- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-1041-149-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01517-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Vitalija Norkūnaitė
- Advokatai
- Danguolė Elena Mikalauskaitė
Teisėjas O.Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01517-2011-9
2012 m. gruodžio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. V. gynėjos advokatės Danguolės Elenos Mikalauskaitės ir G. V. atstovės pagal įstatymą G. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties, kuria pripažinta, kad G. V. nepakaltinamumo būklėje padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo 2011-08-13 apie 15.30 val., viešojoje vietoje prie Gatvė Nr. 15 namo, Vilniuje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, per savo buto, esančio Gatvė 15-104, Vilniuje, langą tyčia išmetė stiklainį, kuris atsitrenkė į J. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu įlenkė variklio dangtį, 500 Lt vertės, įskėlė priekinį stiklą 200 Lt vertės, sulaužė priekines apdailos groteles, 110 Lt vertės ir sugadino borto kompiuterį, 170 Lt vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam J. K. 1230 Lt turtinę žalą, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. V. gynėja Danguolė Elena Mikalauskaitė prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-08 nutartį ir priimti naują sprendimą. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją T. M., gyvenančią S. N. g. 7-59, Vilniuje. Teigia, kad jai G. V. paaiškino, jog po teismo posėdžio pokalbio su T. M. metu pastaroji atkreipė jos dėmesį į tai, kad 2011-08-13 jie visi kartu buvo sodo name, esančiame Minsko pl., kur buvo surengtas jos vyro ir Gedimino tėvo trijų mėnesių mirimo dienos paminėjimas. Namo grįžo tik 2011-08-13 vakare, todėl G. V. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryti negalėjo, kadangi nusikalstamos veikos padarymo dieną namuose nebuvo. Apie šią aplinkybę ji nepagalvojusi, buvo pamiršusi, todėl savalaikiai teismui nepranešė. Šią aplinkybę gali patvirtinti liudytoja T. M., gyvenanti S. N. g. 7-59, Vilniuje. G. V. pats laike nesiorientuoja, – jis patvirtina tik tai, kas jam pasakoma.
Apeliaciniu skundu G. V. atstovė pagal įstatymą G. V. prašo panaikinti 2012-10-08 nutarties dalį, kurioje jos sūnus G. V., vadovaujantis ekspertės Vaivos Martinkienės išvada, pripažintas socialiai pavojingas. Teigia, kad jos sūnus reguliariai lankosi pas gydytoją psichoterapeutą ir nei karto nebuvo užsiminta apie izoliaciją nuo visuomenės. Mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiškai – nurodomos skirtingos įvykio datos (rugpjūčio 13 d. ir 28 d.), foto nuotraukos pateiktos skirtingomis datomis, taip pat neteisingai nurodytas išsilavinimas. Teigia, jog G. V. kaltė neįrodyta, kadangi nėra liudytojų tiesiogiai mačiusių, kad būtent jos sūnus išmetė kažką pro langą. Taip pat teigia, kad nukentėjusiojo automobilis jau seniai stovi apgadintas, todėl jos sąskaita siekiama jį suremontuoti. Dėl nepagrįsto jos sūnaus apkaltinimo apeliantė prašo priteisti iš ieškovo 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje G. V. gynėja advokatė Danguolė Elena Mikalauskaitė ir G. V. atstovė pagal įstatymą G. V. prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
G. V. gynėjos advokatės Danguolės Elenos Mikalauskaitės skundas iš dalies tenkintinas, G. V. atstovės pagal įstatymą G. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Teismas patenkino G. V. gynėjos advokatės Danguolės Elenos Mikalauskaitės prašymą atlikti įrodymų tyrimą.
Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja G. V. parodė, kad 2011-08-12 sode, esančiame Minsko plentas g. minėjo trijų mėnesių jos velionio vyro išėjimo iš namų sukaktį, mirė jis 2011 m. gegužės 22 d. Tą dieną nebuvo jokio ritualo bažnyčioje, tik namuose buvo padengtas saldus stalas. Dalyvavo ji, sūnus, dukra ir p.Teresa. Kad tą dieną nebuvo namuose pamiršo, nes jai iš pradžių buvo sakoma, jog įvykis buvo 2011 m. lapkričio 28 d., o paskui pasakė, kad rugpjūčio 12 d. visi jie grįžo namo 2011-08-13 apie 22-23 val., jau buvo tamsu ir niekas jiems nepranešė apie įvykį. Kadangi jos sūnus atkartoja tai, kas jam yra pasakoma, tai policijoje jis atkartojo tai, kas jam buvo pasakyta. Kai ją iškvietė policija ir pranešė, kad jos sūnus tai padarė, ji negalėjo tuo patikėti, todėl parašė laišką J. K. ir atlygino dalį žalos – 200 Lt įdėjo į voką, kurį įmetė į pašto dėžutę. Taip pasielgė todėl, nes norėjo padėti kaimynui, geram žmogui, kuriam atsitiko nelaimė.
Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja T. M. parodė, kad su G. V. bendrauja nuo 1975 metų. Jų santykiai draugiški. Su velioniu J. V. buvo bendradarbiai. Kasmet gegužės 12 d. buvo minima Juozo ir G. V. sutuoktuvių diena, jie kartu nugyveno 48 metus ir tą dieną įvyko didelė nelaimė, todėl ji įsiminė tą dieną labai gerai, nes G. V. vyrą būtent tą dieną išvežė greitoji pagalba, o vėliau tą patį mėnesį jis netikėtai mirė, todėl iki sueis J. V. mirties metinės, kiekvieno mėnesio 12 d. jie mini jo išėjimo iš namų dieną, meldžiasi. 2011-08-12 G. V. ir jos sūnus buvo sode, esančiame Minsko pl., kur ji taip pat turi sodo namą. Kai ji atvažiavo apie pietus, jie jau buvo, G. V. dirbo darže, dukra atvažiavo vėliau, gal apie 15.00 val. Visi išvažiavo 2011-08-13 vakare, tikslaus laiko neprisimena, stotyje buvo apie 21.00 val., nes šeštadienį autobusai kursavo retai.
Apklausta pirmosios instancijos teisme A. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2011 metais vasarą, tikslios datos ji neatsimena, dienos metu ji buvo savo bute, esančiame Gatvė 15-129, Vilniuje, 6 aukšte. Būdama kambaryje išgirdo 8 aukšte rėkaujantį jos kaimyną, ką jis rėkė nesuprato. Ji žinojo, kad bute, esančiame Gatvė 15-104, aštuntame aukšte, gyvena psichiškai nesveikas kaimynas, kurio duomenų ji nežino. Jis retkarčiais išeina į balkoną, pasikalba pats su savimi arba kažką rėkia. Tą kartą vyras triukšmavo apie 5 minutes, po to ji išgirdo, kaip kažkas apačioje sudužo, greitai išėjusi į balkoną pamatė, kaip minėtas vyras iš balkono eina į kambarį. Kas apačioje sudužo, ji iškart nesuprato, tačiau kaimynas, buvęs gretimos laiptinės 5 aukšte esančiame balkone, jai pasakė, kad apgadintas kieme stovėjusio „VW Passat“ variklio gaubtas. Jis mobiliuoju telefonu iškvietė policiją. Maždaug po 2 val. pas ją į butą atvyko policijos pareigūnai ir klausinėjo apie šį įvykį (b.l.28, 130).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo G. V. parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliantės argumentai, jog ji pamiršo, kad įvykio dieną – 2012-08-13 – kartu su sūnumi buvo sode, o J. K. ji atlygino dalį žalos – 200 Lt vien todėl, kad norėjo padėti kaimynui, geram žmogui, kuriam atsitiko nelaimė, o ne todėl, kad pastarajam jos sūnus apgadino automobilį, taip pat, kad būtinybė apklausti liudytoją T. M. atsirado tik po to, kai, bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, pasak apeliantės, T. M. jai priminė, kad 2012-08-12 ji kartu su sūnumi buvusi sode ir grįžo tik 2012-08-13 vakare, yra neįtikinantys, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. G. V. ir jos artimos draugės T. M. parodymai yra vertintini kaip siekis padėti G. V. išvengti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje. Jų parodymus paneigia ne tik G. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 44), bet ir liudytojos A. V. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, kartu su kitais viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais sudaro loginę grandinę. Byloje nėra duomenų, kad A. V. turėtų ketinimų apkalbėti G. V., todėl netikėti jos parodymais nėra jokio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti G. V. stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje, taip pat vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2012-02-14-2012-03-12 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-49/2012, kuriame konstatuota, kad G. V. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. G. V. šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. G. V. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b.l. 78-80).
Teismas taip pat vadovavosi pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos ekspertės Vaivos Martinkienės paaiškinimais, jog G. V. nors pripažino savo elgesį, tačiau yra visiškai nekritiškas savo būsenos atžvilgiu, savo elgsenos logiškai paaiškinti nesugebėjo. Jo mąstymas žymiai sutrikęs, samprotavimai nenuoseklūs, padriki, sprendimai nelogiški. G. V. elgsena kartotina ir pavojinga, jis nerodo noro ir iniciatyvos gydytis, pas gydytojus nesilanko. Ambulatorinis stebėjimas neužtikrins jo pilnavertės psichinės būklės įvertinimo bei socialiai pavojingų veikų išvengimo. G. V. būtinas priverstinis gydymas, t.y. priverstinis stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje (b.l. 131-132).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
G. V. gynėjos advokatės Danguolės Elenos Mikalauskaitės ir G. V. atstovės pagal įstatymą G. V. apeliacinius skundus atmesti.