Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. A. tyčia nužudė kitą žmogų: jis laikotarpiu tarp 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. balandžio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, E. S. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu nukentėjusiajam E. S. plaktuku smogė į kairiąją galvos (veido) pusę, kumščiu į dešinę veido pusę ir padarė jam masyvią poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią kaktos kairėje pusėje, kairiajame smilkinyje, kairiajame skruoste, kairiajame žande, ant kairio ausies kaušelio ir smakro, nusileidžiančią žemyn į pasmakrės ir kaklo priekinio paviršiaus sritis, su stataus kampo formos linijiniu odos nubrozdinimu kairiajame skruoste skruostikaulio ausinės ataugos projekcijoje ir atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairio smilkinio raumens priekinėje srityje, poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, išsidėsčiusią dešinės akiduobės išoriniame krašte ir ant dešinio skruosto, smulkius odos nubrozdinimus ant nosies galo ir apatinės lūpos dešinėje pusėje. Dėl suduotų į galvą smūgių visumos kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, suspaudė galvos smegenis, susidarė kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, tai sukėlė smegenų pabrinkimą ir galvos smegenų kamieno įstrigimą, dėl to naktį iš 2015 m. balandžio 24 d. į 2015 m. balandžio 25 d. E. S. mirė.

Kaltinamasis V. A. parodė, kad E. S. priėmė jį pas save gyventi. Nuolat ten negyveno. Nukentėjusysis priimdavo geranoriškai, nebūdavo jokių konfliktų. Tą dieną žiūrėjo televizorių, išgėrė vyno, alaus. E. S. prašė išsikraustyti iš buto. Jis paaiškino, kad išeis tada, kai nustos gerti. E. S. iš po sofos-lovos paėmė kirvį arba plaktuką, užsimojo. Jis suduoti nespėjo, nes paėmė už rankos, tas įrankis nukrito ant sofos. Įrankį laikė dešinėje rankoje. Atėmęs kirvį, sudavė E. S. porą smūgių į veidą. Dar truputį smaugė jo kaklą. Nuo smūgio jis parkrito ant pagalvės. Po to E. S. buvo gyvas, pabaigė gerti vyną ir ryto metu išėjo. Bute yra matęs kirvį, plaktuką, nes jis meistraudavo ir turėjo įrankių. Į butą grįžo jau vakare po poros dienų, durys buvo uždarytos. Tas dvi dienas praleido lauke. Kai atėjo, nukentėjusysis buvo normalus, matė sumuštą veidą abiejuose skruostikauliuose. Po to vėl išėjo. Apie mirtį pasakė A. Su plaktuku nesudavė ir to fakto nepripažįsta.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad su tėvu buvo susipykę, jis mėgdavo išgerti. Paskutinį kartą su juo buvo susitikęs gan senokai, prieš pusę metų. Bute jis gyveno vienas pats. Tėvai buvo išsiskyrę labai seniai. Jis kartu su seserimi padėdavo maistu, tėvas kartais susirasdavo darbo, bet retai. Telefonu su tėvu nebendravo.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad jos tėvai išsiskyrę, tėvas bandė gyventi vienas, jam sunkiai sekėsi. Ji atveždavo maisto, sutiko sumokėti už butą susidariusią skolą. Kai truputį padirbo, gavo pašalpą iš darbo biržos. Ji stengdavosi kiekvieną savaitę atvežti maisto, bet ten nuolat būdavo išgertuvės. Kai nebegalėjo kontroliuoti, jo gyvenimas ritosi žemyn. Apie aplinkybes nežino nieko, tik kalbėjosi telefonu balandžio 19 d. Tik tyrimo metu sužinojo, kad pas tėtį gyveno kitas asmuo. Yra buvę atvejų, kai pamesdavo raktą, tai ištraukdavo spynelę ir duris susitvarkydavo. Durys buvo sulaužytos, sulankstytos, buvo matyti, kad spirta ar įdaužta, ir taip padarė tikrai ne jis pats. Įrankių bute daug turėjo ir gyrėsi visiems, kad turi kirvį apsigynimui. Kirvį laikė po lova, prie savęs. Ant tos lovos jis ir miegodavo. Plaktukus turėjo net kelis. Butą po mirties jie sutvarkė, bet kirvio nerado. Tėvas sirgo cukralige. Tėvą laidojo savo lėšomis. Gavo 300 eurų pašalpą iš Rūpybos skyriaus.

Liudytojas A. N. parodė, kad, kai užeidavo pas kaimyną E. S., matydavo ten kaltinamąjį. Jie išgėrinėdavo. Kartais susibardavo, apsikeikdavo. Kad muštųsi, nėra matęs. Buvo prieš 3 dienas iki mirties pas E. namuose. Durys buvo užrakintos, jis pasibarškino ir jis atsidarė. Svečiuose buvo jo dėdė A. U., kaimynai E. ir dar kažkas. E. S. buvo namuose, kaltinamasis irgi buvo namuose. E. S. buvo sumuštas, matė mėlynę po akimi. Bute prabuvo pusę valandos. E. S. šnekėjosi su jo dėde, gėrė. E. S. buvo ant lovos, sėdėjo ir per tą laiką atsikėlęs nebuvo ir niekur nėjo. Jis nesakė, iš kur ta mėlynė, anksčiau jis dažnai būdavo susižalojęs, nes matydavo mėlynes, sužalotas rankas, pečius. Jis pats pasakojo, kad svaigdavo galva ir jis krisdavo. Apie konfliktus su kitais asmenimis nėra pasakojęs.

Liudytojas L. Š. parodė, kad su kaimyne užėjo į E. S. butą. Ten buvo dvigubos durys, vienų durų spyna išmušta, kitos praviros. Bute buvo daug butelių. Pamatė gulintį E., iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu V. A. bute nebuvo. Prieš du mėnesius iki mirties yra matęs, kaip V. A. trenkė su puodeliu E. S., juos išskyrė.

Liudytoja A. A. parodė, kad užeidavo pas E. S., susiskambindavo. Pas jį lankydavosi draugai ir kaimynai, jis išgerdavo. Durys nuolat būdavo užrakintos, tai pats atrakindavo, vėliau užrakindavo. Bute matė kirvį po lova, kitų įrankių. Jis sakydavo, kad kai būna girtas, tai apsisaugojimui išsitraukdavo. V. kartu išgerdavo, pasiginčydavo, bet ginčus laimėdavo šeimininkas.

Liudytoja E. M. parodė, kad kaimyno bute būdavo nuolat girtaujama, paskutinius 3 mėnesius eidavo kas nori, nukentėjusysis pats krisdavo ant žemės, nes turėjo alkoholinę epilepsiją. V. su E. pasiginčydavo. Kartais užeidavo, atveždavo maisto E.. Ten parūkydavo, išgerdavo. Galėjo būti balandžio 23 d., kai dienos metu užėjo, matė E. veide mėlynę, klausė, ar susimušė, tai jis pasakė, kad pats griuvo. Ten dar buvo ir V. Po tos dienos gyvo jo nebematė. V. su E. pasibardavo, buvo, kad E. sudavė V. su keptuve per galvą, tai jam bėgo kraujas. V. pasakė, kad „tas durnius dėjo per galvą“. E. pasakojo, kad sudavė jam su taburete. E. yra sakęs, kad turi kirvį ir laužtuvą, kad jei V. pultų ant jo, tai apsigintų. Yra mačiusi kirvį po sofa-lova.

Liudytojas V. M. parodė, kad pas E. nuolat buvo girtaujama. Pas jį būdavo retai. Paskutinį kartą matė jį gyvą prieš dvi savaites. Buto durys buvo medinės, spynas turėjo ir duris užrakindavo. Pas E. gyveno kaltinamasis V., yra jį matęs. Jie ir pykdavosi, ir būdavo geruoju. Kai prisigerdavo, tai būdavo barnių. Kai E. V. neįleido, nes buvo išėjęs, tai V. su plyta išdaužė lango stiklą.

Liudytoja M. Z. parodė, kad lankydavosi bute pas E. S., ten ateidavo ir pašaliniai žmonės, prinešdavo visokių daiktų. Duodavo E. S. pavalgyti ir išeidavo. Vieną dieną, neatsimena, kada, matė, kad E. gulėjo be sąmonės, pagalvojo, kad jis miega. Jis sėdėdamas miegojo. Tada į butą ją įleido V., nes turėjo raktą. Prie E. kraujo nepastebėjo. Padėjo kibirėlius su valgiu ant stalo ir išėjo. Tada pribėgo V., pasakė, kad E. miręs.

Liudytojas K. C. parodė, kad E. buvo sutikęs prieš savaitę iki jo mirties. Jis jam buvo atnešęs cigarečių, atrodė normaliai, sužalotas nebuvo. E. priėmė kaltinamąjį gyventi, nes jis neturėjo kur gyventi, miegodavo ant grindų. Jie abu išgerdavo, užeidavo ir jis, atsigerdavo alaus. Tarpusavyje jie pykdavo, jeigu išgerdavo daugiau. Pastaruoju metu E. norėjo, kad V. išeitų. Jis girdėdavo, kaip jie dėl to bardavosi. Piktybiškai V. nesiverždavo į butą. Jie apsipykdavo, apsižodžiuodavo ir viskas. E. jam rodė kirvuką, kurį pasidėdavo šalia lovos, kad apsigintų. Jis buvęs kalvis, jėgos turėjo. Ne vieną kartą matė tą kirvuką, kuris voliodavosi prie sofos.

Liudytojas V. T. parodė, kad E. S. pažinojo kaip namo gyventoją. Jie dalijosi cigaretėmis, maistu. V. pas E. S. miegodavo ant žemės. E. duris laikydavo užsirakinęs. Pabeldus į duris, jis atidarydavo. Namuose jis turėjo siuvimo mašiną, įrankių. Kirvio nėra matęs, matė plaktuką. Įrankius laikydavo kampe stovinčioje dėžėje. Yra vieną kartą 2015 m. sausio mėnesį skambinęs į policiją, kai V. išdaužė langą. Langą išdaužė, kai E. V. neįleido į butą. Po to E. su juosta užklijavo langą, taip ir liko.

Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 23 d. atėjęs pas E. matė jį gulintį lovoje, jo veidas buvo sumuštas, akys stipriai sutinusios, pamėlynavusios. Jis gulėjo ir nejudėjo, nieko nešnekėjo. Tuo metu buvo ir V., kuris apie metus laiko buvo apsistojęs pas E.. Kas E. atsitiko, V. nepasakė. Eidamas pas E., iš pradžių pabeldė į jo langą, prie kurio priėjo V. ir ranka pamojo užeiti į vidų. Pro langą matė, kad E. guli lovoje, tokia pačia poza, kaip ir gulėjo prieš tai dieną. Užėjęs į butą pamatė, kad E. gyvas, kažką „gurguliavo“, bet į aplinką visiškai nereagavo. Paklausęs V., ar jis gyvas, šis atsakė: „aš nežinau“ (t. 1, b. l. 67–68).

Iš 2015-09-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas. Kaip matyti, 2015-04-25 8 val. 45 min. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino iš telefono Nr. 867917314 ir pranešė, jog rado mirusį vyrą (t. 1, b. l. 179–182).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad E. S. biologinė mirtis konstatuota 2015-04-25 8.56 val. (t. 1, b. l. 183).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad E. S. mirė nuo stipraus galvos sumušimo įvykusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, suspaudusio galvos smegenis ir sukėlusio galvos smegenų pabrinkimą ir galvos smegenų kamieno įstrigimą (smegenų koma kliniškai), tai, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Sužalojimai atsirado tiesiogiai paveikus galvą ir veidą kietais bukais daiktais. Sprendžiant iš odos nubrozdinimo, esančio kairio skruosto srityje, formos, kietas bukas traumavęs daiktas turėjo stataus kampo briauną. Sprendžiant iš sužalojimų lokalizacijos ir poodinių kraujosruvų akių vokuose bei akių vokų junginėse nebuvimo, sužalojimai, išsidėstę apie abi akis, atsirado nuo tiesioginio (-ių) trauminio (-ių) poveikio (-ių) su kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais), turinčių (-iais) kietą (-us) pagrindą (-us). E. S. kraujyje rasta 0,34 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 189–191).

Papildomoje medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu nustatytos dvi galvos trauminių kontaktų žymės, jos atsirado ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais, iš jų viena trauminio kontakto žymė yra masyvi, apima keletą galvos-veido ir kaklo sričių bei turi linijinį stataus kampo formos sužalojimą, todėl ji galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, turinčiu stataus kampo briauną (t.1, b. l. 194–195).

Teismo medicinos ekspertas Gintautas Paulikas paaiškino, kad labai didelė tikimybė, jog E. S. mirtis įvyko naktį 2015 m. iš balandžio 24 d. į 25 d. Tyrimo metu nustatyti sužalojimai jau buvo gyjantys, pagal išvaizdą, spalvą, ribas vaizdas parodė, kad tie sužalojimai padaryti per nepilną savaitę iki mirties. Dar tikslesnio laiko negalėjo nurodyti, nes buvo prasidėjęs gedimo procesas, o tai iškreipia vaizdą. Galima teigti, kad E. S. galėjo kurį laiką būti dar gyvas ir sąmoningas, kol neteko sąmonės dėl kraujo sandūros po kietuoju dangalu, spaudimo reiškinių į galvos smegenis. Kraujas užspaudė smegenis ir jis neteko sąmonės. Po patirtų sužalojimų iki mirties praėjo apie savaitės laiko tarpas. Tą laiką jis buvo gyvas. Kiek laiko buvo sąmoningas, pasakyti nėra galimybės. Tai reikėtų žiūrėti pagal aplinkybes, gal kas jį matė. Traumuotos dvi galvos sritys, dešinė ir kairė. Negalėjo išskirti, kad traumos padarytos skirtingu laikotarpiu. Galėjo būti padarytos panašaus laikotarpio metu, kuris buvo pirmesnis, nėra galimybės nustatyti. Abi galvos pusės traumuotos paros laikotarpiu. Kairėje galvos pusėje buvo labai masyvi kraujosruva, jos fone buvo stataus kampo formos linijinis galvos nubrozdinimas. Ranka nubrozdinimo nepadarysi, turi būti kietas bukas daiktas, turintis ribotą stataus kampo briauną. Kaip pavyzdys: stalo kampas, spintelės, kėdės kampas, kirvio penties kampas. Tai negalėjo būti kumštis. Ekspertui parodžius b. l. 42, 1 tome nuotrauką, jis paaiškino, jog plaktukas turi statų kampą ir atitiktų nustatytus sužalojimus.

Apžiūrint įvykio vietą nuo 2015-04-25 9.30 val. nustatyta, kad butas yra adresu (duomenys neskelbtini), pirmame 9-ių aukštų namo aukšte. Buto kambaryje, ant sofos, rastas E. S. lavonas. Lavonas guli aukštielninkas, su lauko drabužiais, be batų (t. 1, b. l. 9–33).

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu 2015-06-17 kambaryje už sofos rastas ir paimtas plaktukas (t. 1, b. l. 37).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados matyti, kad atlikus ant ėminio nuo kambario sienos rasto žmogaus kraujo DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su V. A., E. S. DNR profiliais. Ant plaktuko žmogaus kraujo nerasta. Ant porolono sutepimų, panašių į kraują, nerasta (t. 2, b. l. 5–6).

Iš policijos duomenų bazės išrašų matyti, kad 2014-09-24, 2014-11-11, 2014-12-08, 2015-01-16 E. S. telefonu kreipiasi pagalbos dėl to, kad pažįstamas vyras (draugas) elgiasi agresyviai ir neišeina iš buto (t. 1, b. l. 168–176).

Kaltinamasis V. A. teismui neigė, jog jis smogė E. S. kažkokiu įrankiu (tai galėjo būti plaktukas). O būtent smūgis įrankiu į galvą ir lėmė E. S. mirtį. Ikiteisminio tyrimo metu, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ikiteisminio tyrimo teisėjui V. A. nurodė, jog E. S. jį puolė su kirviu iš nugaros, todėl jis gindamasis sudavė jam porą smūgių, nuo kurių E. S. parkrito ant sofos. Po kiek laiko S. ėjo į tualetą ir krito šalia spintos ir susižalojo veido dešinę pusę. Po to dar kartu vartojo alkoholį. Konflikto metu jis dar kokią sekundę sugriebė E. S. už gerklės ir liepė patylėti (t. 2, b. l. 74).

Tikrinant parodymus vietoje V. A. parodė, kad atimtą iš E. S. kirvį užmetė už lovos. Po jo pavartoto smurto E. S. nuo lovos neatsikėlė, o jis išėjo iš namų. Kitą dieną E. S. gulėjo tokia pat poza, nejudėjo ir nešnekėjo. Patikslino, kad E. S. galėjo pulti ne su kirviu, o su plaktuku (t. 2, b. l. 49–63). Taigi visuose V. A. parodymuose figūruoja įrankis – E. S. kirvis arba plaktukas, tačiau kaltinamasis neigia tuo įrankiu smogęs. Pažymėtina tai, kad V. A. vis dėlto pripažįsta smurtavęs prieš E. S., tačiau atsiriboja nuo smūgio įrankiu, nors kita vertus toks įrankis (plaktukas arba kirvis) jo parodymuose figūruoja, tačiau jį tuo įrankiu neva užpuolęs E. S.. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertas G. Paulikas būtent patvirtino, jog E. S. mirtį lėmė smūgis kirviu arba plaktuku, o ne smūgiai rankomis, smaugimas – veiksmai, kuriuos pripažino kaltinamasis. Kaip jau minėta, ekspertas G. Paulikas paaiškino, kad abu sužalojimai skirtingose veido pusėse padaryti paros laikotarpiu.

Patikėti, jog dar kas nors, o ne V. A. smogė plaktuku E. S., nėra pagrindo. Kaip jau buvo paminėta, V. A. apsigyveno pas E. S.. Apklausti E. S. kaimynai minėjo, jog jie kai išgerdavo, pykdavosi, E. S. norėjo, jog V. A. išsikeltų iš buto, tačiau V. A. neskubėjo išeiti, E. S. ne kartą anksčiau kreipdavosi į policiją dėl V. A. elgesio. Niekas iš apklaustų liudytojų nepaminėjo, kad E. S. nesutartų su dar kitais asmenimis. Liudytoja E. M. balandžio 23 d. matė E. S. veide mėlynę, šį faktą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. U., vadinasi, jis buvo sužalotas tą pačią dieną ar dar anksčiau. Byloje nenustatyta, jog tomis dienomis dar kas nors be V. A. ir kaimynų buvo užėjęs pas E. S. ir jį mušęs. Juo labiau negalima patikėti, jog kažkas svetimas (apklausti liudytojai tvirtino, jog E. S. įsileisdavo tik pasibeldus į duris) apsilankęs E. S. bute, stvėrė po sofa nukentėjusiojo laikomus kirvį ar plaktuką, beje minimus V. A., ir mirtinai sužalojo E. S.. E. S. kirvis nebuvo aptiktas, tačiau ekspertas neatmetė galimybės, jog smūgis mirtinas smūgis galėjo būti suduotas bute apžiūros metu rastu plaktuku.

Kaltinamasis bando paaiškinti, jog jis gynėsi nuo E. S., tačiau jis ir nebuvo užpultas, jokių sužalojimų nepatyrė. Pažymėtina, jog po konflikto, kaip teigia kaltinamasis, jie toliau gėrė, o tai niekaip nesiderina su kaltinamojo pateikta užpuolimo versija.

Šioje byloje darytina išvada, kad kaltinamojo veika pasireiškė netiesiogine tyčia. V. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, traumuojant paktuku nukentėjusiajam galvą, suvokė, kad galima pakenti ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Matydamas, jog nukentėjusysis guli ant sofos, jo sveikata blogėja, kaltinamasis nepranešė nei atvykusiems kaimynams nei greitajai pagalbai, o tai rodo abejingumą kilusių pasekmių atžvilgiu ir atitinka netiesioginės tyčios turinį. Kaltinamasis turi atsakyti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tyčinį E. S. nužudymą.

Nuketėjusioji E. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 2525 Eur laidojimo išlaidas ir 30000 Eur neturtinę žalą. Laidojimo išlaidos yra protingos, pagrįstos pateiktais dokumentais (b. l. 143-146, t. 2), todėl jos turi būti priteisiamos iš kaltinamojo (Civilinio kodekso 6.291 straipsnis). Tačiau nukentėjusioji gavo 300 Eur laidojimo pašalpą iš savivaldybės, todėl priteistinos sumos dydis šia suma mažinamas.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Be jokios abejonės, duktė netekusi tėvo, patyrė dvasinius išgyvenimus. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis V. A.. Tačiau teismas mažina atlygintinos neturtinės žalos dydį, kadangi pats E. S. elgėsi ne visai tinkamai, nuolat girtavo, jos ir tėvo nesiejo tamprūs ryšiai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mažina priteistino civilinio ieškinio dydį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau sulaukė garbaus amžiaus, jam skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 15 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš V. A. priteisti nukentėjusiajai E. R. 2225 Eur turtinės žalos ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.

Daiktinius įrodymus: plaktuką, poroloną, kraujo ėminį, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje, sunaikinti. V. A. 2015 m. birželio15 d. asmens kratos metu paimtus asmeninius daiktus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje, grąžinti V. A..

Kompiuterines laikmenas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.