- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-909-318-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00147-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- M. R., V. N.
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-909-318/2011 Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00147-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.9. (S)
2011 m. rugsėjo 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta 1 para laikinojo sulaikymo laiko.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista V. N., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2011-02-03 name (duomenys neskelbtini), laikė 0,043 g narkotinės medžiagos – heroino-, kurios dalį – 0,032 g – tą pačią dieną apie 9.40 val. minėtame name už 40 Lt pardavė V. N., o likusią dalį – 0,011 g – narkotinės medžiagos – heroino -, laikė savo name iki tos pačios dienos 11.30 val., kai kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, jog turi tris nepilnamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos maitintojas. Teigia, jog turi oficialų darbą, pilnai ir nuoširdžiai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, labai gailisi. Tvirtina, jog nusikaltimui ryžosi dėl to, kad neturėjo kuo maitinti vaikų, neapgalvojo savo veiksmų pasekmių.
Teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistasis M. R. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., neginčija. Kolegijai šis klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu M. R. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., nes pastarasis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat šias medžiagas perdavė.
Skirdamas nuteistajam M. R. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.
Nors nuteistasis M. R. tvirtina, kad nusikalto dėl to, kad įvykio metu neturėjo darbo ir pinigų nupirkti vaikams maisto, tačiau pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo. Kaip matyti iš paties M. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jis visą laiką vertėsi tik atsitiktiniais darbais ir tokiu būdu prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog susiklostė sunki turtinė arba beviltiška padėtis, iš kurios kaltinamasis išeitį rado tik darydamas nusikalstamą veiką.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi šeimą, tris mažamečius vaikus, po nusikaltimo padarymo įsidarbino, darbe charakterizuojamas teigiamai. Kita vertus, nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nusikalto jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (b.l. 106-107), ne kartą buvo baustas administracine tvarka (b.l. 94-104). Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuteistajam paskirta baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė tikrai nėra per griežta.
Nuteistojo M. R. prašymas paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d., teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šios įstatyminės nuostatos išimtys yra numatytos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje ir BK 54 str. 3 dalyje. Taikyti šias nuostatas M. R. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turtinė žala jo nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo, tačiau byloje nenustatyta šio straipsnio taikymui būtina sąlyga – nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p., švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali paskirti ir tuomet, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebus kam prižiūrėti jo šeimoje augančių mažamečių vaikų. Taigi skirti nuteistajam bausmę, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas, nebuvo ir nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. M. R. padarė nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kelianti visuomenei ypatingą grėsmę. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, turi šeimą ir augina mažamečius vaikus, tačiau, kaip jau minėta, jis praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs. Be to faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad M. R. vengė atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę: nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo, todėl ji buvo pakeista viešųjų darbų bausme, kurios nuteistasis taip pat neatliko, nuosprendis buvo įvykdytas tik paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeitus į areštą. Tagi, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, visumą apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas tik paskiriant nuteistajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl M. R. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.