Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-258/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
2-258/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donatas Šernas
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-258/2014Procesinio sprendimo kategorija 122.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3378-781/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. B. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 559 269 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą.

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. lapkričio 21 d. gautas ieškovo A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. atsisakė priimti.

Teismas, atsižvelgęs į CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatą, taip pat į tai, kad ginčijama nutartis buvo priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, paskelbta posėdžio dieną, sprendė, kad skundas apygardos teisme gautas, praleidus įstatymo nustatytą septynerių dienų terminą atskirajam skundui paduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

Skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodyta apskundimo tvarka. Teismo nutartyje nėra nurodyta tiksli nutarties apskundimo tvarka, todėl tokia nutartis turi būti panaikinta, o atskirasis skundas priimtas, nes jį atsisakyta priimta tik formaliais pagrindais.Skundžiama nutartimi pažeisti CPK 6, 7 straipsniai, ieškovo atžvilgiu vykdoma diskriminacija. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis ieškovui buvo įteikta tik 2013 m. lapkričio 15 d., todėl jis negalėjo suspėti paduoti atskirąjį skundą iki 2013 m. lapkričio 14d. Nutartimi pažeistas CPK 117 straipsnis, nes ieškinyje buvo nurodyta procesinius dokumentus ieškovui siųsti elektroninio ryšio priemonėmis. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis negalėjo būti priimta, nes ieškovas faksu pateikė prašymą nagrinėti jo ieškinį jam nedalyvaujant. Todėl nebuvo teisinio pagrindo nenagrinėti jo ieškinio iš esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškovo A. B. atskirąjį skundą atmesti. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, paskelbta posėdžio dieną, todėl pagal CPK 335 straipsnio nuostatą, atskirojo skundo padavimo termino eiga prasidėjo 2013 m. lapkričio 7 d. Dėl šių priežasčių nepagrįsti ieškovo argumentai, kad nebuvo nurodyta atskirojo skundo padavimo tvarka ir terminai, o teismas turėjo terminą skaičiuoti nuo nutarties gavimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta.

Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatą, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). Šiam terminui pasibaigus, asmens procesinė teisė apskųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu savaime neišnyksta. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę skųsti teismo nutartį dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria jo ieškinys nenagrinėtas, šį procesinį sprendimą argumentuodamas tuo, kad atskirasis skundas buvo paduotas, praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismas žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje buvo numatyta nagrinėti ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (109 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo A. B. dalyvavimas šiame parengiamajame teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (101 b. l.), tačiau į teismo posėdį ieškovas neatvyko, pirmosios instancijos teismui faksu pateikdamas prašymą jo ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant (107-108 b. l.). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, nors jo dalyvavimas teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu, žodinio proceso tvarka šiame viešame parengiamajame teismo posėdyje priėmė nutartį palikti ieškovo A. B. ieškinį nenagrinėtą (110-111 b. l.).

Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatą, terminas atskirajam skundui dėl minėtos žodinio proceso tvarka priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti yra septynios dienos nuo jos priėmimo dienos, taigi jis baigėsi 2013 m. lapkričio 14 d., tačiau ieškovas atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui faksu išsiuntė tik 2013 m. lapkričio 20 d., t. y. praleidęs nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 335 str. 1 d.), ir šio termino atnaujinti neprašė (114 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškovo paduotą atskirąjį skundą atsisakyti priimti (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.).

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties pateikė pareiškimą dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties paduoti atnaujinimo (123 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šis prašymas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, kuris buvo paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą (CPK 78 str.), todėl jo pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra pavėluotas. Be to, ieškovas, žinodamas apie 2013 m. lapkričio 7 d. įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, turėjo pareigą pasidomėti bylos eiga ir tuo, kaip buvo išspręstas jo prašymas dėl ieškinio išnagrinėjimo, jam nedalyvaujant. Todėl atskirojo skundo pateikimas praleidus įstatymo numatytą terminą negali būti pateisinamas tuo, kad apie parengiamajame teismo posėdyje priimtą nutartį jis sužinojo, tik šią nutartį gavus registruotąją pašto siunta (113 b. l.).

CPK 117 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimo būdus, nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruota pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog ieškinyje buvo nurodyta procesinius dokumentus jam siųsti elektroninio ryšio priemonėmis, nes toks prašymas ieškinyje nebuvo aiškiai išreikštas (1-2, 52-54 b. l.). Kita vertus, visi procesiniai dokumentai, priimti iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo, ieškovui buvo siųsti registruotąja pašto siunta (9-10, 32-33, 106 b. l.) ir ieškovas tokiam procesinių dokumentų įteikimui neprieštaravo. Be to, šiuo atveju aplinkybė, kokiu būdu buvo įteikta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, šios nutarties apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo dienos, be to, ieškovas pats turėjo domėtis bylos eiga.

Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo atskirasis skundas buvo priimtas formaliais tik pagrindais. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nedetalizavo, nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti nutarties apskundimo terminas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes apskundimo tvarka aiškiai reglamentuojama CPK 335 straipsnyje. Taigi, šios teismo nutarties apskundimo tvarka ieškovas privalėjo pasidomėti pats.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus, pagrįstai konstatavo, jog apeliantas A. B. praleido įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, dėl ko buvo pagrindas atsisakyti priimti jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Donatas Šernas