- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- T-1651-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-3-00005-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
- 2.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir komisija) 2025 m. spalio 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog asmuo ankščiau neteistas, atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę. Dėl nusikaltimo kaltę pripažino, išreiškė gilų gailestį dėl nusikalstamos veikos, prisiima atsakomybę už padarytą veiką, nesiekia pateisinti savo nusikalstamo elgesio. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis motyvuotai įsitraukęs į resocializacijos taikomas priemones, dirba, dabartinėje darbovietėje tęs darbinę veiklą ir lygtinio paleidimo atveju, skolų neturi, gauna pastovias darbine pajamas, vyksta trumpalaikėms išvykoms pas artimuosius, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Nors bausmės atlikimo laikotarpiu buvo kartą nubaustas drausmine nuobauda už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, tačiau vėliau jis buvo skatintas už gerą elgesį ir sąžiningai atliekamą darbą – paskirta drausminė nuobauda panaikinta. Nors nusikalstama veika buvo padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų nuteistasis aktyviai dalyvavo užsiėmimuose nukreiptuose į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, bausmės atlikimo metu laikosi vidaus tvarkos, nevartoja psichoaktyvių medžiagų ir nedemonstruoja su tuo susijusio elgesio. Šiuo metu socialinio tyrimo išvadoje pateikti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai valdomi, atsižvelgiant į nuteistojo statinių veiksnių nebuvimą, manytina, kad nuteistasis likusią bausmės dalį gali atlikti probacijos priežiūros sąlygomis.
M. K. atžvilgiu 2024 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi pripažintas Danijos Karalystės Hemingo apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalimi ir 144 straipsniu, paskirta galutinė bausmė 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo
Bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 18 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 12 d.
Anksčiau neteistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. K. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką M. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis dinaminis kriminogeninis veiksnys (stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (susijęs su nusikalstamu elgesiu, bausmės atlikimo metu veiksnys valdomas)), kuris nustatytas atsižvelgiant į ir nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Vis dar egzistuojantis kriminogeninis veiksnys ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojamas, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Tuo labiau pažymėtina, kad pats nuteistasis, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, teigia, jog netinkamas problemų sprendimo būdas, šiuo atveju narkotinių medžiagų vartojimas, privedė jį prie neigiamų pasekmių, t. y. nusikalstamos veikos, dėl kurios šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vertinimo metu nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei sukeltų pasekmių vertinimas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje). Teigiamai vertintina, kad asmuo pradeda suprasti neigiamas savo veiksmų pasekmes, tačiau pažymėtina, kad šie apsauginiai veiksniai dar negalėtų būti laikomi pagrindu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Vertinimo metu taip pat nustatyta, kad nuteistajam sunku įsijausti į kitų jausmus, tai parodo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, t. y. nukentėjusiojo palikimas be pagalbos, nejautrus elgesys.
Žemesnės instancijos teismas
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. K. bausmės atlikimo metu vieną, kartą, 2025 m. balandžio 15 d., pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą ir buvo nubaustas drausmine nuobauda. Vėliau jis buvo skatintas už gerą elgesį ir sąžiningai atliekamą darbą – paskirta drausminė nuobauda panaikinta. Teismas vis tik atsižvelgia į tai, kad vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus nuteistasis pažeidė neseniai. Nors po pažeidimo nuteistasis buvo skatintas už gerą elgesį, apskritai toks pažeidimas rodo, kad asmeniui vis dar sunku laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, todėl asmuo toliau turėtų savo elgesį koreguoti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
2025 m. rugpjūčio 25 d. nuteistasis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvą grupę. 2025 m. rugpjūčio 29 d. nuteistasis perkeltas bausmę tęsti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas neabejotinai turėtų būti paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tuo tarpu tik ilgalaikis, nuoseklus ir teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, nustatant visas sąlygas lygtinio paleidimo taikymui.
Nurodoma, kad nuteistasis noriai vykdo individualiame socialinės resocializacijos plane numatytas intervencines ir prevencines priemones. Per visą bausmės atlikimo laiką yra sudalyvavęs įvairiose priemonėse ir programose, tačiau vien tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose, dirba, palaiko socialinius ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi šios aplinkybės atskleidžia, kad šiuo metu kaltinamasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama ir neatliktos bausmės dalis. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, ir M. K. neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumoje, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atkreiptinas dėmesys, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistojo M. K. elgesyje stebima pažanga, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės, kadangi nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys laikytini savaime suprantamais dėl visiems bausmę atliekantiems asmenims keliamo tikslo – teigiamų pokyčių elgesyje. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės taip pat teismui nėra abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos. M. K. nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kuris leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.