- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- N-63-735-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarimo R. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. vasario 4 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas R. O. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 litų baudą. Nuobauda paskirta už tai, kad R. O., 2008 m. rugsėjo 21 d. vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 74 km/h greičiu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
R. O. skundu prašė nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam skyrimo panaikinti ir bylą nutraukti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutarimu skundą patenkino ir bylą nutraukė.
Teismas konstatavo, jog nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo užfiksuoti duomenys, greičio matavimo rezultatų protokolas (b. l. 24), liudytojo parodymai ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai (b. l. 45-47), kiti bylos medžiagoje esantys duomenys (b. l. 25-34) patvirtina, kad R. O. pažeidė KET 135 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo įvykio aplinkybių, tačiau nurodė, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismas įvertino ATPK 17 straipsnio nuostatas, teismų praktiką, pagal kurią būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą, siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimo; 3) daroma žala yra mažesnė už gręsiančią žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pažeidimo padarymo dieną R. O., būdamas UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotoju (b. l. 16), vairavo greitojo reagavimo ekipažą. Byloje buvo pateikta UAB „Ekskomisarų biuras“ reagavimo paslaugų teikimo sutartis (b. l. 5-10), kurios pagrindu UAB „Ekskomisarų biuras“ reaguoja į UAB „EUROCASH1“ centriniame stebėjimo pulte gaunamus aliarmo signalus. Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 21 d., 7.56 val., šiame stebėjimo pulte buvo gautas pranešimas apie signalizacijos suveikimą saugomame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 19). Byloje pateikta objekto stebėjimo paslaugų sutartis, sudaryta UAB „VP Sauga“ ir S. T., dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14), bei 2007 m. rugpjūčio 16 d. pranešimas ir registravimo pažymėjimas, patvirtinantys, kad UAB „VP Sauga“ pakeitė pavadinimą į UAB „EUROCASH1“ (b. l. 42, 43). R. O. paaiškino, kad tuo metu jo ekipažas buvo arčiausiai signalizacijos suveikimo vietos, tačiau nepakankamai arti, kad būtų galima operatyviai atvykti į objektą neviršijant greičio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pabrėžė, kad greitį viršijo ne iš savanaudiškų paskatų, o vykdydamas darbo funkcijas, siekdamas užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams, naudojo visas tokioje situacijoje prieinamas saugumo priemones, greitį viršijo nežymiai, važiavo įjungęs oranžinės spalvos švyturėlius, kartu su kolega buvo prisisegę saugos diržus. Viršydamas greitį, R. O. nurodė siekęs užkirsti kelią didesnės žalos atsiradimui – viešajai tvarkai, piliečių sveikatai, gyvybei bei turtui gresiančių teisės pažeidimų įvykdymui. Konstatuota, kad jo padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 4 dalimi, nors R. O. veika formaliai atitinka ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. vasario 4 d. nutarimas panaikintas.
III.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir 2009 m. vasario 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą palikti galioti. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. N556-885/2006, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimu byloje Nr. II-0391-189/2009). Jo nuomone, UAB „Ekskomisarų biuras", organizavęs objekto apsaugos užtikrinimą, privalėjo organizuoti darbą taip, kad bendrovės darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, turėtų galimybę nuvykti iki saugomo objekto, nekeldami grėsmės saugiam eismui. Iš anksto žinodama, kad vykstant į saugomą objektą teks teikti prioritetą viešajam (visuomeniniam) interesui saugaus eismo srityje, pelno siekianti bendrovė privalėjo į tai atsižvelgti, sudarydama greitojo reagavimo ir apsaugos tvarkaraščius. Tačiau pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus šiuo atveju pagal iškvietimą buvo nusiųstas ekipažas, kuris nepažeisdamas KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų bei nesudarydamas realaus pavojaus įstatymo saugomoms vertybėms, saugiai pasiekti galimos teisės pažeidimo padarymo vietos neturėjo realios galimybės. Apeliantas pažymi, kad dėl transporto priemonę vairavusio asmens veiksmų buvo kilęs realus pavojus ne tik viešajam interesui saugaus eismo srityje, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 5 dalį transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, vairuodami transporto priemonę kelyje, privalo užtikrinti, kad automobilio vairavimas nepakenks eismo saugumui. Apeliantas nurodo, kad leistino greičio viršijimas gyvenvietėje eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei galėjo sukelti didesnę žalą negu nuosavybės saugumui. Pažymima, kad tinkamai organizavus įstaigos darbą teisės saugomam interesui gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas nepadarant žalos įstatymo saugomoms vertybėms saugaus eismo srityje.
