- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1-1964-667/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23803-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- K. Z.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Baltrūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - vidurinis, nedirbantis, nesusituokęs,
1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d.;
2) teistas Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164, 64¹ str. - viešaisiais darbais 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui; Kauno apylinkės teismo 2016-05-05 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusi neatlikta bausmė - viešieji darbai 49 val. pakeista į baudą 16 MGL dydžio (602,56 eurų), baudos nesumokėjęs,
teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., o būtent: 2016-05-20, apie 19.27 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenimo partnerei A. G. tyčia vieną kartą smogęs peiliu į krūtinę padarė jai durtinę – pjautinę žaizdą kairiosios krūties srityje ir taip nežymiai sutrikdė A. G. sveikatą.
Kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., jo parodymuose nurodytos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, todėl padaryta nusikalstama veika smulkiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme neanalizuojama, tik išvardijami pagrindiniai įrodymai. Be kaltinamojo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 112-113, 116, 118-122), jo kaltė taip pat neabejotinai įrodyta: nukentėjusiosios A. G. (t. 1, b. l. 27-28), liudytojos I. K. (t. 1, b. l. 30-31), L. B. (t. 1, b. l. 33) parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1754/2016(02) (t. 1, b. l. 47) bei kitais baudžiamosios bylos duomenimis.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 38 str.), tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.
BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).
Civilinio ieškinio, proceso išlaidų byloje nėra.
Prokurorė 2016-09-22 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu bei sąlygomis sutiko. (t. 1, b. l. 166-168).
Nukentėjusiajai apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2016-09-26 (t. 1, b. l. 169). Duomenų, kad nukentėjusioji būtų pasinaudojusi teise tokį prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra, teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Prokurorė 2016-09-25 pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 2016-09-26 kreipėsi į teismą. (BPK 418 str. 2 d.).
Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi, pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį (tyčinis apysunkis nusikaltimas), jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Už nusikalstamą veiką – nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., gali būti paskirta bausmė – areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų (BK 10 str., 11 str. 2, 3 d., 49 str. 3 d.).
Kaltinamasis nedirba, iki inkriminuojamos veikos padarymo teistas vieną kartą (2015-10-20), šiuo metu teisiamas antrą kartą už nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius), teistumas neišnykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-29 nuosprendžiu, BK 38 str. pagrindu, kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad anksčiau kaltinamojo atžvilgiu baudžiamajame procese taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nepaveikė kaltinamojo, nepasiekė savo tikslų, numatytų BK 41 str. - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma bausmės rūšimis - areštu ir jos dydžiu, nes prokurorės siūloma bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai paskirtoji bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Kadangi naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė 2016-05-20, t. y. dar neatlikęs bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 teismo baudžiamuoju įsakymu – viešųjų darbų, kuri Kauno apylinkės teismo 2016-05-05 nutartimi pakeista į baudą 16 MGL dydžio (602,56 eurų), baudos nesumokėjęs, todėl paskyrus bausmę už naują nusikalstamą veiką, bausmės bendrintinos BK 64 str. 2 d. pagrindu jas visiškai sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 12127) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 37,66 euro.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,
nusprendžia:
K. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti bausmę - areštą 45 paras, kurią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - areštą 30 parų;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 2 d. pagrindu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – areštą subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2016-05-05 nutartimi pakeista, bet neįvykdyta bausme – bauda 16 MGL dydžio (602,56 eurų), bausmes visiškai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - areštą 30 (trisdešimt) parų ir baudą 16 (šešiolika) MGL dydžio (602,56 eurus (šešis šimtus du eurus 56 ct)).
Bausmę - areštą atlikti areštinėje.
Įpareigoti nuteistąjį per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti - baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).
Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.