Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-498-772/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-26
Bylos Nr.
2-498-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
S. B., S.
Advokatai
Ričardas Ralys
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2- 498-772/2010Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 26 d.Šiauliai
Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,dalyvaujant ieškovei A. B. ir jos atstovui advokatui Ričardui Raliui bei atsakovui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. B. ir jos atstovas adv. R. Ralys prašė teismo priteisti iš ieškovės tėvo atsakovo S. B., ieškovei išlaikymą po 300 Lt (pradinį ieškinio reikalavimą sumažino) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki ji mokysis dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos motina R. B. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės tesimo 2005-03-04 sprendimu ieškovei buvo nustatyta nuolatinė globa, kuri baigėsi jai sulauks pilnametystės įstatymo nustatyta tvarka. Tuo pačiu sprendimu ieškovei iš atsakovo tėvo S. B. buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kurį jis mokėjo iki 2010-01-01.

Ieškovė nurodė, kad jai sulaukus pilnametystės tėvas išlaikymo nebeteikia. Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 klasėje, o baigusi gimnaziją ketina tęsti mokslus aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir jai yra būtinos išlaidos, norint užsitikrinti bent minimalių būtinųjų jos poreikių tenkinimą, ugdymui, vystymuisi. Pagrindinės išlaidos yra susijusios su gyvenimiškomis problemomis, t.y. būsto išlaikymu, maistu, rūbais, higienos priemonėmis, mokymosi ir ugdymo priemonėmis, būtiniausiais vitaminais, vaistais ir pan. Kadangi ji mokosi, dėl per didelio mokslo krūvio ji nedirba, nes mano, kad nesugebėtų suderinti mokslo ir darbo, dėl to nukentėtų mokslo kokybė, tuo labiau, kad mokslams yra skiriama didžioji dienos laiko dalis, kartais aukojant ir savo laisvalaikį. Mokslo kokybė, įgyjamos žinios jai yra labai svarbu, kadangi aukštasis išsilavinimas ieškovei būtinas, norint užsitikrinti savo perspektyvas ateityje.

Ieškovė gyvena viena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį pirko už jai valstybės išmokėtą vienkartinę pašalpą, o vienintelis jos pragyvenimo šaltinis yra 478,77 Lt maitintojo netekimo pensija ir kitų jokių pajamų ar pragyvenimo šaltinių ji neturi. Iš dalies jai padeda buvusi globėja T. P., kuri paremia maistu, taip pat moraliai. Teigė, kad padidėjus mokesčiams netgi sunku išlaikyti gyvenamąjį būstą. Mano, jog LR Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė apie tėvų pareigą vaikams palaikyti juos morališkai, materialiai remti ir išlaikyti. Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių ji mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas jos naudai bent jau iki ji mokysis vidurinėje mokykloje.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo prašė išlaikymą jai priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2010-01-05 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jai sukaks 24 metai arba ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.

Vadovaujantis LR CK 3.194 str. 3 d. ieškovė prašė teismo:

1. Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovo S. B. išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) iki ji mokysis dieniniame skyriuje arba jai sukaks 24 metai.

2. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, pripažindama, kad laisvą valia mažina pradinį ieškinio reikalavimą iki 300 Lt. Tuo pačiu paaiškino, kad baigus gimnaziją ketina toliau mokytis Londone, vienoje iš kolegijų. Atskirai nurodė, kad iš buto nuomos ji pajamų negauna, o iš anksčiau teismo priteistos sumos jai tėra likę tik keli tūkstančiai litų. Dabar nuomojamo buto ji neketina parduoti, nes tikisi po mokslų vėl jame gyventi.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teigė, kad joks įstatymas neįpareigoja jos parduoti dabar turimą turtą, kad gautas lėšas skirtų pragyvenimui. Mano, jog ieškovės senelė irgi neprivalo remti vaikaitės, jeigu tą gali padaryti pats ieškovės tėvas atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį.

Šalies argumentai

Procesiniame dokumente atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 171-6319) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. LR CK 3.194 str. 3 d. redakcija nėra įstatymų leidžiamosios valdžios pakeistą, egzistuoja teisės spraga, todėl Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl jos taikymo yra labai svarbus. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime yra konstatavęs: teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumą o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviąja ir plačiausia šios sąvokos prasme); toks teismų galimybių ribotumas šioje srityje ypač akivaizdus susidūrus su materialiosios teisės spragomis. Konstatuota ir tai, kad visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams teisės spragą užpildyti ad hoc; jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę - Konstituciją priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų ir bylas jie galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet reikėtų konstatuoti, kad spręsdami bylas teismai taiko ne teise, pirmiausia aukščiausiąją teisę - Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktu straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikru santykiu nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai); tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi ir reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja.

3.Taigi tai, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, jog CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijai ir tai, kad CK nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, nereiškia, kad teismai, sprendžiantys bylas, kuriose iškyla CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) nuostatos taikymo klausimas, gali jų nespręsti vien dėl to, kad įstatymų leidėjas atitinkamų santykių dar nėra deramai sureguliavęs įstatymu. Spręsdami tokias bylas (dėl tėvų išlaikymo minėtiems vaikams priteisimo), minėtas teisinio reguliavimo spragas jie turi užpildyti ad hoc. Tai darydami teismai turi paisyti inter alia to, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Kita vertus, minėta teismų galimybė užpildyti teisės spragas ad hoc nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą.

4. Nurodė, kad dukters prašomas priteisti 400 Lt išlaikymo dydis atsakovo netenkina, nes jis yra per didelis. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Uždirba tik 1 250 Lt per mėnesį. Turi kitą - nepilnametę dukterį D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ją materialiai išlaikyti taip pat yra jo pareiga. Teigė, kad su žmona vos „suduria galą su galu“, pinigų iš tiesų labai trūksta. Todėl siūlo ieškovei geranoriškai svarstyti abi puses tenkinantį kompromisinį išlaikymo dydžio variantą ir tokį radus, baigti bylą taikiai.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog ieškovė yra materialiai apsirūpinusi, tai yra turi nekilnojamo turto - butą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovas S. B. yra (duomenys neskelbtini) gimusios A. B. tėvas (b.l. 4). Ieškovės motina R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Šiaulių m. apylinkės teismo 2005-03-04 sprendimu atsakovui S. B. neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters A. B. atžvilgiu ir jos išlaikymui priteista iš atsakovo po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b.l. 6). Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2009-12-11 ir 2010-03-29 pažymų matyti, kad ieškovė mokosi minėtos mokslo įstaigos 4 klasėje ir šią gimnaziją baigs 2010-07-09 įskaitytinai (b.l. 7, 52). Ieškovei yra mokoma maitintojo netekimo pensiją dėl ko jį kiekvieną mėnesį gauna 478,77 Lt, ir jai nuosavybės teisę priklauso vieno kambario butas esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13). Ieškovė minėta butą yra perleidusi nuomininkei L. B., tačiau jokių pajamų iš to ji negauna (b.l.59). Ieškovė 2009-09-16 tapo pilnametė, tačiau ji ir toliau mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o kaip nurodė pats atsakovas dukrai išlaikymo jis nebeteikia nuo 2010-01-01. Tokiu būdu iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad jis nevykdė tėvo pareigos ir materialiai dukros neberėmė, nors ji tapusi pilnamete ir toliau mokėsi bei siekė vidurinio išsilavinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu (įsigaliojo 2007-06-12) pripažino, kad LR CK 3. 194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau šis KT nutarimas nepaneigia teismo teisės nagrinėjant bylą pagal ieškovės reikalavimą atsakovui, jį nagrinėti remiantis LR Konstitucijos nuostatomis (CK 1.3 str.), bendraisiais teisės principais bei suteiktais įgaliojimais (Konstitucijos 109str.) ir tokiu būdu išspręsti šalių ginčą. Minėtų teisės normų taikymas atitinka ir CK 1.8 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga ne tik išlaikyti nepilnamečius vaikus iki 18 metų, bet ir pareiga auklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Dėl to Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu

nustatyti tėvų pareigą remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokia pareiga bus pagrįsta kitomis Konstitucijos nuostatomis, bet ir kaip jau minėta, tokia pat teisė suteikta teismui, sprendžiant individualų ginčą konkrečioje byloje. Kadangi Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), dėl to pripažintina, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką (vaikus) tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga gali būti kildinama ne tik iš įstatymų (pvz. anksčiau galiojusios CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos), bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Todėl teismas laiko, kad remiantis šiomis konstitucinės doktrinos nuostatomis atsiranda tėvų pareiga teikti pilnamečiui vaikui būtiną paramą, kurios tikslas sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją. Tokia pareiga, teismo manymu, neprieštarauja, bet papildo konstitucinę tėvų pareigą - išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais.

Kadangi ieškovė, nors ir būdama pilnametė, tebėra moksleivė, nebaigusi vidurinės mokyklos, darytina išvada, kad jos reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo, kuris atsisako padėti dukrai materialiai, yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka Konstitucijoje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus. Ieškovė reikalauja 300,00 litų dydžio išlaikymo kas mėnesį iki jai sukaks 24 metai. Nurodo, kad jos poreikių patenkinimui mėnesiui reikia ne mažiau kaip 950 litų (b.l. 8).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – patvirtina, jog atsakovas pagal Šiaulių m. apylinkės teisme 2005-03-04 priimtą sprendimą privalėjo teikti dukrai išlaikymą iki 2009-09-16, tai yra jos pilnametystės (b.l. 6). Abi šalys pripažino, kad atsakovas iki 2010-01-01 mokėjo dukros išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt. Tačiau nuo minėtos datos atsakovas ieškovei išlaikymo neteikia, nors pripažįsta, kad toks išlaikymas jai reikalingas. Tuo pačiu sutinka dukros išlaikymui mokėti po 200 Lt, teigdamas, kad pati ieškovė turi pajamų ir turto (b.l. 12-13). Nors ieškovei teismo sprendimu yra priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir jos vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tačiau šis dukros valdomas turtas neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti paramą pilnametei dukrai, kadangi išlaikymo dydžiui neturi įtakos paties vaiko turimas turtas (b.l. 13, 60-69). Nors vaiko turimas turtas ar iš jo gaunamos pajamos ir būtų pakankamos jam išlaikyti, tėvai tokiu atveju privalo išlaikyti ir pilnametį vaiką. Tuo pačiu pastebėtina, kad nors ieškovei yra mokomas išlaikymas iš valstybės biudžeto ir jai paramą teikia senelė, tačiau atsakovas ir tuomet privalo teikti paramą besimokančiai dukrai (b.l.12).

Įvertinus vien tą aplinkybę, kad ieškovė A. B., nors ir sulaukė pilnametystės, tačiau tebesimoko gimnazijoje, akivaizdu, kad jai buvo ir yra reikalinga tėvo parama (mokslo priemonių, maisto, aprangos įsigijimui ir pan.). Nors byloje yra duomenų, kad atsakovas turi teikti išlaikymą ir kitai dukrai (b.l. 15,22), tačiau teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas negali kol kas atsisakyti neremti materialiai ir dabar jau pilnametės vyresniosios dukros (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2007). Be to atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad paramos dukrai negali teikti dėl objektyvių priežasčių ( pvz. ligos, neįgalumo ar pan.), o ir jo paties turtinė padėtis nėra jau tokia bloga (b.l. 21,36,46). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo pagrįstas ir teisėtas bei atitinkantis minėtus Konstitucinius principus. Atskirai pastebėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas expressis verbis dar iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo yra konstatavęs (2007-01-23 nutartis civ. byla Nr. 3K-7-130/2007 ir 2007-03-14 nutartis civ. byla Nr. 3K-104/2007), kad žemesnės instancijos teismas turi ,,dikrecijos teisę“ priteisti išlaikymą asmeniui, besimokančiam vidurinėje mokykloje.

Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 300,00 Lt dydžio išlaikymas, nes tai yra mažiau, nei pusė dabar nustatytos minimalios 800 Lt mėnesinės algos (toliau – MMA) ( LRV 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368, įsigaliojo nuo 2008-01-01). Toks išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus galimą atsakovo uždarbio dydį ir aplinkybę, kad kito asmens galinčio teikti išlaikymą dukrai be valstybės, šiuo metu nėra. Pažymėtina, kad tik MMA gali užtikrinti minimalius nedirbančio suaugusio asmens poreikius. Kadangi ieškovė mokosi vidurinėje mokykloje ir dirbti negali, būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą lėšų sumą, atitinkančią MMA, jai turi užtikrinti ne tik valstybė, bet ir tėvas. Ieškovė nurodė, kad jai reikia truputį mažesnės nei MMA dydžio lėšų sumos,

nors ji ne tik baigia gimnaziją, bet ir nori mokytis toliau. Todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais dėl noro toliau mokytis ir tai, jog tam reikalingos papildomos išlaidos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė yra pilnametė, suaugęs žmogus, todėl ji privalo objektyviai įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir galimybes juos patenkinti. Atitinkamai teismui patenkinus ieškovės prašymą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, ji turi priteistus pinigus panaudoti išmintingai. Be to kaip paaiškino teismui ieškovė, jog visą tą laiką ją materialiai rėmė tik valstybė, senelė, skirdama kas mėnesį jai dalį lėšų iš savo pensijos, o taip pat ir iš dalies tėvas, dėl to ieškovei esant pilnametei, tik ji pati turi protingai nuspręsti, kaip panaudoti jai priteistiną išlaikymą.

Ieškovė prašė priteisti išlaikymą iki 24 metų, nors toks reikalavimas galėtų būti pagrįstas ir išlaikymas gali būti priteisiamas iki 24 metų, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms (pvz. baigusi vidurinę mokyklą jį negali dirbti arba nebuvo priimta į darbą dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių ir pan.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė yra ne vyresnė nei 24 metų amžiaus ir ji tebesimoko gimnazijoje, kuria baigs tik 2010-07-09 įskaitytinai, todėl nors ir yra konstitucinis pagrindas priteisti išlaikymą, tačiau jis priteistinas ne iki 24 metų, o iki kol ieškovė baigs gimnaziją. Pastebėtina, kad teismui nežinoma ir negali būti žinoma, kad baigusi vidurinę mokyklą ieškovė mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nesvarbu ar Lietuvoje, ar vienoje iš ES valstybių. Tokiu būdu, ieškovei priteistinas iš atsakovo išlaikymas po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-09 įskaitytinai, tai yra iki ji mokysis Šiaulių Lieporių gimnazijoje (CK 3. 200 str., CPK 376 str. 3d.). Jeigu ieškovė įstos studijuoti į aukštosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių ir teismui pateiks atitinkamus įrodymus, ieškovei išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą, kuris gali būti jai reikalingas iki 24 metų amžiaus.

Patenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 66,00 Lt žyminio mokesčio, 400,00 Lt išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovei ir 3,10 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 270, 279 str.,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti iš atsakovo S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) pilnametei dukrai A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą, po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-10, tai yra iki A. B. mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

2. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 66,00Lt žyminio mokesčio, 400,00 Lt išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovei ir 3,10 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 469,10 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt devynis litus 10 ct).

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių m. apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys