- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- 1S-1228-327/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, išnagrinėjęs nuteistojo A. C. (A. C.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2007-01-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., dešimties metų laisvės atėmimo bausme.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007-02-06, pabaiga – 2015-10-06.
Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija pateikė teismui tvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą, pripažinęs, kad nėra pagrindo manyti, jog toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. C. skunde prašo panaikinti teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, jog teismas nepaisydamas, kad Komisijos sprendimas – lygtinai paleisti nuteistąjį buvo grįstas pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada, „OASys“ metodikos rezultatais, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įvykdymu, sprendė klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, subjektyviai įvertindamas jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu tikslingumui. Teismas atsižvelgė tik į aplinkybes, kurios visiškai neturi jokios įtakos lygtiniam paleidimui, t. y., kad jis bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Teismas neatsižvelgė, kad bausmės atlikimo metu jis koreguoja savo asmenybę ir elgesį, pakartotino nusikalstamumo rizika žema, darbo neatsisako, įvykdė Komisijos 2014 m. sausio 2 d. nutarimu skirtas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, renkasi socialines vertybes, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos turės kur gyventi ir dirbti – tinkamai integruotis į visuomenę. Iš teismo nutarties neįmanoma suvokti, kodėl atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą. Teismas nutartimi aiškindamas, kad jo atžvilgiu negalima taikyti lygtinio paleidimo, nes jo mąstymas, elgesys ir nuostatos yra aplinkybė, didinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažeidė BVK 6 str., kuris nurodo, kad visi nuteistieji lygūs. Įstatymas nenumato ir nenurodo, kad jo mąstymas ir nuostatos panaikina galimybę pasinaudoti lygtinio paleidimu. Nėra įstatymo, leidžiančio netaikyti lygtinio paleidimo dėl padaryto nusikaltimo sunkumo. Teismas turėjo atsižvelgti, kad jam buvo skirta griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo, kad teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas jo atžvilgiu. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė BVK 157 str. 1 d., nes be jokio faktinio pagrindo mano, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismas sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo trečią kartą argumentavo tuo, kad neatliktos bausmės dalis yra dar didelė. Pabrėžtina, kad minimalų atliktos bausmės dalies dydį nurodo įstatymų leidėjas BVK 157 str. 3 d. Todėl reikalauti be jokio faktinio pagrindo atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę nei reikalauja įstatymas – yra esminis teisinės normos iškreipimas, pakeičiantis šios normos prasmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. C. skundas tenkinamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. C. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 str. 2 d. 2 p.) ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
A. C. atlieka bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau buvo teistas vieną kartą, tačiau šis teistumas yra išnykęs. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teisme kaltės nepripažino, šiuo metu savikritiškai analizuoja nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes, nusiteikęs pasimokyti iš bausmės ir patyrimo, nusikalstamo elgesio motyvai – finansiniai, siekis materialinės gerovės. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikdamas bausmę A. C. pataisos įstaigoje dirba, mokėsi, įgijo dvi specialybes, socialinės reabilitacijos programose dalyvauja, aštuonis kartus buvo paskatintas, šešis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu nuobaudos nebegalioja (paskutinį kartą baustas daugiau kaip prieš du su puse metų – 2012-01-18). Bausmę A. C. atlieka paprastosios grupės sąlygomis, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Išėjęs į laisvę ketina gyventi pas tėvus ir įsidarbinti uždaroje akcinėje bendrovėje tentų gamintoju. Aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme ir pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, rodo jo asmenybės keitimosi pažangą ir teikia pagrindo tikėti, kad ateityje jis nebenusikals.
Psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota žema nuteistojo A. C. pakartotinio nusikalstamumo rizika jo galimo lygtinio paleidimo laikotarpiu ir tai, kad nuteistasis imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo („OASys“) metodika, kuria remiantis, A. C. įvertintas 27 balais iš galimų 168, todėl pagal šią metodiką jis yra priskirtas žemai rizikos grupei ir tai patvirtina mažą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį. Pažymėtina ir tai, kad už lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo vienbalsiai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Pažymėtina, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės termino dydį. Toks išplėstas įstatymo turinio taikymas, aukštesniojo teismo nuomone, neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, remiantis kuriais probaciją netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo terminas yra mažas. Palyginus su visa A. C. paskirta bausme ir su jau atlikta bausmės dalimi, neatliktoji bausmės dalis yra jau santykinai nedidelė. Padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas taip pat negali būti pripažįstamas lemiančiu pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu. Ji neišnyksta ir atlikus bausmę.
Teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, iš esmės nenurodė aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali būti lemiantys ir paneigiantys nuteistojo teisę tikėtis galimybės pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, atliktos bausmės dalį, nuteistojo ilgalaikius tikslus ir pasiryžimą jų siekti, darytina išvada, kad lygtinai paleidus A. C. bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2014 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas dėl A. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., BK 75 str. 2 d. ir 3 d., teisėjas
nutaria:
Nuteistojo A. C. skundą tenkinti.
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje 2014 m. gegužės 13 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. C. lygtinio paleidimo ir A. C. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus vienerių metų dviejų mėnesių dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:
per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti (užsiregistruoti Darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.