- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 2-488/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Vytas Milius
- Atsakovas
- R. Kiauleikio
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Kiauleikio komercinės firmos administratoriaus ir trečiojo asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2009 m. vasario 26 d. varžytynių aktą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi R. Kiauleikio komercinei firmai iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė P. Kerševičių. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo patvirtinti bankrutuojančios R. Kiauleikio komercinės firmos kreditorių finansiniai reikalavimai ir taikytas supaprastintas bankroto procesas – įmonės likvidavimas. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi leista parduoti R. Kiauleikio komercinės firmos turtą.
Bankrutavusios R. Kiauleikio komercinės firmos administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti 2009 m. vasario 26 d. varžytynių aktą. Nurodė, kad vadovaujantis šių varžytynių rezultatais, administratorius, kaip varžytynių vykdytojas perduoda, o M. B. priima nuosavybėn R. K. vardu registruotą ½ dalį gyvenamojo namo pamatų, (duomenys neskelbtini), kurių kaina 14 500 Lt, visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2009 m. vasario 26 d.
Šalies argumentai
Ieškovė A. D. 2009 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą dėl administratoriaus veiksmų, prašydama nutraukti turto pardavimą šioje byloje. Nurodė, kad 2009 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad turtas yra sunaikintas, taigi turtas, dėl kurio paskelbtos varžytynės, neegzistuoja. Dėl šios priežasties turto pardavimas neturi jokios prasmės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti 2009 m. vasario 26 d. varžytynių aktą Nr. 1, kuriuo pirkėjui M. B. perduodama ½ dalis gyvenamojo namo pamatų (duomenys neskelbtini), ir pripažino varžytynes neįvykusiomis bei grąžino M. B. varžytynėse sumokėtus 14 500 Lt.
Teismas nutartyje nurodė, jog įmonės bankroto proceso eigoje buvo nustatyta, kad R. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato, t.y. gyvenamojo namo pamatai Saltoniškių g. 44, Vilniuje, todėl šis turtas buvo realizuojamas įstatymo nustatyta tvarka. 2009 m. vasario 26 d. vykusių varžytynių metu turtas buvo parduotas, administratorius pateikė tvirtinti varžytynių aktą. Tačiau teismas konstatavo, jog iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. vasario 27 d. išrašo matyti, kad turtas yra sunaikintas, nurodyta kadastro duomenų nustatymo data – 2009 m. vasario 18 d. (t.y. dar iki varžytynių), taigi, duomenimis, kuriuos teismas turėjo varžytynių akto tvirtinimo dieną, buvo nustatyta, kad turtas nebeegzistuoja, todėl teismas sprendė, jog varžytynių laimėtojas, sumokėjęs varžytynėse pinigus, faktiškai turto neįgytų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo administratorius ir tretysis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 2009 m. vasario 26 d. varžytynių aktą Nr. 1, kuriuo pirkėjui M. B. perduodama ½ dalis gyvenamojo namo pamatų, kurių unikalus (duomenys neskelbtini).
Apeliantai nurodo, jog ieškovė A. D. nepagrįstai kitą dieną po varžytynių įregistravo pamatų, kuriuos iš varžytynių įsigijo atsakovas, sunaikinimo faktą ir gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą bei pateikė teismui prašymą dėl varžytynių nutraukimo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pamatai, kurie buvo parduoti iš varžytynių, 2009 m. vasario 26 d. dar egzistavo. Tačiau kitą dieną, t.y. 2009 m. vasario 27 d., išduotame išraše, kurį teismui pateikė ieškovė, nurodyta, kad pamatai sunaikinti. Sunaikinimo būklė įregistruota remiantis 2009 m. vasario 18 d. kadastrinių matavimų byla. Apeliantas teigia, kad kadastrinių matavimų byla nėra pagrindas daryti įrašus Nekilnojamojo turto registre. Be to, pažymi, jog kadastrinių matavimų byloje neužfiksuotas pamatų žuvimo faktas ir neišregistruotos savininkų daiktinės teisės į šį turtą, todėl turtas, kuris buvo išvaržytas, neišnyko, o tik pakito jo duomenys. Analogiškas ieškovės prašymui R. K. prašymas dėl ½ dalies gyvenamojo namo, esančio Saltoniškių g. 44, Vilniuje, pardavimo nutraukimo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartimi buvo atmestas, todėl ir ieškovės prašymas neturėjo būti tenkinamas. Apeliantai mano, jog į bylą pirmosios instancijos teismas trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti VĮ ,,Registrų centrą“ ir pareikalauti pateikti oficialius duomenis apie turto, esančio Saltoniškių g. 44, Vilniuje, būklę, įskaitant ir informaciją apie žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. D. