Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. U. (toliau – S. U.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. U. patikslintas skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016-10-03 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-07 sprendimų, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. U. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, pas­kirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atė­mimo (bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 22 d.). Nuteistasis 2016 m. lapkričio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Tei­singumo ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat skundu prašoma panaikinti 2016 m. spalio 3 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti priimti naują sprendimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. atmetė nuteistojo S. U. patikslintą skundą dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016 m. spalio 3 d. ir Kalėjimų de­partamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 7 d. spren­dimų, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš patasisos įstaigos komisijai, kaip nepa­grįstą.Nuteistasis S. U. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sau­sio 12 d. nutartį. Taip pat skunde pateikiamas prašymas išspręsti klausimą dėl galimybės kreip­tis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl, to ar Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straips­niui.Nuteistojo nuomone, jam turėtų būti taikomas Lygtinio paleidimo iš pataisos namų institutas, kadangi S. U. Šilalės rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas 2010 m. sausio 15 d., o BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimai, kuriais įtvirtinta nuos­ta­ta, kad lygtinai iš pataisos namų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, įsigaliojo tik 2013 m. sausio 1 d. Nuteistasis susidariusią situaciją traktuoja kaip bausmės sugriežtinimą jo atžvilgiu. S. U. skundu apeliuoja į tai, kad nebelikus galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą iš taisos namų, din­go motyvacija stengtis, nors ateities perpektyvoje turi planus gyventi kaip doras pilietis. Skunde nuteistasis pabrėžia, tai jog lygtinio paleidimo netaikymas iš pataisos namų pažeidžia jo žmogaus teises, kurios įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnyje. Jau nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis stengiasi koreguoti savo veiksmus so­cialinės reabilitacijos metodais, tikėdamasis, kad tai padės nuteistajam dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo. Nuteistasis teigia, kad BVK 158 straispnio 1 dalies 2 punto netaikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu įtvirtintoms žmogaus teisėms. Nuteistojo S. U. skundas atmestinas.Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, įvertinusi Kai­šiadorių rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nutartis yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įsta­tymų ir nenusikals.Kita vertus, ši bendra taisyklė turi tam tikras išimtis, įtvirtintas BVK 158 straipsnyje (2012-06-05 įsta­ty­mo Nr. XI-2040 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Remiantis komentuojamo straips­nio 2 dalies nuostatomis lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusi­kal­ti­mus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. At­si­žvel­giant į aptariamos teisės normos formuluotę, akivaizdu, jog asmenys, įsiteisėjusiais ir vyk­domais teismo nuosprendžiais nuteisti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 151¹ straipsnį ir 153 straipsnį iš pataisos įstaigos, jų atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, negali būti paleidžiami.Nustatyta, kad S. U. bausmę atlieka už nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, t. y. už nepilnamečio asmens išžaginimą ir seksualinį prie­var­ta­vi­mą, todėl, vadovaujantis BVK 158 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jis negali būti teikiamas lyg­tinio paleidimo iš pataisos namų komisijai.Pažymėtina, kad nuteistajam S. U. bausmės vykdymo pradžioje galiojo švelnesnės, palan­kesnės BVK 157 straipsnio ir 158 straipsnio nuostatos, tačiau nuteistasis jų galiojimo metu dar nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu palankesnės nuostatos nebegalioja. Apylinkės teismas tinkamai analizavo BK 3 straispnio nuostatas, kurios reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Minėtame staispnyje numatoma, kada veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švel­ninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariuso asmens teisinę padėtį palengvinantis įsta­tymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką pa­dariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o bau­džiamasis įstatymas nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinatis nusikaltamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tačiau ši bau­džia­mojo kodekso įtvirtinta nuostata taikoma baudžiamajam įstatymui, t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, bet netaikoma bausmių vykdymo procesui ir procedūroms, kurios įtvir­tintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.Pažymėtina, kad BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 dalis), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių ma­terialinių teisės normų. BVK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, iš ko darytina išvada, kad lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Todėl nors bausmės vykdymo pradžioje S. U. atžvilgiu galiojo palankesnės BVK 158 straipsnio nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu šios palankesnės nuostatos negalioja, todėl S. U. atžvilgiu taikoma šiuo metu galiojanti BVK redakcija, pagal kurią jis neturi teisės į lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Analizuojamu atveju, atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dė­mesį, kad bendrieji teisės principai praktikoje gali būti taikomi tik tuo atveju kuomet atitinkamų visuomenių santykių ar proceso nereguliuoja jokios teisės normos. Nagrinėjamu atveju, Bausmių vykdymo kodekse aiškiai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų metu galiojančius įsta­ty­mus, todėl S. U. atžvilgiu negali būti taikomos BK 3 straipsnio nuostatos. Esant šioms ap­linkybėms, darytina išvada, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis.Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstyta ir tai, kad S. U. nuteistas už seksualinio po­būdžio nusikaltimą prieš nepilnametį asmenį, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti BVK 158 straips­nio 1 dalies 2 punktą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, dėl įstatymų taikymo išaiškinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo S. U. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeitą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.