Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-999-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
1-999-843/2014
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00112-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-999-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00112-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1; 1.2.16.4; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Trakų raj., teistas:

1) 2009-05-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) 2010-06-01 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

3) 2011-06-09 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 d. – 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, teistumai neišnykę ir nepanaikinti;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. neteisėtai laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

nuo 2012-09-07 iki 2012-10-10, būdamas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Atsparios tuberkuliozės stacionare, esančiame Širvio g. 5, Vilniuje, neteisėtai laikė A. B. AB „Swedbank“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. A. B. nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kintamus A. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžius ir 2012-10-10 buvo prisijungęs prie nukentėjusiosios A. B. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės, kurios adresas https://ib.swedbank.lt/private.

Motyvuojamoji dalis

Taip V. S. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Taip pat V. S. neteisėtai panaudojo vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent:

nuo 2012-09-12 iki 2012-10-10, būdamas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Atsparios tuberkuliozės stacionare, esančiame Širvio g. 5, Vilniuje, neteisėtai panaudojo svetimą, A. B., elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. A. B. nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kintamus A. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžius, naudodamas kompiuterį, iš AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės, kurios adresas https://ib.swedbank.lt/private, 2012-10-10 prisijungęs prie A. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-10 pervedė 1000 ir 24 litus į V. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip V. S. padarė BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Taip pat V. S. neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, o būtent:

2012-10-10, būdamas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Atsparios tuberkuliozės stacionare, esančiame Širvio g. 5, Vilniuje, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį, jame įdiegtą interneto naršyklės kompiuterinę programą ir neteisėtai įgytą elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/private naudotojos A. B. autentifikavimo kodus ir slaptažodžius, kuriuos jam perdavė pati nukentėjusioji, toliau nurodytu laiku prisijungė prie elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/private tinklalapio šios sistemos naudotojos autentifikavimo langelyje: nuo 2012-09-29, 20:44:06 val., iki 2012-10-10, 14:53:35 val., įvedė AB „Swedbank“ banko klientės A. B. nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą ir slaptažodį bei kintamą A. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei įvedus anksčiau minėtų elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/private klientės kodus ir slaptažodžius, AB „Swedbank“ banko tarnybinėse stotyse įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį autentifikavo kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir atitinkamai nuo 2012-09-29, 20:44:06 val., iki 2012-10-10, 14:53:35 val. 37 kartus peradresavo jį į A. B. paskyras elektroninės bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/private, tokiu būdu neteisėtai, pažeisdamas AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/private apsaugos priemones, numatančias, kad teisę prisijungti prie šių sistemos paskyrų turi tik šio banko klientai, sudarę su AB „Swedbank“ banku elektroninės bankininkystės sutartis, autentifikuojami pagal jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie šio banko klientės A. B. paskiros elektroninės bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/private.

Taip V. S. padarė BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Taip pat V. S., panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą turtą, o būtent:

2012-10-10, būdamas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Atsparios tuberkuliozės stacionare, esančiame Širvio g. 5, Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, panaudojęs apgaulę AB „Swedbank“ banko klientės A. B. atžvilgiu, t. y. negrąžinęs A. B. nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodo ir slaptažodžio bei kintamo A. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžių, pasinaudojus apgaule įgytu A. B. pasitikėjimu bei pastarajai nepareikalavus grąžinti nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodo ir slaptažodžio bei kintamo A. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžių, kuriuos ji pati jam perdavė, neteisėtai prisijungęs prie A. B. paskyrų elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir iš nukentėjusiosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 1024 Lt į V. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, nes V. P. minėtais pinigais disponavo pagal jo nurodymus ir jo prašymu bei 2012-10-10 V. P. pervedė 600 Lt į A. N. banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), pinigai buvo išgryninti bankomate, esančiame Trakuose, Vytauto g. 37/1, o 420 Lt buvo išgryninti bankomate, esančiame Trakuose, Vytauto g. 56, tokiu būdu V. S. naudodamas apgaule sukčiavo ir įgijo savo naudai 1024 litų svetimą turtą.