Atsiliepimas
R. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. R. O. pažymi, kad signalizacijos sistemos suveikimas turėtų būti traktuojamas kaip reali ir akivaizdi, o ne tariama grėsmė objektui. Paaiškina, kad greitojo reagavimo ekipažai yra išdėstyti taip, jog galėtų laiku ir nepažeidžiant KET nuvykti į objektus, jų maršrutai yra iš anksto numatyti ir apskaičiuoti, tačiau šiuo atveju greitojo reagavimo ekipažas vyko į UAB „EUROCASH1“ saugomą objektą, nes pastarosios įmonės visi ekipažai buvo užimti. Pažymima, jog saugos tarnyba veikia vadovaudamasi Asmens ir turto saugos įstatymu, kuriuo apsaugos darbuotojams suteiktos tam tikros teisės ir įgalinimai tam, kad apsaugos darbuotojai galėtų efektyviai vykdyti saugą, apsaugoti tiek turtą, tiek asmenų gyvybę, sveikatą, sulaikyti nusikaltimus įvykdžiusius asmenis. Paaiškinama, jog gali būti situacijų, kai nusikaltimas bus vykdomas tokioje vietoje, tokiu laiku ar tokiu būdu, kai negalima vadovautis įprasta apsaugos praktika. Be to, eismo intensyvumas kiekvienu atveju skirtingas ir nepriklauso nuo saugos tarnybos valios, esant kliūtims kelyje, reagavimo ekipažas priverstas atskirose kelio atkarpose viršyti greitį. Apelianto nurodomas pavojus kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, R. O. teigimu, hipotetinis (šiuo atveju realios žalos eismo saugumui ar žmonių gyvybei, sveikatai nėra padaryta), o pažeidimas yra formalus, sugebėta įvykdyti pareigas tik sukėlus hipotetinę grėsmę eismo saugumui. R. O. pažymi, kad signalizacijos sistemos suveikimas gali reikšti ir grėsmę ne turtui, o asmenims. Paaiškina, kad vairuodamas automobilį jis įvertino eismo intensyvumą, greitį viršijo tik 24 km/h (jo veika nebuvo beatodairiška, jis elgėsi apgalvotai ir atsargiai). R. O. pastebi, kad kiekviena byla yra individuali, remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje Nr. II-458-661/2009.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu teismo nutarimu nutraukta R. O. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 124 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 300 litų.
R. O. nepripažino padaręs nurodytą pažeidimą, paaiškino, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas užkirsti kelią didesnės žalos atsiradimui – viešajai tvarkai, piliečių sveikatai, gyvybei bei nuosavybei gręsiančių teisės pažeidimų įvykdymui.
Konstatuotina, jog bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. O. pažeidė KET 135 punkto reikalavimus, automobilį vairavo, būdamas UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotoju, važiuodamas į saugomą objektą pagal UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarytą reagavimo paslaugų teikimo sutartį, centriniame stebėjimo pulte 2008 m. rugsėjo 21 d., 7.56 val., gavus pranešimą apie signalizacijos suveikimą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). R. O. paaiškino, kad jo ekipažas buvo nepakankamai arti signalizacijos suveikimo vietos, kad galėtų operatyviai atvykti į objektą, neviršijant leistino greičio (leistinas buvo 50 km/h greitis, važiuota 74 km/h greičiu). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo situacijoje. Apelianto teiginiai, kad asmens gyvybei ar turtui buvo iškilęs realus pavojus, vertintini kaip nepagrįsti – vykdamas į saugomą objektą dėl suveikusios signalizacijos jis to dar negalėjo žinoti, bylos medžiagoje esantys duomenys to nepatvirtina. Be to, R. O. neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jo dirbamas darbas nesuteikia teisės pažeisti Kelių eismo taisykles.
Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo bylos teisena nutraukta, naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui skirti griežtesnės administracinės nuobaudos, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.