Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. (M. G. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados pareigūnas 2007 m. gruodžio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2007-12-04, įtariamas nedideliu chuliganizmu, buvo pristatytas į 1-ąjį policijos komisariatą, adresu Kalvarijų g. 59, Vilniuje, kur tarnybinėse patalpose keikėsi necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą, elgėsi agresyviai, stumdė policijos pareigūnus, tampė už uniformos, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė teismui pranešė, jog 2007 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 16-1-01119-07 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasipriešinimo valstybės tarnautojui bei valstybės tarnautojo, einančio savo pareigas, įžeidimo. Šioje byloje M. G. įteikti įtarimai. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. veiksmai turi nusikaltimo požymių, prokurorė prašė teismo perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokurorui.

II

III

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Dabartinėje teisminėje praktikoje yra vertinama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, atsižvelgus į ATPK nuostatas galima išskirti procesines stadijas. Viena jų yra pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadija (ATPK 280 str.). Šioje stadijoje teismas sprendžia eilę procesinių klausimų: teismas išaiškina ir išsprendžia ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų ir kitų asmenų prašymai; ar nėra kliūčių teisminiam administracinės bylos nagrinėjimui. Įstatymas nenustato, kad šioje procesinėje stadijoje teismo procesas vyktų pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims. Iš bylos medžiagos seka, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė būtent pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje. Todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad priimant nutarimą jis nedalyvavo žodiniame procese ir taip buvo pažeistos jo teisės.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas turi surasti procesinę formą, kad teismas priimdamas procesinį sprendimą išklausytų visų dalyvaujančių procese asmenų nuomonę. To nepadaręs teismas priėmė nutarimą prieštaraujantį bendriesiems administracinės atsakomybės principams. Šį procesinį trūkumą ištaiso apeliacinės instancijos teismas ir apsvarsto apelianto argumentus dėl priimto procesinio sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad skundžiamas teismo nutarimas yra be motyvų. Iš teismo nutarimo turinio ir bylos dokumentų yra aišku, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė nustatęs faktinę aplinkybę, kad dėl veikos, kuri minima administracinio teisės pažeidimo byloje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas taip pat nurodė materialinės ir procesinės teisės normas, kuriomis vadovavosi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone iš dalies, kad skundžiamas nutarimas gali būti motyvuojamas geriau. Šį procesinį trūkumą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

ATPK 258 str. nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. ATPK 251 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Taikant šias teisės normas yra reikšminga tai, kad ATPK nenumato, kad administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti teismo nustatinėjama ar asmuo padarė nusikaltimą. Šiam faktui konstatuoti ir asmens veiką galutinai kvalifikuoti pagal BK yra skirtas baudžiamasis procesas. Kad asmens pažeidimas turi nusikaltimo požymių jau konstatavo prokuroras (b.l. 36, 37). ATPK nėra nustatyta, kad institucija nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą galėtų kažkokiu tai būdu kontroliuoti baudžiamąjį procesą. ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas smulkiai neišdėstęs, kodėl jis taip pat mano kad asmens veikoje yra nusikaltimo požymių esminio procesinio pažeidimo nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju teismas turi administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje N12-1599-04 konstatavo, kad „ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai. Jei teismas nustato tokius požymius ir įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams. Antra vertus, pažymėtina, kad toks teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo. Pradėjus baudžiamąjį procesą turi būti išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės ir, priklausomai nuo tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir darytinų išvadų, gali būti priimamas bet kuris iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų sprendimų, kuriais baudžiamasis procesas yra užbaigiamas. Apeliacine tvarka apskųstas pirmosios instancijos teismo nutarimas neužkerta kelio baudžiamojo proceso nutraukimui ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, jei tokių sprendimų priėmimo pagrindai baudžiamojo proceso metu būtų nustatyti“. Tokią pat išvadą teismas padarė ir administracinėje byloje Nr. 1098/2001. Todėl skundžiamas nutarimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4 straipsnio 6 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį papildyti sakiniu:

„Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti“.

Nutartis neskundžiama.