Taip V. S. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 metų rugsėjo mėnesį jis gulėjo Antakalnio tuberkuliozinėje ligoninėje Širvio g. 5, Vilniuje. Iki to laiko jis apie vienus metus pažinojo A. B., kuri lankėsi pas kitą ligonį B. S.. A. B. ligoninėje būdavo bent kelis kartus per mėnesį. A. B. beveik kiekvieną kartą būdama ligoninėje vartodavo alkoholį su ligoniais. Taip pat su juo gulėjo N. N., kuri turėjo kompiuterį su internetu. Lygtai ji turėjo du internetus, vienas buvo „Mezon“, kitas – „Omnitel“ kortelė. 2012-09-07, jis A. B. prašymu paėmė greitąjį kreditą už 1000 Lt. Tą pačią dieną A. B. jam pasakė, kad gali paimti kreditų tiek, kiek duos. A. B. jam paliko visus kodus ir slaptažodžius. Jis taip ir padarė. 2012-09-11 jis dar pabandė keliose svetainėse paimti greituosius kreditus, bet jam nedavė. Tą pačią dieną jis atliko 73 litų pervedimą į A. N. banko sąskaitą. Tiksliai neprisimena, bet pervedimas galėjo būti padarytas A. B. prašymu už vežiojimą automobiliu. 2012-09-11 jis A. B. kortelės ir visų slaptažodžių neatidavė ir nuo to laiko laikė juos su savimi ligoninėje bei keletą kartų buvo prisijungęs prie A. B. sąskaitos be jos žinios. 2012 m. spalio mėnesį, datos dabar tiksliai nebepamena, jis atsitiktinai patikrino A. B. sąskaitą ir pamatė, kad ten yra virš 1000 litų. Tuos pinigus jis pervedė į brolio draugės V. P. banko sąskaitą, t. y. pervedė 1024 litus. Dėl 600 litų, kurie buvo pervesti iš V. P. sąskaitos į A. N. sąskaita, tai buvo padaryta jo prašymu, nes jis davė V. P. A. N. sąskaitos numerį ir V. P. pervedė, o kitą dieną, jo prašymu, V. P. nuėmė 420 litų Trakuose. Šiuos pinigus, kiek atsimena, atidavė V. P. ir broliui, nes atrodo buvo jiems skolingas. Gali būti, kad parodymai kai kuriose vietose yra netikslūs, nes praėjo daug laiko, tačiau viskas galėjo būti taip kaip pasakė. Nuo 2012-09-07 iki 2012-10-10 jis gydėsi ligoninėje, P. Š. g. 5, Vilniuje. Dėl to, kad prieš A. B. įvykdė sukčiavimą, t. y. jai negrąžino banko kortelių su slaptažodžiais ir taip apgavęs ją bei suklaidinęs banką pervedė 1024 Lt jis prisipažįsta visiškai, taip pat prisipažįsta visiškai, kad neteisėtai laikė ir naudojo A. B. kortelę su kodais ir juos naudojo nuo 2012-09-12, ir taip pat visiškai prisipažįsta, kad be A. B. žinios, neteisėtai, pasinaudojęs A. B. vardu ir duomenimis prisijungė prie jos elektroninės bankininkystės „Swedbanko“ tinklapyje. Šiuo metu jis gydosi Antakalnio tuberkuliozinėje ligoninėje Širvio g. 5, Vilniuje. Dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (2 tomas, b. l. 133-136).

Nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2012-09-07 Vilniaus tuberkuliozinėje ligoninėje, jos pažįstamas V. S. padėjo jai paimti greitąjį kreditą už 1000 litų. Jam ji pati davė savo banko el. bankininkystės kodus bei savo duomenis. Po šio kredito paėmimo V. S. paprašė jos paskolinti jam pinigų, jeigu jis dar pabandys paimti kreditų ir kreditų įmonės kreditų duos. Po to kai ji išvažiavo nuimti paimtą 1000 litų kreditą, V. S. paėmė dar 4500 litų kreditus, kurios pervedė į pažįstamos N. N. banko sąskaitą. Šiuo metu, kiek atsimena, viskas vykos su jos žinia. Vėliau V. S. parašė skolos raštelį, kad iš jos pasiskolino 4500 litų ir juos atiduos iki 2013-03-16, tačiau šiuo metu su V. S. skolos raštelį patikslino ir jis šiuos pinigus įsipareigoja grąžinti iki 2015-09-07. Su šia skola ji sutinka, pretenzijų V. S. neturi ir sutinka, kad pinigai būtų grąžinti iki 2015-09-07. Taip pat, prieš kitų kreditų paėmimus, V. S. minėjo, kad jei pavyks paimti kreditus, tai pinigus iš jos sąskaitos perves į pažįstamos N. N. sąskaitą, nes pats sąskaitų neturi. Taip pat ji sužinojo, kad kažkur tai po mėnesio, t. y. 2012 m. spalio mėn. pradžioje, V. S. jau be jos žinios, prisijungęs prie jos banko elektroninės bankininkystės, pervedė jos pašalpą, t. y. 1024 litus, į savo brolio sugyventinės sąskaitą, po ko šiuos pinigus pats ir išleido. V. S. sugebėjo pervesti šios pinigus, nes nuo 2012-09-07 jis turėjo jos banko el. bankininkystės prisijungimo kodus, nes ji pamiršo juos paimti ir nereikalavo iš jo. Dėl 1024 litų žalos V. S. civilinio ieškinio nereikš, nes V. S. parašė dar vieną skolos raštelį, kad pinigus grąžins iki 2014-10-10 (1 tomas, b. l. 12).

Liudytojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2012 m. rugsėjo mėn. jis kartu su seserimi N. N. gulėjo Antakalnio tuberkuliozinėje ligoninėje. Kartu su juo gulėjo pažįstami B. S. ir V. S., apie 22 metų amžiaus, su kuriais jis ir sesuo susipažino ligoninėje. Pas B. S. dažnai lankėsi A. B.. B. S. ir A. B. buvo artimi draugai. 2012 m. rugsėjo mėn. pradžioje A. B. paprašė V. S. paimti jos vardu kreditą. A. B. davė V. S. savo banko prisijungimo kodus. V. S. užpildė paraišką ir paėmė kreditą. Vėliaus V. S. paprašė A. B. paimti jos vardu dar kreditus, kadangi norėjo šios pinigus pasiskolinti pas A. B.. Kadangi A. B. buvo su V. S. jau geri pažįstami, tai A. B. leido V. S. paimti jos vardu kreditus. V. S. paėmė kreditus. Po to V. S. paprašė jo sesers, N. N. duoti jos banko sąskaitos numerį, nes turėjo pinigus pervesti seseriai iš A. B. sąskaitos. V. S. prašė sesers sąskaitos, nes A. B. neturėjo limito nuimti pinigų, nes kiek žino, viskas vyko per vieną dieną. Sesuo davė savo banko sąskaitą, V. S. pervedė iš A. B. sąskaitos pinigus, po paimtų kreditų, sesuo pinigus nuėmė ir atidavė V. S.. Taigi jo sesuo, kiek žino, jokių kreditų A. B. vardu neėmė. Visus kreditus ėmė V. S., kuris pas kažką paėmė kompiuterį su internetu. Po kiek dienų A. B. paprašė jo pavežti ją iki kažkokių jos giminaičių, kadangi jis turi automobilį. Jis ją pavežė, po ko A. B. pervedė į jo banko sąskaita 73 litus. Taigi dėl paimtų kreditų gali pasakyti, kad pirmą kreditą A. B. prašė paimti sau ir tai darė V. S., po to, kiek žino, A. B. leido V. S. paimti kitus kreditus, nes sutiko paskolinti pinigus V. S. (2 tomas, b.l. 11-14).

Liudytojos N. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad nuo 2012 m. vasaros vidurio atsigulė planiniam gydymui į Antakalnio tuberkuliozės ligoninę. Nuo to laiko susipažino su kitais ligoniais, kurie gylėjo tame pačiame skyriuje, tai buvo V. S., B. S. bei Jurijus, apie 45 metų amžiaus. Taip pat kartu su ja gulėjo ir jos brolis A. N.. Per B. S. jie visi susipažino su A. B., kuri buvo B. S. draugė ir dažnai lankydavosi pas B. S., t. y. vieną, du kartus per savaitę. Lankydavosi nuo 2012 m. vasaros pradžios ir visą laiką ligoninėje ieškojo sugėrovų, su kuriais vartojo alkoholį. Ji, brolis ir V. S. su A. B. nevartojo alkoholio, nes jiems negalima, o J. ir kai kurie kiti ligoniai su ja gėrė. Vėliau ligoninės personalas ir gydytojai pradėjo išvarinėti A. B. iš ligonines. Kažkur tai 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje ji su broliu ir V. S. buvo savo palatoje, kai atėjo A. B. su Jurijumi ir A. B. paprašė jos paimti greitąjį kreditą. Nors ji ir mokėjo paimti, tačiau atsisakė, nors A. B. pasiūlė kokį kreditą geriau imti, nes pati ankščiau imdavo kreditus. Po to V. S. atsakė, kad jis gali A. B. padėti ir A. B. padavė V. S. el. bankininkystės prisijungimo kodus bei asmens tapatybės kortelę. Ji suprato, kad A. B. nori paimti kreditą dėl to, kad nori su J. labai išgerti. Po to ji davė V. S. savo kompiuterį, kuris buvo su internetu, ir V. S. apie 30 min. įvedinėjo duomenis bei registravosi. Kai V. S. baigė registraciją, tai atrodo A. B. gavo iš kredito įmonės SMS pranešimą į savo numerį, kad pinigai yra sąskaitoje. Registracijos metu A. B. turėjo pasakyti savo numerį, į kurį ir atėjo SMS. Po to A. B. paprašė jos brolio nuvežti nuimti pinigų ir kartu su ja ir Jurijumi išvažiavo. Ar kartu važiavo V. S., ji pasakyti negali, gal liko su jos kompiuteriu ligoninėje. Taigi registracija vyko iš jos kompiuterio. Internetas buvo UAB „Omnitel“, kortelės numerio šiuo metu pasakyti negali, IP adreso taip pat. Už 1 val. A. B. pavežė namo prie Baltarusijos sienos, J. taip pat išleido. Kai su broliu grįžo į ligoninę, tai nuėjo į kitą palatą, o kompiuteris liko jos palatoje. Tą vakarą V. S. atėjo pas ją ir paprašė banko sąskaitos numerio, pasakė, kad pas A. B. pasiskolino pinigų ir iš A. B. sąskaitos pinigus perves į jos sąskaitą. Ji davė savo banko sąskaitos numerį V. S.. Vėliau atėjo vėl V. S. ir paprašė jos banko kortelės, pasakė, kad pinigai yra jos sąskaitoje ir jis nori tuos pinigus nuimti. V. S. brolio V. S. nepažįsta. V. P. taip pat nepažįsta. Kur V. S. norėjo išleisti gautus iš A. B. pinigus, ji nežino. Taip pat V. S. pasakė, kad jis parašė A. B. skolos raštelį dėl 4500 litų kolos. Šis skolos raštelis galėjo būti parašytas tuo metu, kai A. B. laukė SMS žinutės po kredito paėmimo, paminėto viršuje. Dėl savo banko sąskaitos išrašo gali paaiškinti, kad 50 litų iš kredito įmonės gavo dėl to, kad V. S., kai registravo A. B. ją įrašė, kad ji pasiūlė draugui paimti kreditą, t. y. A. B.. Dėl to ir gavo 50 litų. Po to kai V. S. davė savo banko sąskaitą, tai ir buvo iš A. B. jai pervesti pinigai, kuriuos V. S. nuiminėjo su jos kortelė. Prieš tai V. S. buvo paprašęs jos el. bankininkystės kodų, nes norėjo tikrinti, ar ateina iš A. B. pinigai. Dėl ko buvo pervesta 1000 litų jos broliui A. N., pasakyti negali. Gal brolis jau skolino pinigų iš V. S.. Zarasuose buvo nuimta 1000 litų, tai reiškia, kad brolis paskolino iš V. S. 1000 litų ir nuėmė juos Zarasuose, nes ten ji su broliu ir gyvena (2 tomas, b.l. 37-39).

Liudytojo B. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad nuo 2012 m. pradžios pažįsta A. B.. 2012 m. rudenį gulėjo Antakalnio tuberkuliozinėje ligoninėje ir pas jį lankėsi A. B.. Žino, kad A. B. prašė vienos ligonės N. N. padėti paimti kreditą. N. N. turėjo nešiojamą kompiuterį su internetu. Kaip tiksliai buvo paimtas kreditas nežino (1 tomas, 37-38 b.l.).

Liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2012 m. rugsėjo mėn. jai paskambino sugyventinio V. S. brolis V. S., kuris paprašė jos banko sąskaitos numerio, nes nori pervesti pinigų. Kai ji davė savo banko sąskaitos numerį, tai jai buvo pervesti 1024 litai. Iš ko buvo pervesti pinigai, ji nežino. Apie tai, kad pinigai yra pervesti, ji sužinojo patikrinusi sąskaitą bankomate. Kiek atsimena, pinigus pervedė į V. S. padiktuotą banko sąskaitą (2 tomas, b.l. 6 ).

A. B. banko sąskaitos išklotine, iš kurios matyti, kad 2012-09-07 buvo paimti trys greitieji kreditai iš UAB „4Finance“ už 2500 Lt, iš kurių tą pačią dieną 1000 Lt buvo išgryninti bei 1498 Lt pervesti į N. N. banko sąskaitą bei 3000 Lt kreditas iš UAB „MCB Finance“, iš kurių 2012-09-07 ir 2012-09-08, 2999 Lt buvo pervesti į N. N. banko sąskaitą. 2012-10-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracija į A. B. sąskaitą pervedė 1026 Lt, iš kurių 1024 Lt buvo pervesti į V. P. banko sąskaitą (1 tomas, b.l. 28).

2013-05-04 UAB „MCB Finance“ raštu, kuriame nurodoma, kad paraiškos gavimo dieną, prieš priimant sprendimą dėl paskolos, su klientu paraiškoje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta ir bendrauta. Atsiliepęs vyras žinojo asmeninę A. B. informaciją ir telefonu teisingai nurodė: registracijos adresą, šeimyninę padėtį bei nepilnamečių veikų skaičių (duomenys tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje) (1 tomas, b.l. 40).

AB „Swedbank“ duomenų dėl prisijungimo prie A. B. banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad prisijungimai buvo vykdomi iš IP adresų Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 31-33).

UAB „MCB Finance“ raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad 2012-09-07, 18.25.21, A. B. vardu internetu buvo gauta registracija iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Registracijos metu naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 40).

UAB „4Finance“ raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad registracijos bei prisijungimų metu 2012-09-07 buvo naudojamas IP adresas (duomenys neskelbtini), telefono numeriai (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 45-47).

UAB „Viasms.lt“ raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad 2012-09-11 buvo užregistruota paraiška A. B. vardu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 49-51).

UAB „Soho group“ raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad 2012-09-11 buvo gautas prašymas dėl paskolos suteikimo. Prašymas pateiktas naudojant IP adresą (duomenys neskelbtini) bei telefono numerį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 53 ).

UAB „Moment credit“ raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad paraiška buvo užpildyta A. B. vardu iš IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini), naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini)(1 tomas, b. l. 55-57).

