Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams J. K. ir A. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, pavardės vaikui suteikimo (išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kuria nurodo, Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio M. V. interesams. Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę.

Teismui paskelbus atsakovo A. V. paiešką, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2021 m. sausio 19 d. raštu teismui pranešė, kad A. V. 1994 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), jokių duomenų Policijos informacinėje sistemoje apie šį asmenį nėra, jis niekada nedirbo, Darbo biržoje Lietuvoje asmuo paskutinį kartą registruotas 1993 metais. Atsakovo artimieji – motina ir du broliai – nurodė, kad apie 1993 – 1994 metus A. V. išvyko iš Lietuvos, jokių kontaktų su juo nepalaiko.

Procesiniai dokumentai atsakovui A. V. įteikti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės R. V. atstovas advokatas Eugenijus Markevičius ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad nuo 1994 m. ieškovė su atsakovu A. V. nebendrauja, ruošiasi inicijuoti ir skyrybų procesą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Danai Sederavičienė nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės atstovo, atsakovo J. K. paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas.

R. V. ir A. V. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka nenutraukta, todėl (duomenys neskelbtini) R. V. gimusio sūnaus tėvu gimimo įraše ((duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas A. V.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Ieškinyje, atsakovo J. K. atsiliepime išdėstytos aplinkybės, policijos paieškos duomenys, teismo posėdyje teikti ieškovės atstovo ir atsakovo J. K. žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės R. V. ir atsakovo A. V. santykiai seniai nutrūkę, jis negali būti (duomenys neskelbtini) ieškovei gimusio sūnaus tėvu. J. K. teigimu, M. V. jis pripažįsta kaip savo sūnų, jį globoja ir augina nuo pat berniuko gimimo, nori, kad sūnus turėtų jo pavardę, ginčo dėl pavardes nėra.

Teismas, spręsdamas dėl prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra berniuko biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, kad vaiko motina su A. V. kartu negyvena ir jokių santykių nepalaiko ilgą laiką, bylos duomenimis atsakovas, atsakovas A. V. maždaug 1994 metais išvyko iš Lietuvos ir nepalaiko jokių ryšių nei su ieškove, nei savo biologine šeima, kad atsakovas J. K. su ieškove gyvena daugiau nei 10 metų, be M. V. turi dar du bendrus (duomenys neskelbtini) metais gimusius vaikus, nuo pat gimimo rūpinasi M. V., jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Taigi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp vaiko ir atsakovo J. K. yra susiformavę vaiko ir tėvo faktiniai ryšiai, tuo tarpu atsakovas A. V. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, įrodyta, kad vaiko M. V. gimimo dokumentuose įrašytas šio vaiko tėvu A. V. nėra M. V. tėvas (CK 3.150 straipsnis), taigi ieškinys tenkintinas, nustatant, kad M. V. nėra A. V. sūnus, o jis nėra berniuko tėvas. Įrodymų visuma pagrindžia ieškovės ieškinį, kad vaiko biologinis tėvas yra atsakovas J. K. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Pripažintina, kad J. K. yra M. V. tėvas, o jis yra J. K. sūnus.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių nesant ginčo dėl sūnaus pavardės, berniuko pavardė keistina į tėvo J. K. pavardę (CK 3.167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Nagrinėjamu atveju teisme patirta 14,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, kad beveik visos išlaidos susidarė dėl pakartotinio procesinių dokumentų siuntimo/persiuntimo atsakovui J. K., iš jo ir valstybės naudai šios išlaidos ir priteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti atsakovui J. K., kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikti tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę ,,K.“.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,22 Eur (keturiolika eurų ir 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.