Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 21 d., apie 19 val. 50 min., Šilalės g., Tauragės m., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas neblaivus vengė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, pakartotinai vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, kai 2013 m. gruodžio 7 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo išvada, jog E. K. kaltė dėl nurodyto ATPK pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Apeliantas yra teisus teigdamas, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl E. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis –liudytojus B. L., A. N., M. K., apklausė patį E. K.. Šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jis automobilio nevairavo. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog automobilį vairavo kitas asmuo, vardu Marius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantas skunde daug dėmesio skiria apklaustų liudytojų ir paties apelianto parodymams ir jų analizei, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė liudytojų A. N. ir M. K. parodymais. Tačiau įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojo policijos pareigūno B. L. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta E. K. versija, kad jis 2014 m. balandžio 21 d. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Kaip matyti iš policijos pareigūno B. L. tarnybinio pranešimo (b. l. 3), buvo gautas pranešimas, kad Tauragės r., Balskų kaime, su automobiliu „VW Passat“ atvykę du neblaivūs jaunuoliai kabinėjasi prie žmonių, tačiau nuvykus šiuo adresu, minėtų jaunuolių nerado. Tuomet grįžo į Tauragės miestą ir nurodytą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo Šilalės gatvėje, todėl iš karto apsisuko, tai pamatęs vairuotojas staiga pasuko į prekybos centro (duomenys neskelbtini), aikštelę ir persėdo į keleivio vietą. Priėjus prie automobilio ir šiam asmeniui išlipus iš automobilio, matėsi, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas B. L. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas juos pastebėjo Šilalės g./Žaliosios g. sankryžoje, policijos ekipažas prasilenkė su tuo automobiliu ir jis vairuotoją gerai įsidėmėjo, tai buvo tas pats asmuo - E. K.. Automobilis „VW Passat“ įsuko į aikštelę prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ir po kelių sekundžių privažiavo jų ekipažas, automobilis jau stovėjo, tai truko tik kelias sekundes. Prie automobilio pirmiausia priėjo kolegė pareigūnė D., o B. L. priėjus prie automobilio „VW Passat“, E. K. jau sėdėjo keleivio pusėje. Viskas įvyko labai greitai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad keleivio pusėje sėdėjo tas pats asmuo - E. K., kurį prasilenkiant matė sėdintį už automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Jokio kito vairuotojo automobilyje nebuvo. Tuomet E. K. atsisakė išlipti iš automobilio, teigė, kad jis jo nevairavo, ir neturi noro lipti, atsisakė nusistatyti neblaivumą, nuo jo sklido alkoholio kvapas; jo automobilio gale sėdėjęs asmuo taip pat buvo neblaivus. E. K. tik policijos komisariate apie 23 val. buvo nustatytas neblaivumas. Liudytojas taip pat nurodė, kad protokolas surašytas kitą dieną, paaiškinimą E. K. rašė pats, jam spaudimo niekas nedarė, pats ant jo pasirašė jau kitą dieną būdamas blaivus (b. l. 30). Priešingai negu teigia apeliantas, nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusio policijos pareigūno B. L. teisme duotais parodymais, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šio liudytojo parodymais abejoti reikia dėl to, kad jis nurodo, jog automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo Šilalės ir Žalgirio gatvių sankryžoje, nurodo, kad šios gatvės Tauragėje nesusikerta. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas teisme nurodė, kad automobilį jis pastebėjo Šilalės ir Žaliosios gatvių sankryžoje, kuri yra Tauragėje. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nurodant šią aplinkybę yra padaryta rašymo klaida, tačiau tai neturi reikšmės E. K. padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimui ir įvertinimui, vien dėl to policijos pareigūno B. L. parodymų negalima vertinti kritiškai. Apeliantas taip pat deklaratyviai teigia, kad liudytojas B. L. negalėjo įsidėmėti jo prasilenkiant jo policijos automobiliui, tačiau šiuos parodymus paneigia liudytojo B. L. parodymai, kur jis nurodo, kad jis konkrečiai matė, kad automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent E. K., šios B. L. nurodytos aplinkybės nepaneigtos jokiais objektyviais duomenimis, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pamastymai bei samprotavimai, kai jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti vertinami kaip įrodymai. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1 - 2) matyti, kad E. K. po pažeidimo padarymo kai kitą dieną jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodė, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, buvo išgėręs alaus, tačiau nieko nenurodė apie tai, kad automobilio iš tikrųjų nevairavo, kad jį vairavo kitas asmuo, o versiją, kad automobilį vairavo jo pažįstamas M., pateikė tik pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią E. K. versiją vertino kaip gynimosi taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Juo labiau, kad iš karto atvykus policijos pareigūnams E. K. nesiėmė jokių priemonių, kad jo nurodytas asmuo M. liktų automobilyje ir būtų patikrintas policijos pareigūnų, nors akivaizdu, kad kiekvienas apdairus ir sąžiningas asmuo, būdamas nekaltas dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, stengtųsi sulaikyti tikrąjį automobilio vairuotoją, kuris, kaip teigia E. K., buvo blaivus, kad įrodytų, jog nėra padarytas joks administracinis teisės pažeidimais. Tačiau šiuo atveju E. K. to nepadarė ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytas esą automobilį vairavęs asmuo M.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. K. negalėjo nurodyti nei M. duomenų, nei kur ir kaip šis asmuo dingo. Tai, kad automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. K., matė policijos pareigūnas B. L., kuris matė, jog automobiliui sustojus prie prekybos centro (duomenys neskelbtini),, E. K. persėdo į keleivio vietą, kur ir buvo rastas atėjus policijos pareigūnams.

