Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovei J. A.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuotas asmuo T. K., išvadą byloje teikianti institucija Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 27 d. Rietavo savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus pateiktoje išvadoje Nr. SV1-63 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad T. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose turtinių santykių srityse: 1.1 asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais. T. K. nesuvokia pinigų vertės. Vertinimo metu pastebėta, kad T. neturi gebėjimų tvarkyli asmeninių pajamų bei kontroliuoti savo išlaidas; 1.2 asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su lizingo, daiktų pirkimu - pardavimu išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad T. neturi gebėjimų suprasti sudarytų sutarčių esmės; 1.3. kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo. Išvada padaryta, atsižvelgiant į tai, kad T. nesuvokia kaip konkrečioje situacijoje elgtis, vienas pats valdyti ar disponuoti savo asmeniniais daiktais nesugeba; 1.4. nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo. T. vienas pats nesugebėtų sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandorių ir kt. jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba.; 1.5. paveldėjimo teisinių santykių. Asmuo nekoncentruoja dėmesio ir nesugebėtų savarankiškai įvertinti su paveldėjimu susijusių teisinių aspektų; 1.6. dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje. T. dėl sunkios sveikatos būklės (dažnai ištinkančių epilepsijos priepuolių) negebėjimo valdyti savo emocijų bei nesavarankiškumo nesugebėtų verstis individualia veikla ir pan.; Taipogi konstatuota, kad T. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 2.1. savitvarkos įgūdžių srityje; 2.2. sveikatos priežiūros srityje; 2.3 šeimos santykių; 2.4 asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 2.5. darbo teisinių santykių.

T. K. reikalinga nuolatinė aplinkinių pagalba ir priežiūra. Sūnus sunkiai orientuojasi laike, orientacija vietoje silpna, žino savo kaimą ir gyvenamąją vietą. Rašymo ir skaitymo įgūdžiai labai silpni. Skaičiuoti moka tik iki dešimties. Skaitymo ir rašymo lygis kaip pirmoko. Gali perskaityti lengvesnius dviskiemenius žodžius, bet žodžių turinio nesupranta. Pinigų vertės nesuvokia. Socialinėse situacijose nesigaudo. Sūnus nėra piktybinis, tačiau jį dažnai ištinka epilepsijos priepuoliai, tada T. labai išsigąsta, panikuoja ir šaukia. Sūnus savimi pasirūpinti savarankiškai nebegali, todėl, kad tokia sūnaus būkle nepasinaudotų piktavaliai, reikalinga sūnų pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse ir nustatyti jam globą. Pareiškėja sutinka būti paskirta sūnaus T. K. globėja, nes jau daugelį metų faktiškai prižiūri sūnų. Pagalba ir patarimai jam yra reikalingi kasdien, net elementariausiose situacijose. Nurodė, kad sūnų prižiūri tinkamai. Nėra teista, bausta administracine tvarka, todėl manė, kad moralinės, dorovinės savybės ir sveikata leidžia man būti kito asmens globėja. Kitų asmenų kurie galėtų ir norėtų prižiūrėti T. K. nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad sūnaus raida dėl naviko sutrikusi nuo pat vaikystės. Sūnus buvo lavinamas įvairiose specialiose mokymo įstaigose, tačiau skaitymo ir rašymo įgūdžiai silpni. Nerišliai geba parašyti SMS žinutę, kurios esmė jai suprantama. Šiuo metu T. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur pastoviai yra prižiūrimas per savaitę, o savaitgaliais grįžta namo. Savarankiškai gyventi negalėtų, nes suvokimas apie supančią aplinką yra savotiškas, nesuvokia pinigų vertės, trūksta elementarių įgūdžių kasdienėje veikloje, elgesys nėra nuspėjamas, sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas neprieštaravo, jog T. K. būtų pripažintas neveiksniu visose pareiškėjos nurodomose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės metu T. K. nustatyta įgimta silpnaprotystė, vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurių T. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Suinteresuotas asmuo T. K. dalyvavo teismo posėdyje, tačiau informacijos apie save ir savo sveikatą nesuteikė, pasišalindamas iš teismo posėdžio.

Išvadą teikiančios institucijos Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovės išvada – pripažinus T. K. neveiksniu, atsižvelgiant į eksperto išvadas, būtina nustatyti globą, siūlė globėja skirti mamą D. K.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja, prašydama pripažinti T. K. neveiksniu turtinių ir neturtinių santykių srityse, kaip aplinkybes, rodančias fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nurodė, kad sūnus sunkiai orientuojasi laike, orientacija vietoje silpna (žino tik savo kaimą ir gyvenamąją vietą), prasti skaitymo ir rašymo įgūdžiai, pinigų vertės nesupranta, todėl reikalinga nuolatinė aplinkinių pagalba ir priežiūra.

Pateikti medicininiai dokumentai įrodo, kad T. K. diagnozuota nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydomai epilepsijai; vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; organinis mišrus afektinis sutrikimas.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio nustatymo pažymos NL-3, Nr. 0072942 matyti, kad T. K. nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, T. K. nuo 2015 m. gegužės 25 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Į bylą pateikta socialinio darbuotojo išvada dėl T. K. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad T. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieniu sprendimu šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vaitojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla), taip pat negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių; 2) sveikatos priežiūros; 3) šeimos santykių; 4) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių. Išvadoje nurodyta, jog T. K. nesuvokia pinigų vertės, neturi gebėjimų suprasti sutarčių esmės, nesuvokia, kaip konkrečioje situacijoje elgtis, vienas pats valdyti ir disponuoti savo asmeninių daiktų nesugeba, sveikatos būklės, suvokimo sutrikimų negali tinkamai įvertinti savo sprendimu esmės ir priežasčių.

Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti T. K. neveiksniu, buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš 2020 m. spalio 6 – lapkričio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2020 matyti, kad tiriamojo intelektiniai gebėjimai labai žemi, atitinkantys vidutinio protinio atsilikimo diapazoną. Praktinių, socialinių, teisinių situacijų, finansinių ir socialinių klausimų supratimas labai menkas, tiriamasis stokoja elementarių žinių, suvokimo, kritiško savo galimybių ir kitų žmonių elgesio motyvų vertinimo, jo galimybės savarankiškai ir atsakingai veikti sudėtingesnėse situacijose menkos. Silpnas socialinis ir buitinis supratingumas net ir elementariausiose kasdieninėse situacijose.

Ekspertizės metu T. K. nustatyta įgimta silpnaprotystė, diagnozuota vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismo ekspertų pateikta išvada, kad dėl įgimtos silpnaprotystės, vidutinio protinio atsilikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali teisingai juos valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.,; kilnojamo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityse; nekilnojamo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityse; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; paveldėjimo teisinių santykių srityje. Taip pat T. K. dėl įgimtos silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali teisingai juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo įstaigas; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal darbo sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo apsektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu globos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą, pripažįstant jį neveiksniu.

T. K. negebėjimą orientuotis net nesudėtingose buitinėse situacijose patvirtino ir teismo posėdžio metu pareiškėja, paaiškinusi, jog net ir paprasčiausioje kasdienėje jam žinomoje situacijoje susiorientuoti sunku, nes dėl žinių, supratimo stokos nesuvokia ir neįvertina situacijos, todėl negali priimti jokių sprendimų savarankiškai, pagalbos kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas įstaigas nesugebėtų. Dėl to, kad nesupranta pinigų vertės, nemoka skaičiuoti, negalėtų apsipirkti, tvarkyti savo pajamų ir pan. Neadekvačiai reaguoja į bet kokią situaciją, elgesys nėra prognozuojamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad T. K. psichinės sveikatos sutrikimai yra nuolat egzistuojantys, jo turima negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, todėl tesimas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad T. K. dėl silpnaprotystės negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad jis visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį T. K. pripažintinas neveiksniu.

Teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas visiškai neveiksniu, sąrašą (CPK 468 straipsnio 2 dalis, 473 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Įvertinus teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinių darbuotojų pateiktus duomenis dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, T. K. sveikatos būklę, jog dėl silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bei esant aplinkybėms, numatytoms CK 2.10 straipsnyje, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti T. K. neveiksniu visose ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, įtvirtintose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Pareiškėja sutinka būti savo sūnaus globėja, yra neteista, administracine tvarka nebausta, pagal sveikatos būklę gali būti globėja. Atsižvelgiant į globos institucijos išvadą, į tai, jog nenustatyta kliūčių, dėl kurių D. K. negalėtų būti globėja, T. K. globėja skiriama pareiškėja. Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Iš pareiškimo duomenų nustatyta, kad T. K. gauna pinigines išmokas dėl neįgalumo, todėl, nagrinėjant bylą, sprendžiamas klausimas dėl T. K. turto administravimo (CK 3.245 straipsnis, CPK 493 straipsnis). Įvertinus byloje esančią medžiagą bei atsižvelgus į proceso šalių paaiškinimus, D. K. skiriamas T. K. turto administratore, nustatant visišką turto administravimą (CK 4.236-4.252 straipsniai). Turto administratorei išaiškinamos jos teisės ir pareigos (CK 4.240–4.244 straipsniai, CPK 508 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu ir nustatyti sričių, kuriose jis pripažįstamas neveiksniu, sąrašą:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimu, sumokėjimu už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paveldėjimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paveldėjimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise srityje; 4) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje; 5) šeimos santykių; 6) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal darbo sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 7) darbo teisnių santykių.

Nustatyti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

T. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja (šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse) ir turto administratore paskirti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.