- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-30-350/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02842-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. K., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria pratęsta L. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi L. K., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
1.1. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi L. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
1.2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi L. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
1.3. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi L. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje –VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
1.4. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi L. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
1.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi L. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje –VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, pratęsta L. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
3. Skundu Panevėžio apygardos teismui L. K. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį, prašo pakeisti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad gydymo metu ji nepadarė jokių pažeidimų, nebuvo ligos paūmėjimų. Teigia, jog turi išsaugojusi vietą Švenčionių r. Strunos globos namuose, į kuriuos galėtų grįžti ir kur būtų pasirūpinta jos gydymo tęstinumu. Gydytojų psichiatrų komisijos išvadoje konstatuota jos pakili nuotaika yra susijusi su asmens charakterio bruožais, o nemigos epizodai yra dėl amžiaus, širdies veiklos suprastėjimo. Taip pat nurodo, jog suvokia gydymo svarbą ir pasekmes nesilaikant nustatyto gydymo režimo, tvirtina, jog šiuo metu jaučiasi žymiai geriau, o būsena yra stabili. Žada laikytis gydytojų nurodymų, vartoti paskirtus vaistus, nedaryti įstatymų pažeidimų.
4. Teismo posėdyje skundą padavusio asmens gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta L. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra pagrindo.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo L. K., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, kurioje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu L. K. psichinė būsena nebuvo stabili – fiksuoti ligos paūmėjimai su disforine pakilia nuotaika, neadekvačiu elgesiu, miego sutrikimais, jos emocijos stokojo adekvatumo, mąstymas buvo pagreitinto tempo, nenuoseklus, paralogiškas; maždaug nuo 2019 m. liepos buvo sujaudinta, pakilios, disforiškos nuotaikos, keikėsi, jos nuotaika buvo labai permaininga. Dėl taikyto gydymo, apie mėnesį laiko yra ramesnė, sukalbamesnė. L. K. socialinė adaptacija yra sutrikusi, globos namuose nesiadaptavo.
10. Nagrinėjant teikimą pirmos instancijos teismo posėdyje, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė nurodė, jog L. K. liga įgavo nepertraukiamą eigą, pacientė koregavimui nepasiduoda, gyvena taip, kaip jai patinka.
11. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.
12. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad L. K. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Jos psichikos būklė stebimu laikotarpiu nebuvo pakankamai stabili, pacientė yra nekritiška savo būsenai, jos elgesys yra neadekvatus, socialinė adaptacija – sutrikusi, kas rodo, jog L. K. socialinis pavojingumas yra išlikęs. Būtent tai ir sąlygojo pirmos instancijos teismo sprendimą tęsti jos stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus, priėmė teisingą sprendimą, kad L. K. socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs, psichikos būklė išlieka nestabili, dėl ko tikslinga pratęsti jai taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.
13. Visuma pirmiau nurodytų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas L. K. pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jos elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklei, padarytai veikai.
14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi L. K. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl L. K. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.