- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- AS-761-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02552-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 24 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) nustatyti, ar pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104, 156 ir 157-164 straipsnių nuostatos, priimtos 2010 m. rugsėjo 25 d.; 2) nustatyti, ar Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsisakymas pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą (o taip pat ir galimybę turėti atostogas, dirbti už įstaigos ribų be palydos ir kt.), nepažeidė jo teisių ir nediskriminavo kitų nuteistųjų atžvilgiu; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant nustatyti, ar Bausmių vykdymo kodekso 104, 156 ir 157-164 straipsnių nuostatos neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui bei protingumo ir teisingumo principams; 4) išnagrinėti kitus skunde pateiktus prašymus; 5) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 42-526(1) ir Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2S-4336, įpareigojant šias institucijas pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą ir suteikti Bausmių vykdymo kodekse nustatytas lengvatas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. R. skundą ir jam išaiškino teisę paduoti skundą bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui).
Teismas nurodė, kad ginčas dėl teikimo lygtiniam paleidimui iš pataisos namų nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje, 362 straipsnio 2 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles, pabrėždamas, kad pareiškėjas skunde pats nurodė, jog „Departamento administracija pateikė analogišką išaiškinimą ir nurodė kreiptis į bendrosios praktikos teismą“.
III.
Pareiškėjas P. R. atskiruoju skundu prašo nustatyti, kuriam teismui yra teismingi jo iškelti reikalavimai, ir nustačius, kad šie reikalavimai teismingi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir išnagrinėti jo skundą iš esmės, o nustačius, kad šie reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui, šį skundą persiųsti bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartyje (teikimo Nr. TS-57-1035/2017) laikėsi pozicijos, jog analogiški klausimai nagrinėtini ne bendrosios kompetencijos teisme, o Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas skundžiamoje nutartyje turėjo pateikti teisinius argumentus, kodėl minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. R. siekė būti paleistas lygtinai ir gauti kitas Bausmių vykdymo kodekse numatytas lengvatas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad šis skundas paduotas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo taisykles.
Pareiškėjas teigia, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai neatitinka bendrosios kompetencijos teismų praktikos, ir prašo nustatyti, kuris teismas turi nagrinėti jo skundą.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalį, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos per 7 darbo dienas nuo priėmimo gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad pareiškėjo skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Teisėjų kolegija pastebi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pagal teikimą Nr. TS-57-1035/2017, kurią atskirajame skunde minėjo pareiškėjas, buvo spręstas ginčas ne dėl lygtinio paleidimo nuteistajam, bet dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus atsakymo į nuteistojo prašymą paaiškinti, ar jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir Kalėjimų departamento sprendimo šio Vilniaus pataisos namų direktoriaus atsakymo nepanaikinti, t. y. individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašė panaikinti, preziumuotina (raštų kopijos teismui nepateiktos), panašaus pobūdžio Vilniaus pataisos namų 2017 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 42-526(1) ir Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2S-4336, tai yra išvestinio pobūdžio reikalavimas, kylantis iš pagrindinio pareiškėjo reikalavimo – jam taikyti lygtinį paleidimą ir Bausmių vykdymo kodekse nustatytas lengvatas.
Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-104/2014). Tačiau pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą, skundą pateikiant bendrosios kompetencijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. R. (P. R.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.