Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-17 · Byla Nr. ATP-188-361/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
ATP-188-361/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-188-361/2014Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00577-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio tyrėja 2013-11-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. G. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 9 d., apie 10 val. 20 min., kelyje Kretinga-Rūdaičiai-Žibininkai 4,63 km Kretingos raj., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133, 231 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-02-10 administracinėje byloje priėmė nutarimą, kuriuo T. G. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 180 litų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas 3700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Teismas taikė ATPK 33 str. ir nustatė galutinę nuobaudą – 3700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Šalies argumentai

T. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas prieš jį buvo kritiškai nusiteikęs, visiškai nesigilino į jo nurodytas minėto įvykio aplinkybes. Pažymi, jog tą dieną automobilio ,,Peugeot“ jis nevairavo, kadangi jautėsi neblaivus. Parvairuoti automobilį pasisiūlė pagyvenęs vyriškis J. T., kuris buvo minėtoje sodyboje, nes ten dirba. Nurodo, jog J. T. savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino, liudytojais apklausti A. L., E. B., D. L. negalėjo tiksliai nurodyti, kas vairavo automobilį, tačiau teigė, jog įvykio vietoje matė pagyvenusį vyriškį, t. y. J. T.. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šių liudytojų parodymus, vertino juos tik grįsdamas jo kaltumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas nesutinka su T. G. apeliaciniu skundu ir mano, kad visos aplinkybės, turėjusios įtakos administracinės nuobaudos skyrimui, buvo įvertintos tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

Iš byloje esančių įvykio liudytojų rašytinių paaiškinimų ir parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nei vienas iš jų tiksliai nematė, kas vairavo automobilį, ir nors T. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir teigė, jog automobilį vairavo J. T., tačiau tokią jo versiją paneigia Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio E. L. 2013-11-09 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodoma, kad atvykus į įvykio vietą prie apsivertusio automobilio stovėjo A. L., kuris teigė, jog automobilį vairavo T. G., o taip pat įvykio vietoję buvęs D. L. nurodė, kad padėjo išlipti visiems asmenims iš apvirtusio automobilio ir patvirtino, kad pro priekines dureles išlipo T. G. ir A. L. (b. l. 6). D. L. pirminiame 2013-11-09 paaiškinime nurodė, kad pirmas pribėgo prie apvirtusio automobilio ir atidaręs galines dureles išleido 2 ar tris asmenis, o pro priekines dureles išleido T. G. ir A. L. (b. l. 12), kitame 2013-11-15 paaiškinime jis nurodė, kad girdėjo, jog prieš įvykį pirtyje T. G. siūlėsi parvairuoti A. L. automobilį, o po įvykio pro priekines automobilio dureles išleido T. G. ir A. L., kurie išlipę iškart pradėjo ginčytis, kuris vairavo automobilį ir abu neigė tai darę (b. l. 13-14). 2013-11-12 rašytiniame paaiškinime automobilio savininkė A. L. močiutė R. L. nurodė, kad pas jos anūką A. L. sekančią dieną po eismo įvykio buvo atvykęs T. G., kuris teigė, jog turi žmogų, kuris apsiims kaltę dėl vairavimo, o po to pas ją buvo atvykusi T. G. mama, kuri prašė tartis, siūlė sumokėti per pusę baudą ir teigė, kad turi žmogų, vardu Jonas, kuris prisiims kaltę (b. l. 15-16). E. B. 2013-11-13 paaiškinime nurodė, kad matė, kaip įvykio vietoje pro apvirtusio automobilio priekines dureles išvirto T. G. ir A. L., teigė, kad jie iškart pradėjo ginčytis, kuris vairavo, pykosi, o T. G. pasakė, kad A. L. trukdė jam vairuoti, iš to ji suprato, kad vairavo T. G. (b. l. 17-18). A. L. pirminiame 2013-11-09 paaiškinime nurodė, kad automobilį leido vairuoti T. G., nors matė, kad jis yra neblaivus. Teigė, kad po apsivertimo niekaip negalėjo atidaryti durelių, jas atidarė D. L. (b. l. 24), o kitame 2013-11-13 paaiškinime nurodė, kad sekančią dieną po įvykio pas jį atvyko T. G. ir pasakė, kad turi žmogų, kuris prisiims kaltę, tik reikės jiems abiems per pusę sumokėti baudą, tačiau jis nesutiko. Po pusvalandžio pas juos atvyko T. G. mama, kuri jo močiutei vėl siūlė tą patį (b. l. 25-26). T. G. pirmą kartą duodamas paaiškinimą 2013-11-12 nurodė, kad nevairavo, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje šalia A. L., kuris vairavo (b. l. 27), o kitame 2013-11-13 paaiškinime patvirtino, kad jis ir jo mama važiavo pas A. L. ir jo močiutę aiškintis, kodėl jis yra kaltinamas (b. l. 28-29). Teisiamojo posėdžio metu A. L., R. L., E. B., D. L. savo rašytiniuose paaiškinimuose duotus parodymus patvirtino (b. l. 71-73) ir tik T. G. juos pakeitė iš esmės, nurodydamas, kad automobilį vairavo ne A. L., o kitas asmuo – J. T., be to, teigė, kad jis pats sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje, o automobiliui apvirtus, atsidūrė jo priekyje, todėl ir išlipo pro priekines dureles (b. l. 70-71). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas J. T. teigė, jog jis vairavo automobilį, tačiau jam apvirtus jis išlipo paskutinis ir pro galines dureles (b. l. 74). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokia versija yra mažai tikėtina ir atmestina kaip nepagrįsta. Todėl, apeliacinio teismo manymu, J. T. įtraukimas į šią administracinę bylą yra tik siekimas išvengti gresiančios administracinės nuobaudos. Be to, aplinkybė, kad T. G. iškart po įvykio kilus ginčui su A. L. dėl automobilio vairavimo vis vien pasišalino iš įvykio vietos, nesulaukė policijos pareigūnų, kad galėtų duoti paaiškinimus, o kitą dieną po įvykio jis ir jo mama važiavo pas A. L. ir jo močiutę R. L. aiškintis dėl eismo įvykio, tik patvirtina jo kaltę, t. y. tai, kad autoįvykio metu jis vairavo automobilį.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl T. G. kaltės, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys