Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,

nedalyvaujant atsakovų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovams,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. patikslintą skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo P. M. patikslintas skundas netenkintinas.

Ginčų komisija 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. S-147, kuris nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis, įpareigojo NDNT per 20 dienų nuo Ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos keisti 2015 m. kovo 9 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-709 „Dėl P. M. specialiųjų poreikių“ ir priimti naują sprendimą.

Be to, byloje nustatyta, jog pareiškėjas, teikdamas NDNT 2015 m. vasario 13 d. skundą dėl NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimo, nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 67), kuris sutampa su jo deklaruotu gyvenamuoju adresu Gyventojų registre (II t., b. l. 7). Be to, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. R-17845 „Dėl dokumentų pateikimo“ (I t., b. l. 53; II t., b. l. 51–53) informavo pareiškėją adresu (duomenys neskelbtini) apie tai, kad NDNT kreipėsi dėl papildomų dokumentų ir sprendimą priims per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. R-19522 (I t., b. l. 41; II t., b. l. 46–48) kreipėsi į pareiškėją adresu – (duomenys neskelbtini), prašydami informuoti NDNT, kada būtų galima atlikti naują Bartelio indekso įvertinimą. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. SS-2027 „Dėl administracinės procedūros nutraukimo“ pareiškėjui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (I t., 38 b. l.; II t., b. l. 49–50). Taigi, matyti, jog NDNT pareiškėjui skirtus informacinius raštus ir sprendimus siųsdavo ne vienu adresu: vienus – adresu (duomenys neskelbtini), kitus – adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, toks nenuoseklus asmens informavimas skirtingais adresais neatitinka gero viešojo administravimo principų, kadangi, kaip minėta, pagal Gyventojų registrą pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o, be to, ir pats pareiškėjas, teikdamas NDNT 2015 m. vasario 13 d. skundą dėl NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimo, nurodė adresą – (duomenys neskelbtini). Kita vertus atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad NDNT ėmėsi tam tikrų aktyvių pozityvių veiksmų siekdama pakartotinai įvertinti pareiškėjo specialiuosius poreikius: 2015 m. gegužės 29 d. asmenį gydanti gydytoja ir NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus specialistė vyko pas pareiškėją adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas buvo nurodęs ne viename savo rašytame prašyme (I t., b. l. 84, 88, 91, 113, 117), tačiau durų niekas neatidarė, taip pat pareiškėjo nurodytu telefonu buvo skambinta, tačiau susisiekti nepavyko (I t., b. l. 47–49; II t., b. l. 56–57).

Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti administracinės procedūros terminai, kadangi NDNT Sprendimų kontrolės skyrius raštu nurodė, jog per 30 dienų nuo dokumentų gavimo priims sprendimą, nors Ginčų komisija buvo nurodžiusi 20 dienų terminą jos priimtam sprendimui įvykdyti. Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, 31 punkte nurodyta, kad Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 31.1. atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 31.2. įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pašalinti padarytą pažeidimą, vertinant darbingumo lygį ir neįgalumo lygį; 31.3. įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio ir neįgalumo lygio nustatymo. Pagal Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo 36 punktą, Tarnyba privalo įvykdyti sprendimą per jame nurodytą laiką. Jeigu laikas nenurodytas – per 15 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismas pažymi, kad Ginčų komisija 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. S-147, kurį NDNT gavo 2015 m. gegužės 15 d. (I t., b. l. 54), įpareigojo NDNT per 20 dienų nuo Ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos keisti priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau NDNT Sprendimų kontrolės skyrius sprendimą Nr. SS-2027 „Dėl administracinės procedūros nutraukimo“ priėmė 2015 m. liepos 10 d. Taigi, teismas sprendžia, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nesilaikė Ginčų komisijos nustatyto 20 dienų termino naujam sprendimui priimti, tačiau tai laikytina neesminiu procedūriniu pažeidimu.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad tai, jog buvo nustatyta, jog NDNT pareiškėjo informavimas skirtingais adresais neatitinka gero viešojo administravimo principų ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nesilaikė Ginčų komisijos nustatyto 20 dienų termino naujam sprendimui priimti, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi yra galiojantis ir nenuginčytas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. SS-2027 „Dėl administracinės procedūros nutraukimo“, kuris sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes (kadangi nutraukta procedūra dėl pakartotinio pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimo), todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimti naują sprendimą – nustatyti P. M. specialiuosius poreikius, nėra pagrindo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

Teismas taip pat pažymi, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Kiek tai susiję su valdžios institucijų neteisėtais veiksmais kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlyga, CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjo teigimu, NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius netinkamai atliko administracinę procedūrą, neišsireikalavo iš gydymo įstaigos papildomų dokumentų dėl jo širdies nepakankamumo funkcinės klasės patikslinimo.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo (I t., b. l. 84). S. S. individuali įmonė 2014 m. gruodžio 9 d. išrašė pareiškėjui siuntimą į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo (I t., b. l. 81–82). S. S. individualios įmonės 2014 m. gruodžio 9 d. užpildytoje Bartelio indekso lentelėje nurodytas pareiškėjo 50 balų Bartelio indeksas (I t., b. l. 79). NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius nustatė pareiškėjui 75 balų Bartelio indeksą (I t., b. l. 73). NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. R-5753 „Dėl dokumentų pateikimo“ (I t., b. l. 72) kreipėsi į S. S. individualią įmonę, kadangi jos pateikti medicininiai dokumentai buvo neišsamūs, ir prašė perskaičiuoti Bartelio indeksą (pageidautina reabilitologo), nes suskaičiuota 50 balų ir neužpildyti visi punktai, o apžiūros metu nustatytas kitoks Bartelio indeksas. S. S. individuali įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. vėl pateikė nepilnai užpildytą ir neatitinkančią reikalavimų 2014 m. gruodžio 23 d. Bartelio indekso lentelę, kurioje nurodytas pareiškėjo 50 balų Bartelio indeksas (I t., b. l. 76, 80). NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. SP-4640 (I t., b. l. 70–71) nenustatė pareiškėjui specialiųjų poreikių, nes pareiškėjui nustatytas Bartelio indeksas 75 balai.

Kriterijų sąrašo 1.1–1.11 punktuose nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kriterijų sąrašo 2.1–2.21 punktuose nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, 3.1–3.11 punktuose – specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, 4.1–4.15 punktuose – specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

Kriterijų sąrašo 1.1 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, pagal šiuos pagrindinius kriterijus – IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, kai Bartelio indeksas iki 30 balų. Kriterijų sąrašo 2.1 punkte numatyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šiuos pagrindinius kriterijus – IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, kai Bartelio indeksas 35–50 balų.

Kaip minėta, pagal Tvarkos aprašo 13.1 punktą, NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija bei dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, taip pat į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomos informacijos, susijusios su specialiųjų poreikių nustatymu, pateikimo, jei gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.

Teismas pažymi, kad pagrįstas pareiškėjo argumentas, kad NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius netinkamai atliko administracinę procedūrą, nes neišsireikalavo iš gydymo įstaigos papildomų dokumentų dėl jo funkcinės klasės širdies nepakankamumo patikslinimo, kadangi pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nustatyta nevienoda pareiškėjo širdies nepakankamumo funkcinė klasė. Iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjo širdies nepakankamumo funkcinė klasė nustatyta nevienoda: 2014-01-20 VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės išraše iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 00706 (I t., b. l .77) ir 2014-02-01 UAB „Palangos linas“ epikrizėje iš ligos istorijos Nr. 28638 nurodoma diagnozė – ŠN F. kl. III (I t., b. l. 78), o 2013-02-26 VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės išraše iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 002353 nurodyta diagnozė – ŠN F. kl. IV (I t., b. l. 12), 2014-08-04 VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės išraše iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 9619 nurodoma – ŠN F. kl. III-IV. Taigi, NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius nesilaikė Tvarkos aprašo 13.1 punkto.

Pagal Tvarkos aprašo 13.3 punktą, esant pagrįstų abejonių dėl Bartelio indekso įvertinimo, NDNT specialistai, turintys teisę vertinti Bartelio indeksą, įvertina asmens savarankiškumą ir tai pažymi Specialiųjų poreikių vertinimo akte. Jeigu atliekant vertinimą buvo nustatyti esminiai Bartelio indekso vertinimo skirtumai, NDNT apie tai informuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei prašo pateikti Bartelio indekso vertinimą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) išaiškinimus. Esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio Bartelio indekso įvertinimo dalyvaujant ir NDNT specialistams. Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad, siekiant išsiaiškinti neatitikimus, NDNT turi pareigą kreiptis į asmens sveikatos priežiūrą atliekančią įstaigą ir prašyti pateikti Bartelio indekso vertinimą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) išaiškinimus, o, esant reikalui, turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio Bartelio indekso įvertinimo.

Teismas taip pat pažymi, kad NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius, gavęs 2014 m. gruodžio 31 d. iš S. S. individualios įmonės pakartotinai užpildytą Bartelio indekso lentelę, turėjo atsižvelgti į Tvarkos aprašo 13.3 punkto dalį ir dar kartą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio Bartelio indekso įvertinimo dalyvaujant ir NDNT specialistams, kadangi buvo nustatyti esminiai Bartelio indekso vertinimo skirtumai ir S. S. individuali įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. pakartotinai pateikė nepilnai užpildytą ir neatitinkančią reikalavimų 2014 m. gruodžio 23 d. Bartelio indekso lentelę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius pažeidė Tvarkos aprašo 13.3 punktą.

Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, jog NDNT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimo, 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SS-709 pastarąjį paliko nepakeistą, kadangi pareiškėjo širdies nepakankamumo funkcinė klasė III, o Bartelio indeksas 50-75 balai, nėra duomenų apie inkstų naviko progresavimą, šiuo metu netaikomas gydymas (I t., b. l. 62–66). Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NDNT 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SS-709, 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. S-147 tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo NDNT per 20 dienų nuo Ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos keisti 2015 m. kovo 9 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-709 „Dėl P. M. specialiųjų poreikių“ ir priimti naują sprendimą, kadangi NDNT išvada, jog P. M. diagnozuota III, o ne IV širdies nepakankamumo funkcinė klasė, yra nepagrįsta, taip pat Ginčų komisija nustatė, jog yra esminiai skirtumai vertinant Bartelio indeksą (I t., b. l. 55–60). Vykdant Ginčų komisijos sprendimą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. R-17939 „Dėl dokumentų pateikimo“ (I t., b. l. 52) kreipėsi į S. S. individualią įmonę prašydamas pateikti universitetinio lygio kardiologo konsultaciją, nurodant esamą tikslią širdies nepakankamumo klasę. Be to, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. R-17947 (I t., b. l. 50–51) kreipėsi į S. S. individualią įmonę ir NDNT Klaipėdos I teritorinį skyrių dėl P. M. aplankymo ir jo pakartotinio Bartelio indekso įvertinimo, dalyvaujant įstaigos gydytojui ir NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus specialistams. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2027, kuriuo nuraukė administracinę procedūrą, nes Ginčų komisijos 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. S-147 įvykdyti nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių – asmens nedalyvavimo procedūroje (I t., b. l. 39–40).

Nagrinėjamu atveju NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu nustatyti Ginčų komisijos 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. S-147 sprendimu (I t., b. l. 2–4).

Kaip minėta, Ginčų komisijos sprendime nurodyta, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas nenustatyti P. M. specialiųjų poreikių, nes asmeniui diagnozuota III, o ne IV NYHA širdies nepakankamumo funkcinė klasė, yra nepagrįstas, kadangi asmens byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose funkcinė klasė nurodyta prieštaringai. Be to, Ginčų komisija konstatavo, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyrius turėjo pareigą atkreipti dėmesį į nustatytus esminius skirtumus vertinant Bartelio indeksą ir, siekiant juos pašalinti, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio Bartelio indekso įvertinimo dalyvaujant ir NDNT specialistams, turėjo pareigą kreiptis į gydymo įstaigą dėl širdies nepakankamumo funkcinės klasės patikslinimo. Taigi, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, kaip ir NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius, taip pat nesilaikė Tvarkos aprašo 13.1 ir 13.3 punkto reikalavimų, nesilaikė nustatytos pareigos surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl priimti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus neteisėtų veiksmų taip pat pažymėtina, kaip jau buvo nustatyta, jog NDNT, informuodama pareiškėją skirtingais adresais, nesilaikė gero viešojo administravimo principų ir taip pat nesilaikė Ginčų komisijos nustatyto 20 dienų termino naujam sprendimui priimti.

Nustačius atsakovo atstovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), šioje byloje turi būti nustatyta, ar yra kiti viešosios atsakomybės elementai: žala, taip pat tai, ar atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo nurodytą žalą sieja priežastinis ryšys.

Pareiškėjas prašo priteisti 315 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad turtinę žalą apskaičiavo taip: bazinis pensijos dydis – nuo 104 iki 116 Eur, bazinė pensija dauginama pagal įstatyme nurodytą tvarką iš 0,5 koeficiento, kadangi jam yra nustatoma tik priežiūros specialieji poreikiai pagal Bartelio indekso koeficientą ir pagal sveikatos ligos kodą, taip pat dauginama iš 6 ir susidaro 315 Eur.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Kadangi nagrinėjamu atveju neaišku, ar pareiškėjui būtų nustatyti specialieji poreikiai patikslinus duomenis apie jo sveikatos būklę, jei taip, tai kokie specialieji poreikiai būtų nustatyti, todėl neaišku, kokia šalpos išmoka būtų jam skirta. Teismo vertinimu, turtinės žalos atlyginimo klausimas galės būti nagrinėjamas priėmus galutinį sprendimą dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių. Nagrinėjamu atveju negali būti nustatytas pats turtinės žalos padarymo faktas, nes nėra galutinio sprendimo dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių, negali būti nustatyta, kokio dydžio šalpos išmoka turėtų būti mokama. Vien tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra tenkinamas, savaime nereiškia, kad pareiškėjas neturės teisės į jos atlyginimą ateityje, t. y. priėmus sprendimą dėl jo specialiųjų poreikių nustatymo.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam ir patirtą neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad teismas gali nustatyti sumą savo iniciatyva, yra galimybė skirti nuo 500 iki 5000 Eur. Jis ėmė vidurkį. Klausimą dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Nors buvo nustatyti NDNT neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, nėra pagrindo manyti, kad NDNT nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą. Pareiškėjas patikslintame skunde (I t., b. l. 20) nenurodė, kaip jam pasireiškė neturtinė žala. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galimą pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Taigi, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau kartu pareiškėjui išaiškintina, jog jis turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu priteisti turtinės žalos atlyginimą, kai bus priimtas sprendimas dėl jo specialiųjų poreikių nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu (redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d., nes procesinės normos taikomos tos, kurios galioja bylos nagrinėjimo metu),

nusprendžia:

Pareiškėjo P. M. patikslintą skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.