- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-83-544/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Skolininkas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-83-544/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (skolininkės) Ž. K. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini) pareiškimą skolininkei Ž. K. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Ž. K. 4428 Lt skolos, 105,47 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2014 m. rugpjūčio 19 d. teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) priteisė iš Ž. K. minėtas sumas ir bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. rugsėjo 11 d. teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo išsiųstas kreditoriui.
2014 m. lapkričio 6 d. teisme buvo gauti skolininkės Ž. K. prieštaravimai dėl priimto įsakymo, kuriuose ji nurodė, jog nesutinka su priimtu įsakymu, nes telefonus ji iš UAB „Avitela“ nupirko pažįstamai V. N., kuri ir turi sumokėti skolą. Nurodė, jog ji, gavusi teismo įsakymą, nesuprato, jog iš jos priteista skola ir kad su tuo nesutikdama ji turi kreiptis į teismą. Ji kreipėsi į TV pagalbą, jos patarimu - į savivaldybę dėl pagalbos suteikimo ir į policiją, tačiau pareigūnai tyrimo nepradėjo. Todėl prašė atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi skolininkės Ž. K. prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti netenkino ir prieštaravimų dėl 2014 m. rugpjūčio 19 d. civilinėje byloje priimto teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo nepriėmė. Teismas nurodė, kad teismo įsakymą ir pranešimą pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų Ž. K. gavo 2014m. rugpjūčio 22d. Šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos skolininko teisės ir terminas prieštaravimams pareikšti. Skolininkė savo teises dėl priimtų teismo dokumentų suprato, nes stengėsi susitarti su V. N., kad pastaroji mokėtų priteistą skolą, priėmė iš jos raštus dėl skolos grąžinimo ir dėl to praleido nustatytą 20 d. terminą prieštaravimams pateikti. Todėl teismas padarė išvadą, kad terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Pažymėjo, kad V. N. neginčija aplinkybių, jog telefonus už gautą tikslinę paskolą jai nupirko Ž. K., todėl, sugrąžinusi kreditoriui paskolą, ji turi teisę regreso tvarka iš V. N. išsiieškoti patirtą žalą.
Šalies argumentai
Ž. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti. Nurodo, kad dėl susidariusios skolos yra atsakinga būtent V. N., iš jos ir turi būti priteistas šis įsiskolinimas. Nurodo, kad terminą prieštaravimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, nes yra senyvo amžiaus, nėra išsilavinusi, gavusi teismo įsakymą nesuprato, kad jame parašyta „kad per 20 dienų turi pateikti prieštaravimus būtent teismui“. Nesuprato, kad teismas būtent iš jos priteisė 4428,00 Lt skolą bei 135,47 Lt delspinigių dėl netinkamai vykdytos sutarties, nes V. N. vis žadėjo mokėti įmokas ir sakė, kad nekils jokių problemų. 2014 m. spalio pabaigoje gavusi Panevėžio VGTPT sprendimą suteikti jai teisinę pagalbą, 2014 m. spalio 30 d. kreipėsi į advokatą ir tik tada sužinojo, kad prieštaravimai turėjo būti pateikti per 20 dienų nuo to, kai gavo teismo įsakymą, kad jie turėjo būti pareikšti būtent teismui ir kad laiku nepareiškus prieštaravimų teismo įsakymas įsiteisėja. Tas aplinkybes, kad ji nesuprato, jog prieštaravimus turi pareikšti teismui, o ne policijai, ir niekas jai to neišaiškino, prašo laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB (duomenys neskelbtini) prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo įsakymas bei pranešimas apie priimtą teismo įsakymą 2014 m. rugpjūčio 22 d. įteiktas asmeniškai skolininkei. Pranešime buvo nurodytos skolininkės teisės ir terminas prieštaravimams pareikšti. Vien tai, kad skolininkė yra senyvo amžiaus, negali būti laikoma pagrįsta priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Skolininkė nenurodo nei vienos svarbios priežasties, dėl kurios galima būtų laikyti, jog ji terminą prieštaravimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Teisinio išsilavinimo neturėjimas teismų praktikoje nelaikoma svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Skolininkė į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik tada, kai 2014 m. lapkričio 4 d. iš antstolės J. B. gavo raginimą įvykdyti teismo įsakymą. Skolininkė dėl praleisto termino atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau negu dviem mėnesiam nuo teismo įsakymo jai įteikimo dienos, taigi, terminą praleido ženkliai ir be svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, argumentais ir motyvais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimo klausimą ir pagrįstai neatnaujino be svarbių priežasčių praleisto termino prieštaravimams pareikšti ir prieštaravimų nepriėmė. Skundžiamoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra (CPK 263 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.).
CPK 439 str. 2 d. nustatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. CPK 75 str. 1 d. numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 str. 1 d. nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 str., yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės Ž. K. kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) 4428 Lt skolos, 105,47 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-19) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 34 Lt žyminį mokestį (b. l. 9). Iš pažymos matyti, jog procesiniai dokumentai, t. y. pareiškimo nuorašas, 2014 m. rugpjūčio 19 d. teismo pranešimas, teismo įsakymas, skolininkei buvo įteikti asmeniškai ir pasirašytinai 2014 m. rugpjūčio 22 (b. l. 10-11). Todėl skolininkės prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo 20 dienų terminas prasidėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d., o pasibaigė 2014 m. rugsėjo 11 d.. Tuo tarpu skolininkė prieštaravimus teismui pateikė tik 2014 m. lapkričio 6 d. (b. l. 13-14), t.y. praėjus beveik dviems mėnesiams nuo termino pabaigos.
Teismas pažymi, jog iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė svarbia priežastimi procesinių terminų atnaujinimui laiko tai, jog yra senyvo amžiaus, nėra išsilavinusi, todėl nesuprato, jog prieštaravimus turi pareikšti teismui. Amžius ir išsilavinimo neturėjimas nėra veiksniai, savaime leidžiantys konstatuoti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, pažymėtina, kad apeliantė yra 1952 metų gimimo, todėl nėra priskiriama prie senyvo amžiaus asmenų grupės. Asmeniškai skolininkei Ž. K. įteiktame pranešime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „skolininkas turi teisę <...> per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti)“ (b. l. 10). Todėl apeliantė visiškai nepagrįstai skunde tvirtina, jog ji nesuprato, kad prieštaravimus dėl teismo įsakymo turi pateikti būtent teismui. CPK 437 straipsnyje nurodytas 20 dienų laikotarpis prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti baigėsi 2014 m. rugsėjo 11 d. Apeliantė procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių, jai sutrukdžiusių iki minėto termino pabaigos pateikti teismui prieštaravimus. Įstatymas numato ir apeliantei pranešime buvo raštu išaiškinta, kad prieštaravimai dėl teismo įsakymo gali būti nemotyvuoti, todėl teisinio išsilavinimo ar teisinės pagalbos neturėjimas netrukdė pateikti prieštaravimus. Įstatyme numatytas terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2014 m. rugsėjo 11 d., tačiau apeliantė į teismą su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir juos priimti kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 6 d. (b. l. 13), nors, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantei jokios objektyvios priežastys netrukdė žymiau anksčiau kreiptis į V. N., kurios naudai apeliantė nurodo paėmusi paskolą (2014 m. rugsėjo 15 d.), televiziją, policiją (2014 m. spalio 1 d.), savivaldybę dėl teisinės pagalbos suteikimo (2014 m. spalio 15 d.) (b. l. 15, 17-19). Šie faktai patvirtina, jog apeliantė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai dėl savo pačios pasirinkto veikimo (neveikimo) būdo. Esant nustatytoms tokios aplinkybėms, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo priimti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nes neįrodyta, kad jie pateikti teismui dėl svarbių priežasčių praleidus įstatymo numatytą terminą jiems pateikti (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.