Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės O. F. patikslinto ieškinio atsakovei M. B., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. M.-Z. ir notarui E. S. dėl 2013 m. birželio 21 d. testamento nuginčijimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Ieškovė O. F. 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 2013 m. birželio 21 d. testamento nuginčijimo, jame prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 21 d. testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S., notarinio registro Nr. K1ES-5982, kuriuo testatorius V. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą nuosavybės teise perleido vaikaitei M. B.; 2) patvirtinti ir pripažinti galiojančiu 2011 m. rugpjūčio 8 d. testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S., notarinio registro Nr. K1ES-9228, kuriuo testatorius V. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą nuosavybės teise perleido dukrai O. F.; 3) paskirti pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, pareikalauti teismo eksperto pateikti išvadą, ar testatorius V. S., sudarydamas 2013 m. birželio 21 d. testamentą, galėjo aiškiai suvokti savo veiksmų esmę ir aiškiai suprasdamas siekiamus tikslus pareikšti savo valią; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, jog ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą: prašo pripažinti negaliojančiu vėlesnį testamentą ir, pripažinus galiojančiu ankstesnį testamentą, reiškia reikalavimus į butą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į turto vertę, ieškinys įkainotas 60 000 Eur suma. Teismo nuomone, nors ieškinyje nereiškiamas tiesioginis reikalavimas dėl konkretaus turto priteisimo, tačiau reiškiamas reikalavimas patvirtinti ir pripažinti galiojančiu 2011 m. rugpjūčio 8 d. testamentą, kuriuo testatorius V. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą nuosavybės teise palieka dukrai O. F.. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovė gautų turtinės naudos, jos turtinė padėtis pasikeistų, todėl ginčas laikytinas turtiniu. Kadangi ginčo suma viršija 40 000 Eur, byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, taigi teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir išaiškino ieškovei, jog ji turi teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą.

7. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria ieškinys su priedais grąžintas ieškovei, o ne persiųstas Klaipėdos apygardos teismui. Nors ieškovė nesutinka su nutarties dalimi, kuria jai grąžintas ieškinys, tačiau, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ginčo teismingumo nustatymas yra teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą – siekia nuginčyti vėlesnį testamentą ir reiškia reikalavimą pripažinti galiojančiu ankstesnį testamentą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvada, jog ginčas yra turtinio pobūdžio.

9. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis – ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Nustatant, ar reikalavimas laikytinas turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio – kyla ginčo išsprendimo atveju.

10. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, jog ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Neabejotina, kad testamentas yra sandoris (vienašalis), ir gali būti sprendžiama dėl jo negaliojimo. Proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo žyminio mokesčio – sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnis 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma ir nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga ar iš viso neįmanoma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2001). Ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar lėšas.

11. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti ieškinio kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, kad, jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškinyje ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

12. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 2013 m. birželio 21 d. testatoriaus V. S. testamento nuginčijimo ir prašo pripažinti galiojančiu 2011 m. rugpjūčio 8 d. testamentą. Kadangi testamentas – vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia valią po savo mirties perduoti turtą tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, jis yra valios išraiškos, o ne turto perdavimo aktas. Įpėdinis testamentu įgyja tik teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau paties turto neįgyja. Ieškinio patenkinimas tiesiogiai nelemtų ieškovės turtinės padėties pasikeitimo. Byloje nėra ginčijamas testamento pagrindu išduotas (jei buvo išduotas) paveldėjimo teisės liudijimas, kurį siekiant nuginčyti kiltų akivaizdžios turtinės pasekmės, ir būtų modifikuota šalių turtinė padėtis. Taigi ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su turtu – jie pareikšti ne dėl konkretaus turto priteisimo, ieškinyje siekiama pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas dėl testamento nuginčijimo, nereiškiant kitų susijusių turtinio pobūdžio reikalavimų, vertintinas kaip neturtinis. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino reiškiamų reikalavimų pobūdį. Ieškovė reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurie pagal Civilinio proceso kodekse nustatytą bendrąją rūšinio teismingumo taisyklę nagrinėtini apylinkės teisme (CPK 26 straipsnis).

13. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą kvalifikavo kaip turtinį, neteisingai nustatė ginčo rūšinį teismingumą, taigi nepagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui ir grąžino jį ieškovei. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės O. F. patikslinto ieškinio atsakovei M. B., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. M.-Z. ir notarui E. S. dėl 2013 m. birželio 21 d. testamento nuginčijimo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.