcijų, bet ir jos vadovas, todėl teismas pagrįstai nustatė atsakovui apribojimą perleisti šios įmonės akcijas kitiems asmenims;Atsakovas V. M. UAB „Era“ akcijas perleido kitiems asmenims (tikėtina, jog atsakovei A. M.) pažeisdamas tarp šalių sudarytos paskolos sutarties 3 punktą, pagal kurį skolos grąžinimą jis užtikrino jam priklausančių įmonių turtu, todėl sąlyginio sprendimo priėmimas nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių; Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsakovui V. M., o ne UAB „Era“.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas turi nustatyti, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės byloje nereiškia, kad negali būti taikomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – tiek tos pačios, tiek kitos rūšies. Svarbiausia nepažeisti proporcingumo ir ekonomiškumo principų, t. y. reikalavimų, jog teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų reikalavimų pobūdį, o bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi viršyti ieškinio sumos. Tik tokiu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų tikslą ir paskirtį, nepažeis nei vieno dalyvaujančio byloje asmens teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, iš pradžių iš dalies tenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavęs butą, kurį atsakovas V. M. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu perleido atsakovei A. M., o vėliau paaiškėjus, jog siekiant užtikrinti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą, šiam butui yra nustatyta hipoteka, pagrįstai taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Era“ turto areštą, atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančių UAB „Era“ akcijų areštą bei atsakovei A. M. galimai perleistų šios įmonės akcijų areštą, draudimą atsakovams naudotis, disponuoti UAB „Era“ akcijų suteikiamomis turtinėmis teisėmis bei neturtine teise balsuoti UAB „Era“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje byloje, tačiau sprendžia, jog teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus bei tvarką.

Nėra abejonės, jog buto, kurio teisinę priklausomybę pagal teismo sprendimu patvirtintą tarp atsakovų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ginčija ieškovas, areštas neužtikrina ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo. Tokią išvadą galima daryti paaiškėjus, kad siekiant užtikrinti atsakovams suteiktos paskolos įvykdymą, areštuotas butas įkeistas bankui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog preliminari areštuoto buto vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis 2007 m. birželio 1 d. buvo 413 144 Lt (b.l. 49-50), buto įkeitimu užtikrintos prievolės dydis 46 376 eurų (b.l. 51-53), ieškinio suma 198 000 Lt (b.l. 2-6). Šalys nepateikė kitokių buto vertę ar pasikeitusį prievolės dydį įrodančių dokumentų, todėl teismas pagrįstai klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė pagal byloje esančius duomenis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog areštuoto turto užtenka tiek hipotekos kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, tiek ir ieškovo reikalavimams patenkinti. Visų pirma, pažymėtina, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami pirmąja eile (CPK 664 str. 1 d.). Kaip matyti iš atsakovės A. M. atsiliepimo į ieškinį, ji ginčija santuokos metu sutuoktinio gautos pinigų sumos pagal ginčijamą paskolos sutartį panaudojimo šeimos reikmėms faktą, motyvuodama ne tik faktiniais duomenimis, bet ir teisiniais argumentais (paskola paimta vieno iš sutuoktinių iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo) (b.l. 79-83), įrodinėja, jog jai nuosavybės teise priklauso butas ar bent jo dalis, todėl į šį turtą ieškovas neturi teisės nukreipti išieškojimo. Be to, nėra tiksliai žinoma, ar atsakovai santuokos metu neturėjo kitų prievolinių įsipareigojimų, kurių neaptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (pavyzdžiui, šioje sutartyje atsakovai neaptarė klausimo dėl UAB „Era“ akcijų teisinės priklausomybės, galimai iš ieškovo gautos pinigų sumos grąžinimo). Esant tokioms aplinkybėms, buto areštas gali būti nepakankamas ieškovo reikalavimų užtikrinimui. Todėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių UAB „Era“ akcijų areštas, neturint duomenų apie kitą atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, yra pagrįstas. Byloje nėra duomenų apie realią šios įmonės akcijų vertę, nes antstolis neatliko areštuotų akcijų turto aprašo (CPK 677 str. 1 d.), tik žinoma, jog UAB „Era“ įstatinį kapitalą sudaro 100 paprastųjų vardinių 100 Lt vertės akcijų, iš kurių 50 akcijų atsakovas ketino parduoti R. P. už 50 Lt (b.l. 38-41, 94). Esant tokioms aplinkybėms, teismo procesinis sprendimas dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių UAB „Era“ akcijų arešto nepažeidžia atsakovo teisių.

