Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei V. L., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2011 m. pavasarį, tiksliai nenustatyta data ir laiku, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą (Nr.75-2-00036-12), Pakruojo rajone, B. kaime, pagrobdami metalines R. P. priklausančio sandėlio konstrukcijas, kurias pardavė į metalo laužą, taip sunaikino R. P. sandėlį 3064 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. P. 3064 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis R. A. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena pas mamą B. kaime ir jie eidami su M. B. kaimo keliuku, pamatė sugriautą pastatą, visokių metalinių atraižų, armatūros ir sugalvojo tą metalą susirinkti ir parduoti į metalo laužą. Jis nežinojo, kam tas pastatas priklauso, tik pagalvojo, kad savininkas jau bus viską, kas reikalinga susirinkęs, o ten mėtosi nebereikalingi daiktai. Jie su M. metalą surinko ir sudėjo į krūvas, pririnko kažkur apie toną. Po to, P. alaus bare susipažino su tokiu vyriškiu, kuris jų sukrautą metalo laužą su didele mašina išvežė į metalo supirktuvę. Vyriškis, pardavęs metalą, jiems su M. atvežė 300 litų ir jie pasidalino po 150 litų. Jie kartu su tuo vyriškiu į metalo supirktuvę nevažiavo. Gal po mėnesio jam paskambino P. ir pasakė, kad jis pagrobė jo metalą. Jie su M. buvo nuvažiavę pas P. aiškintis, sužinojo, kad pastatas priklausė P., kuris pasiūlė jiems atlyginti žalą, prašydamas 10000 litų. Jie su M. aiškino, kad tokios žalos nepadarė, nes pastatas jau buvo išardytas iki jų. Tačiau vėliau, nenorėdami, kad P. kreiptųsi į policiją, sutarė atlyginti žalą. Už jį 3000 litų P. atlygino jo dėdė, pas kurį jis dirba, o M. B. davė 1000 litų ir jo dėdė tuos pinigus nuvežė P. Mano, kad žalą nukentėjusiajam jis yra atlyginęs. Pripažįsta, jog pasielgė blogai, labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, pasižada daugiau taip nedaryti, nori su nukentėjusiuoju susitaikyti. Prieš baigiantis įrodymų tyrimui, pateikė teismui prašymą dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. parodė, kad jis turėjo įsigijęs sandėlį už 3000 litų, kurį pasiūlė pirkti ūkininkui L. M., kuris sutiko ir jie sutarė kainą, t.y., kad M. pirks sandėlį už 12000 litų. Kainą sutarė žodžiu. Po kokios dienos M. jam paskambino ir pasakė, kad jo sandėlio nebėra. Jis nuvažiavęs pats pamatė, kad nebėra metalo konstrukcijų, likę tik šiferio liekanos. Į policiją jis iš karto nesikreipė, nes nutarė pats pasiaiškinti, kas tai galėjo padaryti. Nuvažiavęs į metalo supirktuvę, sužinojo, kad kelis kartus tokio metalo buvo atvežęs R. A. ir M. B., taip pat sužinojo, su kokiais automobiliais metalas buvo atvežtas. Jis kalbėjo su automobilio vairuotoju, kurio dabar nebėra, nes yra miręs. Pas jį buvo atvažiavę R. A. ir M. B., kuriems jis pasakė, kad jam padaryta 12000 litų žala, nes už tiek būtų sandėlį pardavęs. Jie pažadėjo atlyginti žalą. Tačiau kadangi jie, praėjus kuriam laikui, žalos jam neatlygino, jis parašė pareiškimą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to pas jį buvo atvažiavęs R. A. dėdė, kuris jam už R. A. sumokėjo 3000 litų ir jie sutarė, kad R. A. jam žalą atlygino. Dar jis gavo 1000 litų už M. B. Jis palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 16425 litų žalos atlyginimo, kurį sudaro 12000 litų už sandėlį ir 4425 litai už sugaištą laiką ieškinio paruošimui, važinėjimui į apklausas, viskas yra nurodyta ieškinyje. R. A. jis jokių pretenzijų neturi, sutinka su juo taikytis, civilinio ieškinio jo atžvilgiu nereiškia, kadangi jis jam žalą atlygino, vogė ne vienas, todėl civilinį ieškinį jis pareikš kitiems kaltinamiesiems.

Liudytojas A. G. parodė, kad pas jį pernai metais, galėjo būti pavasaris, atvažiavo R. P. ir apkaltino metalo vagyste iš kažkokio jo sandėlio. Jis paaiškino, jog nieko nevogė, tik pažįstamiems nuo senų laikų M. B. ir R. A. surado mašiną, nes suprato, kad jiems reikia didesnės mašinos, nes jie klausė, kas turėtų mašiną vežimui. Jis žinojo, kad tokią mašiną turi A. M. ir jiems davė M. telefoną. Daugiau jis nieko apie tą vagystę nežino.

Liudytoja O. A. Š. parodė, kad ji gyvena B. kaime ir nuo jos namų gal puskilometrio atstumu buvo daržinė. Ji nežinojo, kam ta daržinė priklauso. Tenai stovėjo dar du tvartai, iš kurių vienas buvo statytas Ž. bendrovės, o kitas – MSV. Niekada prie tos daržinės ji nebuvo priėjusi arčiau, o kada tiksliai daržinė dingo, irgi nežino, nes nematė, kad kas ją būtų griovęs ir vežęs. Pro tą daržinę eina kelias, todėl tuo keliu dažnai važiuoja mašinos, žmonės. Vieną rytą dukra anksti grįžusi iš darbo jai pasakė, kad nebėra daržinės, tada ji ir pamatė. Naktį ji nieko negirdėjo, nes jos kambario, kuriame miega, langai yra ne į daržinės pusę.

Liudytojas L. M. parodė, kad jis žinojo, jog B. kaime buvo V. buvęs ūkis, MSV plytiniai pastatai, kiaulidės, daržinė, vandens bokštas, nes važiuodavo pro šalį. Vieną kartą susitikus R. P., šis jo paklausė, ar jam kaip ūkininkui nereikia daržinės, t. y., metalinių konstrukcijų, kurias galima nusipjauti ir parsivežti. Jis pagalvojo, jog būtų neblogai ir paklausė, už kiek parduotų. Tada P. liepė apžiūrėti vietoje. Jis nuvažiavo pasižiūrėti ir rado šiferio krūvą, o jokio metalo nebuvo. Paskambino ir pranešė P. Konkrečios kainos su P. jie nebuvo sutarę ir dėl kainos nekalbėjo, tik jis pats pagalvojo, kad gal kainuotų apie 10000 litų, gal dar kiek nusiderėtų. Metalą jis būtų panaudojęs kuro bazės ar garažo statybai.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis yra R. A. dėdė ir apie metalo vagystę žino tik tiek, kiek jam pasakojo sūnėnas ir tas kitas, kuris buvo su sūnėnu. Jis nežinojo, kieno tas pastatėlis buvo ir su R. P. nebuvo pažįstamas. R. jam sakė, kad už parduotą metalą jie gavo 300 litų. Jis kai sužinojo apie vagystę, pasiūlė padengti nuostolius ir nuvežė P. 3000 litų už R. padarytą žalą, susirašė raštelį ir suprato, kad yra atsiskaitę su P. Dar buvo nuvažiavęs pas tą R. draugą ir jam aiškino, kad reikia atsiskaityti, tačiau tas aiškino, kad jie nieko nepavogė, davė tik 1000 litų. Jis tuos pinigus nuvežė ir perdavė P. buhalterei, nes P. buvo išvykęs.

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS I R NUSIKALSTAMŲ V E I KŲ

KVALIFIKAVIMAS

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. A. kaltė dėl svetimo turto vagystės ir svetimo turto sunaikinimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. bei 187 str. 1 d., kadangi jis pagrobė nukentėjusiajam R. P. priklausančio sandėlio metalines konstrukcijas ir taip sunaikino sandėlį.

Kaltinamajam R. A. yra tikslintinos jo padarytų nusikalstamų veikų nustatomojoje dalyje aplinkybės, kadangi jų padaryme jis dalyvavo ne vienas, tačiau kitas asmuo šioje byloje yra neteisiamas, nes jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, todėl nenurodoma kaltinime ir šio asmens vardas bei pavardė, nes teismas negali pasisakyti dėl konkretaus asmens kaltės, kai šis nėra teisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3. punktas).

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kadangi šioje byloje nesprendžiamas kito asmens kaltės klausimas (BK 60 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis R. A. neteistas (76-79 b. l.), baustas administracine tvarka (80-81 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (82, 85 b. l.), savo šeimos neturi (83 b. l.), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (84 b. l.), prisipažino nusikalstamas veikas padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, pasižada ateityje nebenusikalsti, atsiprašė nukentėjusiojo R. P., atlygino jam padarytą žalą ir su juo susitaikė, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 str. 1 d., BPK 303 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., pilnamečiams asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl kaltinamajam R. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas 150 litų sumai (BK 72 str. 1 d., 2 d., 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d., R. A. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 4 d., R. A. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. A. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 107 str., procesas dėl nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalies - 3000,00 Lt nutrauktinas, kadangi kaltinamasis R. A. ją atlygino (14 b. l.).

Likusi nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalis – 13425,00 Lt atmestina, kadangi kaltinamojo R. A. atžvilgiu jis jos atsisakė (BPK 112, 113, 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 str.str., teismas

nusprendžia:

R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.

Paskirti kaltinamajam R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – 150,00 litų sumai.

Kaltinamajam R. A. išaiškinti, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam R. A. išaiškinti, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. A. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalies - 3000,00 litų nutraukti.

Likusią nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalį – 13425,00 litus atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.