Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1725-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-11-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-03-01Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
2S-1725-265/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09754-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
Pareiškėjas
E. B.
Kategorijos
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1725-265/2010

Teisėjas Ramūnas Girevičius (Proceso Nr. 2-06-3-09754-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorija 129.18; 122.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11755-740/2010 pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio Jono Petriko vykdymo veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio Jono Petriko 2010-07-13 patvarkymą Nr. 0172/09/01278 ir įpareigoti antstolį Joną Petriką perskaičiuoti arešto mastą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-24 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad išieškotoja S. B. antstoliui kartu su vykdomuoju raštu pateikė ir išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą, kuriame nurodoma, kad E. B. išlaikymo įsiskolinimas 2009-01-31 dienai yra 4940,00 Lt. Apie išlaikymo įsiskolinimo dydį E. B. informuotas 2009-09-28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-22 nutartimi išnagrinėtas E. B. skundas dėl išlaikymo įsiskolinimo nebuvimo. Nesant objektyvių duomenų dėl skolos sumažinimo pagrindimo, byla nutraukta. Teismas nustatė, kad 2009-12-22 nutartimi konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje, pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų dėl skolos dydžio sumažinimo, todėl antstolis teisėtai vykdo 4940,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad LR CPK 675 str. suteikia antstoliui teisę areštuoti turtą skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, o LR CPK 753 str. 1d. suteikia antstoliui teisę paskirstant išieškotas sumas atskaičiuoti ir vykdymo išlaidas. Todėl skolininkas nepagrįstai nurodo antstolį pažeidus teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Jono Petriko 2010-07-13 patvarkymą Nr. 0172/09/01278 ir įpareigoti antstolį Joną Petriką perskaičiuoti arešto mastą. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-22 nutartimi nutraukdamas bylą dėl išlaikymo įsiskolinimo užginčijimo nesiaiškino dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo, o tik konstatavo, kad dėl išlaikymo dydžio reikia spręsti ieškininės teisenos tvarka. Todėl ši nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje ir ginčas kilęs dėl yra 4815, 00 Lt periodinių išmokų įsiskolinimo, o ne dėl 4940 ,00 Lt įsiskolinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškinys dėl pripažinimo, kad jis neturi išlaikymo įsiskolinimo. Todėl, jeigu ieškinys bus patenkintas, vykdymo išlaidų dalis – atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą – antstoliui nepriklausys. Be to, įvertinus tai, kad išlaikymo įsiskolinimo suma neviršija 7000 Lt, pagal Sprendimų vykdymo instrukciją antstoliui iš viso nepriklauso atlyginimas už sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu ieškinio nepatenkinus, pareiškėjas turės teisę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą iš savo darbo užmokesčio ir tokiu atveju antstolis taip pat neturės teisės į vykdymo išlaidų dalį – atlyginimą antstoliui. Todėl, pareiškėjo teigimu, jo turto arešto mastas, įtraukiant ir antstolio atlyginimą, nepagrįstas. Be to, apelianto manymu, antstolis tokiu būdu pažeidė LR CPK 611 str. įtvirtintą vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Jonas Petrikas prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad išieškotoja S. B. 2009-09-15 kartu su 1999-04-22 vykdomuoju dokumentu byloje Nr.2-3324/1999 dėl išlaikymo išieškojimo iš E. B. antstoliui pateikė ir išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodoma, kad pagal šį vykdomąjį dokumentą E. B. 2009-01-31 dienai yra skolingas 4940,00 Lt. Skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. E. B. nepatekė nė vieno rašytinio dokumento, kuriuo remiantis būtų galima perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, nurodytą išieškotojos pateiktoje išlaikymo įsiskolinimo lentelėje. Be to, skolininkas apie antstolio vykdomą 4940,00 Lt periodinių išmokų vaikui išlaikyti įsiskolinimo išieškojimą buvo informuotas 2009-09-28 raštu. Taigi jo teiginiai apie 4815,00 Lt įsiskolinimo dydį ir antstolio nepagrįstą įsiskolinimo padidinimą yra klaidingi. Pareiškėjas nėra pateikęs antstoliui jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių periodinių išmokų vaikui išlaikyti įsiskolinimo nebuvimą.

Antstolis taip pat nurodo, kad pagal LR CPK 675 str. antstolis areštuoja turtą skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, t.y. antstolis apskaičiuoja vykdymo išlaidų dydį ir susumuodamas su išieškomos skolos dydžiu turto arešto akte nurodo arešto mastą. Šiuo atveju antstolis tik areštavo turtą (skolai ir vykdymo išlaidoms padengti), o ne pradėjo vykdymo išlaidų išieškojimo procedūrą, todėl pareiškėjo teiginiai apie antstolio vykdomą vykdymo išlaidų išieškojimą yra klaidinantys.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Iš bylos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2010-07-13 patvarkymu Nr.0172/09/01278 atsisakė patenkinti skolininko E. B. prašymą pakeisti turto arešto masto dydį 2010-07-01 turto arešto akte. Skolininkas nesutiko su turto arešto akte nurodytu 5974,00 Lt arešto mastu, nes antstolis, areštuodamas turtą, į vykdymo išlaidas įtraukė ir atlyginimą antstoliui. Skolininkas taip pat nurodė, kad turėtų būti vykdomas 4815,00 Lt, bet ne 4940,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01278, pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-04-22 vykdomąjį raštą Nr.2-3324/99. Išieškotoja S. B. kartu su vykdomuoju dokumentu pateikė ir išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, kad pagal šį vykdomąjį dokumentą E. B. 2009-01-31 dienai yra skolingas 4940,00 Lt. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-22 nutartimi, kuria išsprendė E. B. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atsisakant perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimo dydis yra 4940,00 Lt. Atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2010-03-04 nutartimi konstatavo, kad antstolio veiksmai, t.y. raštas, kuriuo E. B. buvo informuotas apie 4940,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo dydį bei tai, jog esant rašytiniams įrodymams dėl sumokėtų periodinių išmokų įsiskolinimas gali kisti, yra teisėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios teismų konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p.), todėl, nesant įrodymų dėl mažesnio išlaikymo įsiskolinimo dydžio, apelianto argumentas dėl 4815,00 Lt įsiskolinimo dydžio atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisinę galią turi ir yra privalomi tik įsiteisėję teismų sprendimai, todėl apelianto argumentai dėl būsimo teismo sprendimo pagal jo ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo nebuvimo galimos įtakos šiuo metu vykdomam išlaikymo įsiskolinimui teisinės reikšmės neturi ir teismas dėl jų neapsisako.

Pažymėtina, kad LR CPK 675 str. 2 d. suteikiama antstoliui teisė areštuoti skolininko turtą išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi nagrinėjamu atveju antstolis turėjo teisę areštuoti skolininkui priklausantį turtą 4940,00 Lt išieškotinai sumai bei paskaičiuotoms 1034,00 Lt vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad CPK 675 str. nenustatyta speciali vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal šią teisės normą antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą tokiu mastu, kurio užtektų išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms atlyginti, taip užtikrinant teismo procesinio sprendimo įvykdymą ir vykdymo išlaidų išieškojimą, užbaigiant vykdomąją bylą. Išieškojęs išieškotojo prašomą skolą ir taip įvykdęs vykdomąjį dokumentą, antstolis turėtų išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko LR CPK 611 str. nustatyta tvarka, t. y. antstolis turi nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas vykdymo išlaidų dydį, ir pasiūlyti per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ginčijamu antstolio 2010-07-13 patvarkymu vykdomoji byla nebuvo užbaigta, tik areštuotas turtas išieškomam įsiskolinimui bei vykdymo išlaidoms padengti, ir tokiu atveju nebuvo sprendžiama dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. Dėl to kolegija konstatuoja, kad antstolis areštuodamas skolininko turtą 5974,00 Lt mastu LR CPK 675 str. 2 d. nuostatų ir 611 str. nustatytos vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos nepažeidė.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio Jono Pertiko 2010-07-13 patvarkymo Nr. 0172/09/01278 ir įpareigojimo perskaičiuoti arešto mastą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAudrius Saulėnas