Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-252-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
1S-252-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00016-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
O. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-252-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00016-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo O. Š. (toliau – O. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam O. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. Š. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. sausio 20 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam O. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis O. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2020 m. sausio 20 d. (nuteistojo skunde nurodyta klaidinga data sausio 16 d.) Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėžia, kad teismas nepagrįstai vertino jo elgesį iki patekimo į pataisos namus, nors sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami nuteistojo veiksmai ir elgesys bausmės atlikimo metu. Juolab, kad jo elgesys nusikalstamų veikų atlikimo metu jau buvo įvertintas priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstomo elgesio rizikos pokyčiai, kurie šiuo atveju neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis daro tinkamą pažangą ir yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtini paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Minėtų aplinkybių vertinimas pažeidžia dvigubo nebaudžiamumo principą, įtvirtintą Konstitucijoje.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis lankė daugybę įvairių socialinės reabilitacijos programų („Patyriminė savivaldos grupė“, „Tik tu ir aš“, individualius užsiėmimus „Biblioterapijos“ ir „Savęs pažinimas“, ?Streso valdymas?, Kauno vyrų krizių centro užsiėmimuose), kurios buvo skirtos nekartoti praeities padarytų klaidų. Tačiau apylinkės teismas pateiktus duomenis vertino selektyviai, iš esmės atsižvelgdamas tik į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir visiškai neatsižvelgė į teigiamus elgesio pokyčius. Teismas nenurodė jokių neginčytinų argumentų, kodėl jo asmenybė vis dar išlieka pavojinga visuomenei. Priešingai, nuo 2016 m. birželio 9 d. jam už nepriekaištingą elgesį buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Vėliau jis buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, kur bausmę atlieka jau beveik tris metus. Pažymima, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad Pusiaukelės namuose bausmę atliekantys asmenys nesaugomi, tačiau nuolat prižiūrimi, gali laisvai judėti už įstaigos ribų, naudotis nuosavomis transporto priemonėmis ir mobiliojo ryšio priemonėmis. Per visą šį laikotarpį nuteistasis dirbo ir nėra padaręs nei vieno pažeidimo.

4.3. Skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog nuteistojo pažanga dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui yra nepagrįsta. Kaip matyti iš 2020 m. sausio 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio sumažėjo nuo 40 balų pagal OASys iki 24 balų, kas atitinka žemą riziką. Toks vertinimas parodo ypatingai dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Jis buvo vienuolika kartų skatintas, o nuo 2016 m. perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Jis jau septintą kartą dalyvauja lygtinio paleidimo komisijoje ir kiekvieną kartą gauna individualų socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo planą, kurį vykdo, tačiau teismas vis tiek atsisako tvirtinti jo lygtinį paleidimą. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Tarybos Ministrių komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo numato, jog lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Tačiau teismas, atsisakydamas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nesilaiko minėtų rekomendacijų ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos.

4.4. Nuteistojo teigimu, jo elgesys pataisos namuose yra vertinamas kaip nepriekaištingas, jis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos bausmės ir tai leidžia spręsti, kad jo pažanga yra pakankama išvadai, jog išėjęs į laisvę jis nebenusikals ir laikysis visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo O. Š. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

6.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. Š. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vien šių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.3. Atlikus nuteistojo O. Š. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 24 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

6.4. Šiame kontekste, atsakant į nuteistojo skundo argumentus, vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

7. Įvertinus aukštesnės instancijos teismui O. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu O. Š. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su šeima, daug kartų skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, jam nuo 2016 m. birželio 9 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pažeidimų nepadarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, mūrininko specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, galimo lygtinio paleidimo metu būtų įdarbintas UAB „Stateksas“ pagalbiniu darbininku, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą su žmona ir vaikais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę O. Š. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, O. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, O. Š. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar nustatomi jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, problemos, susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu, mąstymas ir elgesys. Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog nuteistasis nusikalto „momentiškai“, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiesiems, kartoja tas pačias klaidas, mano, kad neturi problemų su savitvarda ar pykčiu, tačiau ne kartą yra ją praradęs nusikaltimų metu, taip pat žinomas bent vienas faktas, jog jis panaudojo smurtą prieš savo sutuoktinę. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje O. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

9. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nors šis teistumas O. Š. yra pirmasis, tačiau jis atlieka bausmę už dviejų nusikalstamų veikų padarymą: už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, taip pat ir fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui (sutuoktinei), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis patvirtina, jog praeityje O. Š. keletą kartų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas taip pat rodo, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių ir įstatymų. Šios aplinkybės, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, tiek, kiek jos atskleidžia O. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad netaikant jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis yra baudžiamas pakartotinai, tačiau toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad netenkinus jo skundo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuosprendžiu jam paskirta bausmė nekeičiama, jo padėtis nėra sunkinama, todėl teigti, jog dėl to jis baudžiamas antrą kartą už tą patį, teisinio pagrindo nėra.

10. Aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste įvertinus tai, kad nuteistojo neteisėti veiksmai vertinamu atveju buvo nukreipti ir į savo artimą, O. Š. taip akcentuojami skundo teiginiai, susiję su jo artimais socialiniais ryšiais su šeima, esminės reikšmės jo lygtiniam paleidimui neturi. Neabejotina, kad ši aplinkybė egzistavo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu suvaldyti savo agresiją susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

11. Abejonių tinkamu O. Š. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus, kurių metu buvo nužudytas žmogus ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis sumenkina jo poveikį ir su tuo susijusias problemas, be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu O. Š. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio. Juolab, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis alkoholio vartojimo problemos vis dar išskiriama kaip probleminė sritis. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad nuteistasis dalyvavo programose „Tik tu ir aš?, „Pažink save?, AA susitikimuose, susijusiuose su alkoholio vartojimo problemomis. Nors ši aplinkybė neabejotinai teigiamai charakterizuoja O. Š., tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis neigia turįs problemų, o dėl nemalonios savo padėties linkęs kaltinti alkoholio poveikį bei provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Esant tokioms aplinkybėms manyti, jog alkoholio vartojimo problemos šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualios ir jos nepasikartos nuteistojo lygtinio paleidimo atveju, nėra pakankamo pagrindo.

12. Ir nors analizuojamu atveju už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje O. Š. buvo paskatintas 12 kartų, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 24 balų, jis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2013 m. sausio 5 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, sudarančius pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, priešingai nei tai savo skunde nurodo nuteistasis, negali būti laikomas nepriekaištingu. Kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas, O. Š. net 5 kartus pažeidė nustatytą tvarką, 4 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos (b. l. 21, 22). Pastebėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. sausio 5 d., o paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta dar 2015 m. gruodžio 30 d., kai nuteistasis jau buvo iš esmės susipažinęs su pataisos namų vidaus taisyklėmis, tokiu būdu iškeliant savo poreikius aukščiau taikomų apribojimų, kas iš esmės vėlgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs pilnavertei reintegracijai į visuomenę, kurioje vyrauja bendros moralės normos ir visuomenės narių pasitikėjimas vieni kitais, tikintis, kad jų teisės ir laisvės nebus pažeidinėjamos.

13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl O. Š. teigiamos darbinės veiklos, pakankamos darbo patirties bei motyvacijos, kas, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai padės jam lygtinio paleidimo atveju tinkamai resocializuotis ir adaptuotis visuomenėje. Vertinant šių aplinkybių reikšmę O. Š. nusikalstamumui (tiek buvusiam, tiek galimam ateityje) vis tik pažymėtina, kad galimybė dirbti nuteistajam nusikalsti nesutrukdė, todėl galimas O. Š. įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju ir šiuo atveju negali būti laikomas esminiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

14. Nors nuteistojo teigimu apylinkės teismas tinkamai neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, t. y., kad jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir užsiėmimuose, yra ne kartą skatintas ir pataisos namų administracija jam yra leidusi be sargybos parvykti į namus, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nėra pakankami. Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog O. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatoms bei neatitinka teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir teismų praktika, nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus O. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam O. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė