Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-03-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-2720-956/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
e2YT-2720-956/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00748-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kulbienė
Pareiškėjas
A. P., R. P.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės „Turto bankas“
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2720-956/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00748-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.;3.4.5.2(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Einorienei,

dalyvaujant pareiškėjoms A. P., R. P. ir jų atstovui advokatui Arvydui Peneliui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybinei įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad jos priėmė savo motinos E. L., mirusios (duomenys neskelbtini)d., palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu pareiškėjos paaiškino, kad jų tėvams E. L. ir J. L. iki mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)r. Pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po motinos mirties jos nesikreipė, nes nespėjo, kadangi tuo metu sunkiai sirgo tėvas. Po motinos mirties nuolat rūpinosi tėvu, namų valdos priežiūra, mokėjo mokesčius. Šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas joms sukels teisines pasekmes, nes galės paveldėti visą E. L. priklausantį turtą.

Pareiškėjų atstovas advokatas Arvydas Penelis prašo pareiškimą tenkinti, kadangi jis yra pagrįstas ir įrodytas.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos priėmė po savo motinos E. L. mirties palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjų pareiškimo patenkinimui. Prašo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 22-23).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad pareiškėjų pareiškimas yra pagrįstas, todėl jis gali būti tenkintinas (b. l. 31-32).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jos priėmė palikimą po savo motinos E. L. mirties faktiškai pradėdamos jį valdyti. Kitokia tvarka jos negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjoms juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti E. L. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad E. L., gimusi (duomenys neskelbtini)d., ir J. L., gimęs (duomenys neskelbtini)d., buvo sutuoktiniai ir turėjo dvi dukras (pareiškėjas) – A. P., gimusią (duomenys neskelbtini)d., ir R. P., gimusią (duomenys neskelbtini)d. (b. l. 6, 7, 9). Palikėja E. L. mirė (duomenys neskelbtini)d. (b. l. 5), o palikėjos sutuoktinis J. L. mirė (duomenys neskelbtini)6 d. (b. l. 6). Po palikėjos E. L. mirties liko nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 416/1248 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)r. (b. l. 9, 10, 11, 18-19). Panevėžio miesto 8-ojo notaro biuro išduota pažyma, Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos E. L. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas, nėra įregistruotų testamentų (b. l. 8, 21).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos tinkamai vykdė paveldėto turto savininkių pareigas, rūpinosi palikimu, pagal savo finansines galimybes ir poreikius jį tvarkė, rūpinosi, mokėjo mokesčius. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos po savo motinos mirties mokėjo mokesčius, rūpinosi, prižiūrėjo namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)r. Šias aplinkybes nurodė pareiškėjos pareiškime bei duodamos paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojos G. G., I. L. duodamos parodymus, patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 3-4, 12-15). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos po savo motinos E. L. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Duomenų apie tai, kad pareiškėjos būtų atsisakiusios palikimo, neįgyvendinusios savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos aptartu būdu priėmė po savo motinos E. L. mirties atsiradusį palikimą.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios E. L. palikimo sudėties.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)d., palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Sigita Kulbienė