- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- II-114-825/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjai V. M., jos atstovei advokatei K. Č., nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. M. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. M. prašo panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla D. S. atžvilgu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. nutraukta ir paskirti D. S. administracinę nuobaudą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2013 m. lapkričio 4 d., galimai savavališkai, neturėdamas reikiamo leidimo klojo trinkeles valstybei priklausančioje žemėje. 2013 m. lapkričio 20 d. D. S. šiuo pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pradėta administracinės teisenos byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. Ji buvo perduota nagrinėti Administracinių ginčų komisijai prie Kauno rajono savivaldybės tarybos. Komisija, išnagrinėjusi skundą, D. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties nenustatė ir 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 36 bylą nutraukė. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad D. S. valstybinėje žemėje turi teisę elgtis savo nuožiūra. Nors D. S. yra išsipirkęs dalį žemės sklypo, kita dalis priklauso valstybei, jo sklypo dalis sklypo plane nėra atskirai išskirta, todėl visas sklypas laikomas valstybine žeme, o bet kokie jame atliekami infrastruktūros darbai yra neteisėti. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. nuostatos, kur teigiama, kad savavališkai veikla valstybinėje žemėje, neturint tam reikiamo leidimo, nėra galima. Šis komisijos sprendimas turi teisinių pasekmių ir jai, nes ji yra faktinė valstybinės žemės dalies sklype naudotoja, ji keliolika metų moka valstybei žemės nuomos mokestį, yra iniciavusi šios žemės dalies išpirkimo procedūrą, todėl D. S. po tokio komisijos sprendimo pradės atlikinėti savavališkus darbus žemės sklype, taip apsunkindamas jai naudojimąsi nuomojama žeme bei keldamas teisines kliūtis žemės dalies išpirkimui. V. M. pateikė teismui ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi apie bylos nagrinėjimą ji nebuvo informuota, jai siųstas laiškas nebuvo įteiktas, nutarimas jai buvo išsiųstas tik 2014 m. sausio 18 d., o įteiktas dar vėliau, dėl to negalėjo laiku pateikti skundo.
Atsiliepimas
Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos atsiliepime į V. M. skundą nurodė, kad 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36 yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. M. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir reikalavimus, nurodė, kad kai pavėluotai gavo nutarimą, kreipėsi į administracinės komisijos pirmininką, prašydama nagrinėti iš naujo, informuoti kodėl nebuvau pakviesta, nagrinėti iš naujo ir pakviesti tinkamai. Jis žodine tvarka pažadėjo, kad bus nagrinėjama iš naujo. Nuo sausio 18 d. per 20 dienų nesikreipė dėl apskundimo. V. G. pasakė, kad apskųsti galima nuo priėmimo dienos. Vadinasi ji galėjo apskųsti iki gruodžio 26 d. Nežinojo, kad reikia kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti terminą. Ji ne teisininkė ir todėl kreipėsi į komisiją. Nutarimą gavo sausio 25 d. Ji kreipėsi sausio 30 d. į pačią administracinę komisiją. Žemės dalis nuosavybės teise priklauso D. S. ir valstybei. Naudojimo tvarka tarp D. S. ir valstybės teismo nėra nustatyta. Nustatyta apylinkės tarybos, kai ji nusipirko dalį namo, jie su ja sudarė sutartį. Žemę nusipirko pagal antrinio naudojimo aktą. D. S. tėvas, J. S.. Ji nusipirko ½ dalį namo iš valstybės, adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis priklausė tuo metu J. S., D. S. paveldėjo. Ji neturi galimybės privatizuoti žemės. 1992 metais sumokėjo pinigus, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, bet ta sutartis, ne dėl jos kaltės, nusėdo savivaldybės stalčiuose ir per tris mėnesius ji nebuvo įregistruota. Dabar Aukščiausias Teismas priteisė jai derinti ir įregistruoti, bet D. S. buvo anksčiau įregistravę kitą sklypo dydį. Teisminių ginčų metu nustatyta, kad jis neteisėtai pasididino sklypą, reikia permatuoti. Žemėtvarka niekaip nesugeba įregistruoti naujo sklypo, nes neatitinka kadastro. Valstybę atstovauja žemėtvarkos skyrius. Teismo nėra nustatytos dalys, kaip žeme naudotis. Naudojimosi tvarką nustatė apylinkės taryba savo sprendimu. Šios tvarkos niekas neginčijo. Ji pagal jį ir pirko. Pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką (b. l. 53) naudojasi iki šiol. Ji naudojasi geltona dalimi, D. S. - mėlyna, o ruda bendra. Žaliu kryželiu pažymėtoje vietoje jis atliko darbus. Jis daug ką daro, ko neturėtų daryti. Apriboja jų teisę naudotis patalpomis bendromis. Galima pavadinti, kad siautėja, gali sulaužyti kas jų padaryta, išnaikinta. Jis neturėjo jokio projekto gerbūvio darbams, atskiram įėjimui pasidaryti į namo patalpas. Dėl kiemo bendro naudojimo tvarkos pakeitimo nėra sutarę. Bandė tartis, ji siūlė susitarti ir pasirašyti dokumentą. Jis darbus darė dalyje, kuri jai priklauso.
Liudytojas J. M. nurodė, kad V. M. yra jo žmona. D. S. ką nori, tą ir daro, jų neklausia. Kasinėjimai vyksta, tvorų griovimas, kabelių traukimas. Kažkada su D. S. bendravo, dabar nebe. Dėl gerbūvio pagerinimo, bendro įvažiavimo tvarkymo su D. S. nebendravo, šiuos klausimus sprendžia žmona. Nėra davęs jam jokių sutikimų dėl naudojimosi tvarkos. Ta žemė nepadalinta, negali pasakyti, kurioje dalyje daromi kasinėjimai, klojamos trinkelės 2013 m. spalio 21 d. - lapkričio 6 d., reiškia bendroje žemėje. Gal nuo1985 metų ta naudojimosi tvarka nusistovėjusi, kai atėjo čia gyventi. Kol savininku tapo D. S., tokios nusistovėjusios tvarkos buvo laikomasi. Kasinėjimo darbai buvo daromi jų naudojamoje sklypo dalyje. Žemė buvo nepadalinta, kur išsiarė, ten dirbo. Jis nesakė, kodėl betonuoja, trinkeles klojo. Atsivežė techniką, pats griovė tvoras, nieko neklausė. Dabar nufilmuota sugriauta tvora, telefono kabeliai nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 str. numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį gali atnaujinti apylinkės teismas.
Pareiškėja V. M. prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, motyvuodama tuo, kad 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas buvo priimtas jai nedalyvaujant, išsiųstas tik 2014 m. sausio 18 d., nutarimą ji gavo 2014 m. sausio 25 d. Bylos duomenys patvirtina, kad gavusi nutarimą ir nesutikdama su jo išvadomis, pareiškėja nedelsiant kreipėsi į Administracinę komisiją, prašydama inicijuoti bylos nagrinėjimo atnaujinimą. Nors pareiškėja per įstatymo numatytą terminą laiku nepateikė skundo teismui, tačiau teismas laiko, kad gavusi skundžiamą nutarimą, ji veikė atidžiai ir rūpestingai, todėl nemato pagrindo atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti, taip užkertant kelią asmenims, neturintiems galimybių naudotis kvalifikuotų teisininkų pagalba ir neturintiems specialaus išsilavinimo, skųsti nepriimtinus procesinius sprendimus ir taip nepagrįstai riboti jų teises administracinių teisės pažeidimų procese. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta objektyviomis, ir terminas skundui paduoti atnaujintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. N-62-1954-11).
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bendro naudojimo žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, savavališkai, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos bendrasavininkės V. M., atlikinėjo kasinėjimo ir kitus darbus, tuo savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str.
Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 36 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Komisija tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, be to, vykdydamas sklypo gerbūvio darbus, D. S. siekė gerinti aplinkos kokybę.
Nagrinėjamu atveju buvo būtina analizuoti, ar D. S. savo teisę vykdė pažeisdamas įstatymo ar nustatytos tvarkos reikalavimus, kas yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. kilti, ko Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos neanalizavo.
Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas 0,1694 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. S. – 750/1694 ha, ir Lietuvos Respublikai – 944/1694 ha (b. l. 19). V. M. įsigijo 0,0874 ha namų valdos sklypą, minėtu adresu, moka žemės nuomos mokestį (b. l. 55-57). Teismine tvarka naudojimosi tvarka šiuo sklypu nėra nustatyta. Todėl teismas nesutinka su Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 36 padaryta išvada, kad D. S., bendro naudojimo žemės sklype vykdydamas kasinėjimo darbus be bendrasavininkių sutikimo, nepadarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. numatyto pažeidimo. Administracinė komisija nepakankamai įsigilino į situaciją, neatsižvelgė į teisės aktų normas, neišanalizavo bei neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių, todėl teismas laiko, kad 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla D. S. atžvilgiu nutraukta, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsižvelgiant į tai, V. M. skundas tenkintinas iš dalies, Kauno Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36 naikintinas ir bylos medžiaga grąžintina Kauno Administracinei komisijai prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.,
nutarė:
Terminą skundui paduoti atnaujinti.
Pareiškėjos V. M. skundą tenkinti iš dalies, Kauno Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36 panaikinti ir bylos medžiagą grąžinti Kauno Administracinei komisijai prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nagrinėti iš naujo.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.