- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- AS-525-348-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00416-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Č. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. L. personalinės įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. L. personalinės įmonės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Č. L. personalinė įmonė skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 40-58 „Dėl licencijos išduotos Č. L. PĮ galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.
Nurodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, vėlesnis teismo sprendimo įvykdymas taps negalimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas iš esmės nemotyvuotas, jame nenurodytos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad neužtikrinus skundo reikalavimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas padės išsaugoti įmonės funkcionalumą. Pažymi, jog net laikinas licencijos galiojimo sustabdymas lemia realų įmonės pajamų sumažėjimą. Tuo tarpu pajamų sumažėjimas gali turėti įtakos įmonės veiklos susiaurinimui arba nutraukimui. Tokios pasekmės turėtų įtakos ekonominių santykių stabilumui bei darbuotojų gerovei.
2. Pabrėžia, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra prevencinio pobūdžio, jos mažina galimas neigiamas pasekmes ginčą laimėjusiai šaliai, o teismui priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą – pralaimėjusiai šaliai.
3. Tuo atveju jeigu teismas nutartų pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, toks sprendimas neturėtų neigiamos įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisėms.
4. Nepatenkinus pareiškėjo prašymo, realiai sumažėtų įmonės pajamos, o teismui patenkinus pareiškėjo skundą, grįžimas prie buvusios apyvartos bei teigiamo prekybos balanso užimtų ne vieną mėnesį. Nurodo, kad negali pateikti teismui konkretaus nuostolių apskaičiavimo, nes nuostolių dydis taps aiškus, tik jiems atsiradus, tačiau preliminariai nuostoliai gali siekti 5 000 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, ginčydamas Įsakymą, kuriuo panaikintas jam suteiktos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo galiojimą.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007).
Pažymėtina, jog pareiškėjas, pirmosios instancijos teismui pateikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, iš esmės apskritai nepateikė jokių tokio prašymo motyvų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas būtinybę laikinai stabdyti Įsakymo galiojimą siejo su jam atsirasiančiais nuostoliais, kurių pagrindu bus daroma įtaka darbuotojų gerovei, ekonominiam stabilumui. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, nebus padaryta neigiama įtaka atsakovo teisėms.
Pabrėžtina, jog asmuo, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismui turi pateikti motyvus ir juos patvirtinančius įrodymus, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Be to, turi būti pateikti atitinkami įrodymai, patvirtinantys, jog būtent pareiškėjo padėtis, buvusi iki ginčijamo akto priėmimo, nebus atkurta. Tuo tarpu teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, vertina būtent tai, ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, o ne tai, ar prašomų priemonių pritaikymas turės įtakos atsakovo teisėms ir interesams. Todėl šiuo atveju pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius apie teismo sprendimo įvykdymo negalimumą arba apsunkinimą. Be to, nors reikalavimo užtikrinimo priemonės yra orientuotos į būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą, tokia aplinkybė pati savaime nereiškia, jog neturi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl galimų nuostolių yra daugiau grįsti prielaidomis, jie nėra patvirtinti bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo nurodomų neigiamų pasekmių atsiradimo galimybė ne tik nėra pagrįsta įrodymais, bet ir iš esmės pati savaime šiuo atveju negalėtų lemti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pastebėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamas būtent Įsakymas dėl licencijos galiojimo panaikinimo, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad tokio Įsakymo panaikinimo atveju, teismui nesustabdžius Įsakymo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo Č. L. personalinės įmonės atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.