Tuo atveju, jeigu antstoliui atlikus areštuotų akcijų aprašymą paaiškėtų, jog jų vertė viršija ieškinio sumą, atsakovas galėtų nurodyti kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pateikti teismui prašymą dėl šio turto arešto, panaikinant UAB „Era“ akcijoms uždėtą areštą (CPK 146 str. 1 d.).

Dėl UAB „Era“ akcijų suteikiamų turtinių teisių bei neturtinės teisės balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apribojimo pastebėtina, jog esant tokiai situacijai, kai atsakovai nuslėpė nuo sprendimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinusio apylinkės teismo faktą apie turimas UAB „Era“ akcijas, kurios turėjo būti dalijamos tarp atsakovų (šios sutarties 3.2 punkte šalys nurodė, kad kito turto, išskyrus butą, neturi, b.l. 85), o vėliau atsakovui perleidus dalį šios įmonės akcijų, nesant duomenų apie kitą atsakovo nuosavybės teise turimą turtą, yra pagrindas manyti, kad neapribojus jam Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnyje nurodytų turtinių akcijų suteikiamų teisių, taip pat neturtinės teisės balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, atsakovas gali imtis veiksmų, kurie iš esmės sumažintų realią akcijų vertę ir dar labiau apsunkintų galimai pagrįstų ieškovo reikalavimų įvykdymą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl galimai atsakovės nuosavybėn perleistų kitų UAB „Era“ akcijų arešto, negali nagrinėti apelianto argumentų dėl galimai sąlyginio teismo procesinio sprendimo priėmimo, nes atsakovė atskirojo skundo šioje byloje nepateikė, o apelianto skundžiama nutarties dalis nėra susijusi su apelianto teisių suvaržymu (CPK 320 str.). Be to, teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad paveda antstoliui nustatyti kitą UAB „Era“ akcininką, o iš atsakovo pateiktų dokumentų galima manyti, jog atsakovė nėra šios įmonės akcininkė (b.l. 55, 94).

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo UAB „Era“ turtą, nes šis teisės subjektas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl teismas neturi įgaliojimų priimti tokių procesinių sprendimų, kurie apsunkintų jo teisinę padėtį, sukeltų jam teisinių padarinių. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas atskirtas nuo dalyvių (akcininkų) turto ir jie nėra atsakingi už vienas kito įsipareigojimus (CK 2.50 str. 1, 2 d., Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d.). Tai, kad atsakovas 2001 m. gegužės 1 d. sudarytos paskolos sutarties 3 punkte garantavo skolos grąžinimą savo asmeniu ir jam priklausančių juridinių asmenų turtu, nesudaro pagrindo areštuoti įmonės, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą garantavusio asmens, turtą. Ieškovas nenurodė šios įmonės atsakovu, todėl šioje byloje nėra sprendžiama dėl jos atsakomybės. Be to, teismo procesinis sprendimas dėl UAB „Era“ turto arešto reiškia, kad teismas, nesant ieškovo reikalavimo dėl įmonės atsakomybės taikymo, šią įmonę nagrinėjamos bylos stadijoje savo iniciatyva vertina kaip paskolos sutarties garantą, o tai pažeidžia dispozityvumo principą (CPK 13 str.).

Apelianto argumentas dėl to, jog atskirasis skundas surašytas ant antstolės firminio blanko nėra reikšmingas teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kadangi proceso įstatymas nenustato specialių reikalavimų atskirojo skundo formai, todėl šis procesinis dokumentas gali būti surašomas tiek ant paprasto, tiek ir ant firminio popieriaus lapo.

Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nutarties dalis, kuria teismas areštavo UAB „Era“ įmonės turtą, naikintina, o kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu , teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti UAB „Era“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasKazys KailiūnasVytas Milius