Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 2 kartus: 1) 2010-01-29 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. – 1 m. 5 mėn. laisvės apribojimo; 2010-06-11 Kauno rajono apylinkės teismo bausmė pakeista į 45 paras arešto; 2) 2011-03-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliko 2012-06-08; turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, be to, grasino nužudyti žmogų, be to, viešai žodžiu užgauliai pažemino žmogų, o būtent:

2014 m. gegužės 27 d. apie 15 val. A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,87 promilės alkoholio), šalia Kabarkštos upelio, esančio Širvintų r., Gelvonų sen., Išėriškių k., tyčia kumščiu sudavė savo motinai A. J. į galvą, pataikydamas ties dešine akimi ir, šiai nugriuvus, kojomis penkis kartus spyrė į pilvą, rankas, po to, A. J. ištrūkus ir nuėjus į kiemą prie namo, pastūmė rankomis motiną, taip ją pargriaudamas, bei tampė ją už plaukų, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvą dešinės akies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, 2014 m. gegužės 27 d. apie 15 val. A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,87 promilės alkoholio), namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, savo motinai A. J. pradėjo grasinti, kad užmuš, A. J. užsidarius namie, daužė duris, paėmęs plytą, išdaužė langą, grasindamas, kad užmuš ir taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Be to, 2014 m. gegužės 27 d. apie 15 val. A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,87 promilės alkoholio), namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, savo motiną A. J., girdint kitiems asmenims, pradėjo vadinti „žertva“, „kurva“, „padla“, „kekše“, tokiais, bendražmogiškos moralės reikalavimams prieštaraujančiais žodžiais, užgauliai atsiliepdamas apie jos asmenybę, šiurkščiai pažeidė nukentėjusiosios orumą ir viešai įžeidė ją.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. gegužės 27 d. buvo išgėręs alkoholinių gėrimų ir nuėjo prie upelio išmaudyti šunį. Bemaudant šunį prie upelio atėjo jo mama ir pradėjo jam priekaištauti. Kadangi ji visą dieną jam priekaištavo, jis susinervino ir priėjęs trenkė vieną kartą ranka jai į veidą ir ji pargriuvo. Jis neatsimena ar ją pargriuvusią spardė. Jis taip pat nurodė, kad po to motina nubėgo namo. Jis nepamena ar buvo konfliktas su motina kieme ir ar ją tampė už plaukų, nes buvo girtas. Jis tik atsimena, kad motina užsirakino name ir jo neįsileido. Jam reikėjo pasiimti drabužius, todėl jis plyta išdaužė namo langą. Jis nesiruošė žudyti motiną, tačiau gal iš pykčio ir pasakė, kad ją užmuš. Iš pykčio jis motiną vadino negražiais žodžiais, tačiau jis taip nemano ir gailisi dėl tokio elgesio.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2014 m. gegužės 27 d. apie 15 val. neblaivus jos sūnus paėmė šunį ir nusivedė jį prie Kabarkštos upelio. Ji pamanė, kad jis nori šunį nuskandinti, todėl nuėjo prie sūnaus ir paklausė ką jis daro. Tada sūnus priėjo prie jos ir kumščiu sudavė jai į veidą, po ko ji nugriuvo ant žemės. Tada sūnus priėjo ir ne mažiau penkis kartus spyrė jai į pilvą ir rankas, kuriomis ji dengė savo galvą. Kai nustojo mušti ji atsikėlė ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada jis pasakė, kad ji nieko nekvies ir nuėjo paskui ją į kiemą. Kieme jis A. J. pastūmė ir ji pargriuvo. Tada jis ją pradėjo tampyti už plaukų ir pradėjo grasinti, kad tuoj ją užmuš. A. J. labai išsigando ir mane, jog sūnus ją gali užmušti, nes buvo girtas ir labai agresyvus. Be to, jis ją vadino „žertva“, „kurva“, „padla“, „kekše“. Jai šiuos žodžius buvo labai skaudu girdėti, nes juos sakė sūnus. Vieni metu jai pavyko įbėgti į namą ir užkabinti duris iš vidaus. Tada A. J. toliau grasino nužudyti nukentėjusiąją ir paėmęs plytą metė į langą kambario, kuriame buvo A. J.. Buvo iškviesta policiją ir ją pamatęs A. J. pabėgo.

Liudytoja V. N. nurodė, kad 2014 m. gegužės 27 d. su seserimi A. J. buvo namuose. Pavakary ji išgirdo triukšmą ir kieme pamatė, kad jos sesuo A. J. guli ant žemės, o jos sūnus tampo ją už plaukų. Kaltinamasis ją vadino „žertva“, „kurva“, „padla“, „kekše“ bei grasino motinai, kad ją užmuš. Tada ji pagriebė seserį už rankos ir įsitempė į namus bei užkabino namų duris. A. J. daužė duris, šaukė, kad užmuš motiną bei plyta išdaužė namo langą. Vėliau pamatęs atvykstant policijos pareigūnus, A. J. pabėgo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio prietaiso „Drager“ kvito matyti, kad A. J. 2014 m. gegužės 27 d. buvo nustatytas 1,87 ‰ girtumas (b.l. 19), o A. J. – 2,82 ‰ girtumas (b.l. 18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta prie upelio, kur buvo nukentėjusiajai suduoti smūgiai, taip pat nuotraukose matyti išdaužtas plyta langas (b.l. 6-11).

2014 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo fiksuotos įvykio aplinkybės, t. y. kad A. J. būdamas neblaivus sudavė motinai ranka į veidą, o po to ją pargriuvusią spardė kojomis.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. J. padaryta kraujosruva dešinės akies srityje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir gali būti padaryta smūgiuojant koja arba ranka (b.l. 21).

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje. Teismas A. J. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos protokolu, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymas įrodytas kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais ir specialisto išvada, t.y. bylos medžiaga įrodyta, kad A. J. tyčia savo motinai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Remiantis teismų praktika, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Nukentėjusiosios ir liudytojos V. N. parodymais nustatyta, kad A. J. grasino nužudyti savo motiną. A. J. nurodė, kad ji tikrai atsižvelgiant į sūnaus elgesį (jos sumušimą, plytos metimą ir t.t.) ir žodžius (grasinimą nužudyti) manė, kad jis ją gali nužudyti, todėl veika teisingai kvalifikuota ir kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 str. 1 d.

BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Byloje nustatyta, kad A. J. girdint V. N. vadino „žertva“, „kurva“, „padla“, „kekše“. Tokie žodžiai pasakyti motinai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, jie buvo pasakyti tyčia siekiant ją pažeminti, todėl A. J. veika teisingai kvalifikuota ir pagal 155 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę A. J., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.); kaltės formą – tyčią; kaltininko asmenybę, kad prisipažino iš dalies, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinę įskaitą neįrašytas, niekur nedirba.

Remdamas aukščiau nurodytu, teismas A. J. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skiria 10 mėnesių laisvės atėmimą, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimą, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. - 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., bausmės subendrinamos taikant bausmių dalinį sudėjimą, todėl galutinė bausmė A. J. skiriama 1 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtinas 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jai 10 mėnesių laisvės atėmimą.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimą.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir skirti jam 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., bausmes subendrinti taikant bausmių dalinį sudėjimą ir galutinę bausmę A. J. paskirti 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė - 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti 2014 m. gegužės 27 d. - 2014 m. gegužės 29 d. išbūtas laikinajame sulaikyme.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.