Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-06 · Civilinė byla Nr. 2S-761-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2S-761-115/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18876-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
„Swedbank“
Ieškovas
UAB „Beta Medical“
Civilinė byla Nr. 2S-761-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18876-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 110.; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo UAB „Beta Medical“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas.

Ieškovas UAB „Beta Medical“ ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu tarp ieškovo ir atsakovo 2010-02-23 sudarytos Kredito sutarties Nr. 10-010248-IN vienašalį nutraukimą, apie kurį atsakovas informavo ieškovą 2011-06-20 raštu Nr. SR-31252, prašė atkurti iki tol buvusią šalių padėtį. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pradėtą išieškojimą iš įkeisto turto pagal 2010-04-06 hipotekos lakštą Nr. 02120100003277, 2010-04-06 sutartinio įkeitimo lakštą Nr. 02220100003197, nes palankaus sprendimo ieškovui priėmimo atveju, jo vykdymas taps neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-16 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė pradėtą išieškojimą iš įkeisto turto pagal 2010-04-06 hipotekos lakštą Nr. 02120100003277, 2010-04-06 sutartinio įkeitimo lakštą Nr. 02220100003197. Teismas konstatavo, kad įvertinus ieškovo argumentus dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tai, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, darytina išvada, kad ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; nutartį, kuria panaikinamos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leisti skubiai vykdyti.

Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Iš Kredito sutarties, kurios vienašalį nutraukimą ginčija ieškovas, matyti, kad 2011-02-02 suėjo 289.620 EUR kredito dalies (kredito linijos) grąžinimo terminas. Tuo tarpu raginimą padengti įsiskolinimą ir įspėjimą dėl Kredito sutarties nutraukimo atsakovas ieškovui išsiuntė tik 2011-06-20. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad grąžino bent dalį iš susidariusio įsiskolinimo.

2. Ieškovas nenurodo, kad bus pajėgus padengti įsiskolinimą buvusį prieš Kredito sutarties nutraukimą. Priešingai, kaip matyti, iš ieškovo 2011-10-24 rašto atsakovui ir jo priedų, ieškovas nurodė, kad bus pajėgus pradėti grąžinti kreditą tik 2012 m. ir tik dalį sumos. Pažymėtina, kad Kredito sutartis buvo nutraukta ne remiantis CK 6.217 str., kaip teigia ieškovas, bet Kredito sutarties 11.2.1.1 p., o ši sutarties nuostata yra galiojanti, nėra ginčijama.

3. Net patenkinus ieškinį bei šalis grąžinus į padėtį buvusią iki Kredito sutarties nutraukimo, ieškovo įsiskolinimas, pagal Kredito sutartį buvęs iki Kredito sutarties nutraukimo, niekur nedingtų. Ieškovas ir toliau būtų skolingas 289.620 EUR kredito dalį ir atsakovas, vadovaudamasis Kredito sutarties 11.2.1.1. p., turėtų teisę vėl tuoj pat nutraukti Kredito sutartį.

4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-20075-285/2011, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, pateiktu išaiškinimu konstatavo, kad Kredito sutartis buvo nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.

Ieškovas UAB „Beta Medical“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 nutartį. Atsiliepimą paremia tokiais motyvais:

1. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad nesiėmus šių priemonių sprendimo įvykdymui kils grėsmė ir sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

2. Atsakovo veiksmai nepratęsiant Kredito linijos buvo nesąžiningi ir tokiu būdu buvo apsunkintas skolos grąžinimas pagal Investicinės paskolos sutartį. Į bylą pateiktas susirašinėjimas pagrindžia faktus, kad tarp šalių vyko derybos, o derybinio proceso metu atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį bei pareikalavo grąžinti visą kreditą. Toks faktas be jokios abejonės negali būti vertintinas taip, jog ieškovas informavo atsakovą, kad nevykdys savo finansinių įsipareigojimų atsakovui pagal sutartis. Ieškovas derybų metu dėjo visas pastangas, kad kredito grąžinimas toliau būtų vykdomas sklandžiai. Ieškovo pasiūlymas dėl skolos grąžinimo buvo parengtas pagal pirminius derybų metu pasiektus susitarimus skolos terminą nustatant iki 2016 m. Ieškovo finansiniai rodikliai yra teigiami, pastaruosius metus įmonė dirba pelningai.

3. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų nepritaikytos ir atsakovas toliau įgyvendintų savo teisę patenkinti reikalavimą iš jo naudai įkeisto turto bei laiduotojų, akivaizdu, kad ieškinio patenkinimo atveju, sprendimo įvykdymas ateityje būtų neįmanomas, nes reikalavimas jau būtų įvykdytas. Ieškovo skola yra užtikrinta ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, kas reiškia, kad bet kuriuo atveju atsakovas savo reikalavimą galės patenkinti iš įkeisto turto.

4. Atsakovas mini hipotekos teisėjo nutartį, kuris priimdamas ją nenagrinėjo bylos iš esmės, o tik formaliai patikrino, ar kreditorius turi teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Ieškovas šią teismo nutartį yra apskundęs.

Tretieji asmenys S. S. ir E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 nutartį. Atsikirtimus į atskirąjį skundą iš esmės grindžia tokiais pačiais motyvais kaip ir ieškovas, papildomai paaiškina, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes iki galo nėra aišku, ar atsakovo veiksmai nutraukiant sutartį joje numatytais pagrindais yra teisėti, sąžiningi bei pagrįsti. Tikėtina, jog teismui preliminariai tiriant bylos faktines aplinkybes pagrįstai kilo abejonių, jog pažeidimui, kuriuo remiantis buvo nutraukta sutartis, įtakos turėjo atsakovo nesąžiningi veiksmai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones kaip tiesiogiai ir betarpiškai būtinas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas UAB „Beta Medical“ prašo teismo pripažinti tarp jo ir atsakovo 2010-02-23 sudarytos Kredito sutarties Nr. 10-010248-IN vienašalį nutraukimą neteisėtu bei atkurti iki sutarties nutraukimo buvusią šalių padėtį (b. l. 9). Reikalavimo užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui išieškoti iš įkeisto turto pagal 2010-04-06 hipotekos lakštą Nr. 02120100003277, 2010-04-06 sutartinio įkeitimo lakštą Nr. 02220100003197, t.y. turto įkeisto užtikrinant paimto kredito grąžinimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinio tipo ir skirtos tam, kad nebūtų vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto vis dar vykstant teisminiam ginčui dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo. Vertinant ginčą prima facie aišku, kad neišsprendus ginčo dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo, o atsakovui teisminio proceso metu pasinaudojus savo kaip įkaito turėtojo teise kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas netektų prasmės. Aptariamu atveju aplinkybės, susijusios su tuo, ar ieškovas tinkamai ir laiku vykdo mokėjimus pagal ginčo kredito sutartį ginčo sprendimo metu, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.

Atsakovas yra teisus atskirajame skunde teigdamas, jog 2011-02-05 buvo paskutinė diena, kai ieškovas turėjo grąžinti 289620 EUR dalį kredito (kredito linijos), tačiau tai nėra pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tai, ar minėtos kredito dalies pavėluotas grąžinimas sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį Nr. 10-010248-IN yra jau bylos nagrinėjimo iš esmės objektas. Atskirojo skundo argumentai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-04 nutarties yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį šioje byloje, kadangi minėta teismo nutartimi tiesiog konstatuota, kad atsakovo pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo yra su trūkumais ir jiems ištaisyti nustatytas terminas.

Esant paminėtoms aplinkybėms, apygardos teismas atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius