Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims D. V., V. V., AB Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ( b.l. 27)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 2088) (1 t, b. l. 3). Mirties dienai sutuoktinė buvo E. V., kuri nesikreipė į notarą ir paveldėjimo bylos neužvedė. Šiems teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas. Palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 str. 2 d., kuriame nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos mama E. V. buvo B. A. V. sutuoktinė ir pareiškėjos D. V. mama (1 t. b. l. 5). Suinteresuotas byloje D. V. pareiškėjos sūnus (1 t, b. l. 7). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) testamento turinio nustatyta, kad E. V. savo mirties atveju savo palikimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai D. V. (1 t., b. l. 10). 2015-02-12 d. testamentu savo valią išsakė nuspręsdama butą, (duomenys neskelbtini) palikti D. V., o priklausančius piniginius indėlius, palūkanas ir kompensacijas, esančius banke paliko D. V. (1t. b.l. 11). Iš Kauno miesto 14-ojo notarų biuro 2016-10-27 liudijimo matyti, kad mirus E. V. paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, iš 2016-11-03 to paties notarų biuro liudijimo nustatyta, kad po B. A. V. mirties paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (1 t., b. l. 12-13). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas E. V. ir B. A. V. gyvenant santuokoje t. y. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o butas (duomenys neskelbtini) įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t., b. l. 14-15). Valstybinės įmonės registrų centro duomenimis B. A. V. ir E. V. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę nuo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 16-17). Suinteresuotas šioje byloje asmuo V. V. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja su savo vyru G. V. organizavo mamos E. V. laidotuves, bei už jas sumokėjo (1 t., b.l. 19). Pateiktos sąskaitos patvirtina, kad E. V. iki mirties rūpinosi jai priklausančiu turtu, t. y. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau mokesčius už šį butą ėmė mokėti pareiškėjos sutuoktinis G. V. ( 1 t., b.l. 21-36).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, suinteresuoto asmens paaiškinimų, nustatyta, jog pareiškėja priėmė mamos E. V. palikimą aktyviais veiksmais – gyvendama jos bute, šį būstą prižiūrėdama, mokėdama mokesčius, darydama remontą ir tokiu būdu išreikšdama valią priimti mamos palikimą. Taip pat nustatyta, kad po savo sutuoktinio B. A. V. mirties palikimą aktyviais veiksmais priėmė pareiškėjos motina E. V., mokėjo mokesčius, gyveno prižiūrėjo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja D. V. turi teisę paveldėti tėvo turtą, kurį paveldėjo mama, bei po mamos mirties paveldėti jos valdytą turtą pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai įgyjant teisę priimti palikimą po motinos mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio B. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.