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pamatų žuvimo faktas teisės aktų nustatyta tvarka buvo užregistruotas prieš varžytynes. Tai, kad pamatų žuvimo aplinkybė buvo akivaizdi dar prieš juridinio fakto įregistravimą rodo Nekilnojamojo turto registro išrašo 11 punktas, kuriame nurodyta, jog 1995 m. sausio 3 d. kadastrinių matavimų duomenimis, vietoje gyvenamojo namo 1A1m pastatytas gyvenamasis namas 1A2b. Tai patvirtina aplinkybę, jog ginčo pamatai buvo sunaikinti dar 1995 metais. Kadangi visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti, teismas pagrįstai konstatavo, jog neįmanoma įgyti nuosavybės teisės į neegzistuojantį daiktą. Taigi varžytynių aktas yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Mano, jog bankrutuojančios įmonės administratorius siekia asmeninės naudos, t.y. nori per trečią asmenį pats įgyti nuosavybės teisę į pamatus, be to, elgėsi nesąžiningai neatskleisdamas potencialiam pirkėjui pamatų neegzistavimo fakto.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. K. taip pat prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ant ginčo pamatų A. G. lėšomis buvo pastatytas gyvenamasis namas. Kadangi atsakovas į šio namo statybą neinvestavo, todėl nepretenduoja į jo nuosavybę. Sužinojęs, jog bankroto administratorius rengia varžytynes, kreipėsi į teismą, tačiau teismas atsisakė stabdyti varžytynes.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB ,,Virsmas“ taip pat ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad varžytynių aktą tvirtina kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kadangi R. Kiauleikio komercinės firmai pradėta taikyti supaprastinta bankroto procedūra, kurią vykdant kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas (Įmonių bankroto įstatymo 13 (1) str. 1d.), varžytynių aktas buvo pateiktas tvirtinti teismui. Teismas, prieš tvirtindamas varžytynių aktą, turi išsiaiškinti ir patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto įkainojimu, vykdymo (nagrinėjamu atveju bankroto) procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ar vykdymu. Jeigu nustatomi esminiai pažeidimai, pagrindai, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, teismas negali tvirtinti tokio akto (CPK 3 str. 6 d., 725 str. 4 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš varžytynių buvo parduotas nebeegzistuojantis turtas. Šią aplinkybę patvirtina 2009 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog 2009 m. vasario 18 d. buvo nustatyta, kad ginčo pamatai, kurie nuosavybės teise priklauso R. K. ir A. G. , yra sunaikinti (t.1, b.l. 157-158). Šis įrašas padarytas remiantis 2009 m. vasario 18 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad turtas, kuris buvo išvaržytas, nebeegzistuoja, pagrįstai atsisakė tvirtinti pateiktą varžytynių aktą, nes neįmanoma įgyti nuosavybės teisių į nebeegzistuojantį daiktą (CK 4.38 str., 4.50 str.). Tai, kad ginčo pamatai negali būti savarankišku varžytynių objektu, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esantis įrašas apie tai, kad dar 1995 m. sausio 3 d. buvo užfiksuota, jog vietoje namo 1A1m pastatytas gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A2b, kurio bendras plotas 607,97 kv.m. (t.1, b.l. 158). Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš jų (CK 4.20 str.), tuo tarpu gyvenamojo namo pamatų, atskirai nuo gyvenamojo namo, neįmanoma naudoti pagal paskirtį.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog Nekilnojamojo turto registre įrašas apie ginčo pamatų sunaikinimą atsirado vėliau, nei įvyko varžytynės, nes ši aplinkybė, nagrinėjamu atveju, yra teisiškai nereikšminga, kadangi įrašas Nekilnojamojo turto registre apie pamatų sunaikinimą nėra nuginčytas. Be to, dar prieš varžytynes, t.y. 2009 m. vasario 23 d., suinteresuotas asmuo A. G. , kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti ½ dalies gyvenamojo namo pamatų, esančių Saltoniškių g. 44, Vilniuje, pardavimą iš varžytynių (t. 1, b.l. 132-133). Prašyme nurodė, jog pamatai, dėl kurių pardavimo vyksta varžytynės, faktiškai nebeegzistuoja, nes vietoje jų yra pastatytas naujas pastatas, plane pažymėtas 1A2b, todėl neįmanoma išvaržyti turto, kuris faktiškai nebeegzistuoja. Analogišką prašymą teismui tą pačią dieną pateikė ir R. K. Taigi apeliantams dar prieš varžytynes turėjo būti žinoma, jog egzistuoja tam tikros kliūtys vykdyti gyvenamojo pastato pamatų dalies varžytynes.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tvirtinti varžytynių aktą, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.