Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės, Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. G. nuteistas 2014 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 2 metai 5 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir 2014 m. sausio 31 d. nutartimi pakeista bausme ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 5 mėn. 3 d. laisvės atėmimo. 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalį, 2 dalį, 5 dalies l punktą, skirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. 2014 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė bausmė paskirta 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. liepos 8 d., pabaiga – 2020 m. sausio 6 d.2017 m. spalio 30 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatuodamas, kad R. G. daroma pažanga nėra pakankama spręsti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, R. G. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis nurodė, kad teismas nesivadovavo Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, jog turi būti vertinama nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, priešingai nei tai buvo vertinta komisijos nutarime. Teismas vadovavosi tik neigiamais duomenimis ir nevertino aplinkybių visumos, kas sutrukdė patvirtinti teisingą komisijos nutarimą. Teismas tokiu būdu pažeidė įstatymų reikalavimus, tikrinant komisijos nutarimo pagrįstumą, netinkamai įvertino aplinkybių visumą, todėl apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta. Nuteistojo nuomone, turi būti atsižvelgta ir į žmogiškąjį faktorių, kadangi teisinė sistema neturi sužlugdyti ir nukreipti asmenį nusikaltimų recidyvo keliu, atimant laisvę iš pilnaverčio piliečio bei suvaržant teises į legalų darbą. Šiuo metu, taikius lygtinį paleidimą, jis turėtų darbą, gyvenamąją vietą, vėliau kurių gali ir nebeturėti, kas apsunkintų jo integraciją į visuomenę.Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, matyti kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 2 mėnesiai 10 dienų (komisijos posėdžio dienai), R. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą, darbo vietą, bausmės atlikimo laikotarpiu 8 kartus skatintas, 2 kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš jų vieną kartą baustas drausmine nuobauda, perkeliant 15-kai parų į kamerų tipo patalpas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 51 balas. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma - 40 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu yra informacija apie teisės pažeidimus, taip pat konstatuota, kad nusikaltimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad R. G. praeityje buvo teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau rodamas pasitikėjimas jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir jis vėl nusikalto pakartotinai, tokiu būdu jo nusikalstamo elgesio recidyvas yra paties nuteistojo pasirinktas elgesys, o ne teismo tariamai įtakojamas, kaip skunde teigia nuteistasis, procesas. Konstatuotas nuteistojo vidutinis nusikalstamo elgesio riziką apibūdinantis balas šiuo metu leidžia pagrįstai spręsti apie jo elgesio kaitos dar dideles galimybes, kad būtų galima jau neabejotinai spręsti, apie jo pasirengimą taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad, atliekant bausmę, stebimi teigiami nuteistojo R. G. elgesio pokyčiai – jo kriminogeninio elgesio pakartotinumo rizika tolygiai mažėja, jis turi teigiamą nuostatą į darbą, lankė programas, priteistą civilinį ieškinį padengęs, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, todėl bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis bei nuteistojo pakartotinio kriminogeninio elgesio rizika dar neleidžia daryti išvados, kad ji nuteistajam padarė pakankama įtaką, jog ateityje jis nedarys nusikaltimų, todėl nuteistojo skundo argumentai atmetami. Kaip jau minėta, teismas pritaria, kad yra teigiamų nuteistojo R. G. elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis, padarytas pagrįstas teisinis įvertinimas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.