Apeliantas skunde akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų A. N. ir M. K. parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai teismo pozicijai, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. N. su E. K. automobiliu, kurį neva vairavo kitas, tamsių plaukų asmuo, prasilenkė dar Pagramančio miestelyje, kai tuo tarpu iki Tauragės miesto dar buvo likę apie 15 km. Tai, kad A. N. prasilenkdama su E. K. automobiliu iki Tauragės likus apie 15 km, matė jį sėdint keleivio vietoje, nereiškia, kad ir Tauragės mieste, Šilalės gatvėje jis sėdėjo šioje vietoje, nes policijos pareigūnas B. L. nurodė, kad Tauragės mieste, Šilalės gatvėje automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent E. K.. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir liudytojo M. K. parodymais, kadangi juos paneigia kiti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, jo paaiškinimai prieštarauja nustatytoms administracinio teisės pažeidimo aplinkybėms.

E. K. buvo nubaustas už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Kadangi anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, neturintis teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti transporto priemones atimta 2013 m. spalio 9 d. 3 mėnesiams, duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra), tuo metu jis turėjo galiojančią nuobaudą pagal ATPK 129 straipsnį (2013 m. gruodžio 23 d. jis buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį ir jam paskirta 4500 Lt bauda, informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį. Atsiliepime Institucijos atstovas nurodo, kad E. K. turi vairuotojo pažymėjimą, tik pažeidimo metu iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl mano, kad jam turėtų būti taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 302¹¹ straipsnis, reglamentuojantis bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apygardos teisme, nustato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Šiuo atveju apeliacinį skundą pateikė pats E. K., Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepasinaudojo, todėl nesant tokio skundo, apygardos teismas negali bloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties.

Apeliantas skunde taip pat ginčija ir jam paskirtą nuobaudą, nurodo, kad teismas nepagrįstai jam areštą, nes jis yra dirbantis asmuo, be to, anksčiau paskirtas baudas iš jo išieško antstoliai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą E. K., vadovavosi ATPK 30 straipsniu ir atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Tauragės rajono apylinkės teismas nustatė, kad E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jo padarytas pažeidimas priskiriamas šiurkštiems pažeidimams, jis anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, ši jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, pažeidimą padaro pakartotinai. Teismas nusprendė, kad toks E. K. elgesys rodo jo piktybišką, sąmoningą Kelių eismo taisyklių ignoravimą, anksčiau skirtos nuobaudos už ankstesnius pažeidimus jam nepadarė teigiamo poveikio. Įvertins visas šias aplinkybes, Tauragės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad E. K. skirtinas administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą E. K., įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Kadangi anksčiau E. K. skirtos nuobaudos nedaro jam teigiamos įtakos, jis ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus, ryžtasi vairuoti automobilį neblaivus, tai rodo, jog pažeidimai yra sistemingi ir E. K. yra nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad tokio dydžio nuobauda bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad E. K. turi darbą ir dėl tokios nuobaudos paskyrimo gali netekti darbo, šiuo atveju neturi reikšmės, nes kaip matyti, ši aplinkybė nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, tai jis žinojo prieš sėsdamasis prie vairo neblaivus, todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pareiškėjas skunde taip pat ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį pažeidėjo motinai A. K., nurodo, kad automobilis yra jau reikalingas, nes dėl dešiniojo kelio vidinio menisko plyšimo jai yra sunku vaikščioti. Tačiau įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nustatytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog šiuo konkrečiu atveju būtų galima taikyti automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Nors apeliantas ir nurodo, kad automobilis priklauso jo motinai, tačiau, kaip matyti, nėra nustatyta aplinkybių, rodančių, jog automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. paėmė prieš savininko valią, juo disponavo neteisėtai, todėl negalima daryti išvados, kad A. K. šiuo atveju neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą. Pagal formuojamą teismų praktiką už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-30-2013). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad A. K., perdavusi savo automobilį naudotis sūnui E. K., tokių priemonių nesiėmė. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Taigi pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. K. nebuvo pakankamai rūpestinga savo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir neužtikrino savo turto tinkamo eksploatavimo, todėl ši transporto priemonė konfiskuota pagrįstai.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, E. K. veikoje teisingai nustatė ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį ir pagrįstai paskyrė nuobaudą, kurią tinkamai individualizavo. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.