V. P. sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2012-10-10 iš A. B. sąskaitos į V. P. sąskaitą buvo pervesta 1000 Lt ir 24 Lt, po to tą pačią dieną iš V. P. sąskaitos į A. N. sąskaitą buvo pervesta 600 Lt. Vėliau tą pačią dieną 420 Lt buvo išgryninti bankomate, esančiame Trakuose, Vytauto g. 56 (1 tomas, b.l. 95).

Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės raštu dėl V. S. gydymo, kuriame nurodoma, kad ligonis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gydėsi Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Atsparios tuberkuliozės skyriuje, P. Širvio g. 5, Vilniuje, nuo 2012-01-27 iki 2013-03-29 (2 tomas, b.l. 66).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad elektroninė mokėjimo priemonė ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys nuosavybės teise priklauso eminentui (šiuo atveju Swedbankui), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis šiomis priemonėmis. Todėl kiekvienam trečiajam asmeniui šios priemonės yra svetimos, o jų laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį nulemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys yra svetimi.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai panaudojo tikrus naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis, inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją.

Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Neteisėtumas reiškia, kad asmuo neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos.

Šios nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimų elektroninių mokėjimo instrumentų įgijimas ir laikymas, prisijungimas prie informacinės sistemos bei finansinės operacijos inicijavimas, pasinaudojus šiais instrumentais, yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. S., pasinaudodamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, neteisėtai laikė svetimus, nukentėjusiosios A. B. vardu išduotus mokėjimo instrumentus, kuriuos, be nukentėjusiosios žinios ir sutikimo, panaudojo, prisijungdamas prie jos banko sąskaitos ir pervesdamas iš jos sąskaitos 1024 litus į V. P. sąskaitą. Perduodama V. S. savo vardu išduotus mokėjimo instrumentus, A. B. buvo įsitikinusi, kad jos banko sąskaita bus panaudota tik jai žinomų kreditų gavimui ir savo sutikimo pervesti jos sąskaitoje buvusios pašalpos (1024 Lt) į V. P. sąskaitą ji nebuvo davusi. V. S. apie šią operaciją nukentėjusiosios taip pat neinformavo, apie šią operaciją ji sužinojo patikrinusi savo sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. nebuvo davusi V. S. sutikimo pervesti jai skirtos pašalpos pinigus į V. P. sąskaitą, vadinasi, tokie savavališki jo veiksmai vertintini kaip neteisėti bei atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

Kaip jau buvo minėta, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo, arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Šioje byloje būtinasis veikos požymis - apgaule pasisavinant svetimą turtą - pasireiškė tuo, kad V. S. suklaidino banką, neteisėtai prisijungdamas prie A. B. banko sąskaitos, tokiu būdu save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos valdytoją ir pervedė jos sąskaitoje buvusią pašalpą į V. P. sąskaitą, kurią vėliau pasisavino. Tokia jo veika taip pat teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (2 tomas, b. l. 135-136).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs ir du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai finansų sistemai, nuosavybei ir informacinių sistemų saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. S. - praeityje tris kartus teistas, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), duomenų apie jo baustumą administracine tvarka nėra, nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 tomas, b.l. 100), buvo gydomas Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės VšĮ VULSK filialo Atsparios tuberkuliozės skyriuje, režimo nesilaikė bei savavališkai išvyko iš stacionaro nebaigęs gydymo (2 tomas, b.l. 66). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesni teistumai, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimas, V. S. sveikatos būklė) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytiems nusikaltimams, todėl mažinti jos pagrindo nėra.

Bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b.l. 54-55), kuri paliekama nepakeista.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei skirti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 25 parų arešto bausmę;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausmę;pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 15 parų arešto bausmę;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnę - bei skirti V. S. subendrintą 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kaltinamajam V. S. skirtos kardomosios priemonės nekeisti.

Išaiškinti V. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Valinskienė