- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2-9433-776/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03915-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- J. Ž.
- Advokatai
- Laurynas Adomas Matuliauskas
dalyvaujant ieškovei V. Ž. ir jos atstovui advokato padėjėjui Laurynui Adomui Matuliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo J. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3868), dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad šalių santuoka faktiškai iširo prieš trejus metus, šalys jau daugiau kaip trys metai nebendrauja, gyvena atskirai. Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir dalintino turto nėra. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų, neturi kreditorių, išlaikymas šalims nėra reikalingas. Ieškovė pageidavo pasilikti ikisantuokinę pavardę F., o atsakovui prašė palikti pavardę Ž..
2. Ieškovė V. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, kad nuo santuokos sudarymo momento gyveno atskirai, ieškovė – Vilniuje, atsakovas – Šiauliuose, nors planavo, kad kurs bendrą gyvenimą, tačiau to padaryti nepavyko dėl abiejų kaltės. Ieškovė paaiškino, kad bendrų nepilnamečių vaikų neturi, abu yra darbingi ir gali save išlaikyti save patys, kreditorių neturi, o turtas yra įgytas iki santuokos. Ieškovė prašė palikti ikisantuokinę paradę F..
3. Ieškovės V. Ž. atstovas advokato padėjėjas Laurynas Adomas Matuliauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Atstovas pažymėjo, kad mišri sutuoktinių kaltė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad būtų išsaugoti šeimos teisiniai santykiai. Atstovas atkreipė dėmesį, kad nėra dalintino turto, šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, kurių teisių ir teisėtų interesų apsaugos klausimas turėtų būti išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė V. Ž. ir atsakovas J. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3868). Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nuo santuokos sudarymo momento gyveno atskirai, ieškovė – Vilniuje, atsakovas – Šiauliuose, nors planavo, kad kurs bendrą gyvenimą, tačiau to padaryti nepavyko dėl abiejų kaltės.
5. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė laikosi pozicijos, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Atsakovas gavo procesinius dokumentus, tačiau atsileipimo į ieškinį neapteikė. Todėl, įvertinus tai, kad šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo jau daugiau kaip trejus metus, o jų santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie pradės kartu gyventi, ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3868), nutrauktina, ieškovei paliekant ikisantuokinę pavardę F., o atsakovui – Ž..
6. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi. Todėl klausimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo nespręstini.
7. Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.
8. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas transporto priemonių neturi. Šioje byloje nėra ginčo, kad santuokos metu minėtas turtas nebuvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Ieškovė nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad, turto, kuris būtų bendroji jungtinė nuosavybė sutuoktinių nuosavybė nėra, turto padalijimo klausimas šiuo teismo sprendimu nespręstinas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė nurodė, kad ji išlaikymo nereikalauja ir kad atsakovui išlaikymas nereikalingas. Todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.
10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
11. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė iš atsakovo taip pat prašė priteisti 500,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2021 m. vasario d. sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 2021/07/19, 2021 m. liepos 16 d. ir 2021 m. spalio 12 d. sąskaitos išrašai. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovė, ieškinį tenkinus visiškai, turi teisę į išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,95 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
13. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3868), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palikti ieškovei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ikisantuokinę pavardę F., atsakovui J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę Ž..
Priteisti ieškovei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,95 Eur (aštuonių 95 ct) išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.