Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. T. (institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad E. T. gyvena su mama R. B., vaikui augti sudarytos tinkamos sąlygos, mergaitė gyvena jos poreikius atitinkančioje saugioje aplinkoje. Mama vaiku rūpinasi, dėl ligos veža pas gydytojus, taip pat ir į Vilnių. Mergaitė lanko darželį, iš ugdymo įstaigos skundų dėl vaiko nepriežiūros negauta. Anot R. B., vaiko tėvas kartu negyvena, išlaikymo neteikia. Institucijos atstovas taip pat nurodė, kad buvo kilęs konfliktas tarp šalių, smurtas artimoje aplinkoje, dėl ko ieškovė su atsakovu išsiskyrė. Būtent dėl smurto artimoje aplinkoje šeima anksčiau ir buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Su atsakovu institucijos atstovui nepavyko susisiekti, darbo metu lankėsi jo gyvenamojoje vietoje, tačiau nieko nerado namuose, prisiskambinti nepavyko, kartą paskambinus ir prisistačius ryšys nutrūko. Institucijos nuomone, šalių dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su motina, taip pat iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnametės dukters E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi vaikas su ieškove gyvena nuo gimimo, ji juo visą laiką rūpinosi, auklėjo, prižiūrėjo, išlaikė. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Tėvas vaiku nesidomi ir nesirūpina. Mamą vaiką prižiūri tinkamai. Atsakovas teismo posėdyje taip pat neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Įvertinus išdėstytą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią ir pastovią gyvenamąją aplinką, E. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Atsakovas, nenurodydamas, kurioje dalyje ieškovės siūloma bendravimo tvarka ydinga, teigė, kad jos išvis nereikia, galima susitarti ir taip. Taip dažnai, kaip siūloma bendravimo tvarkoje, su dukterimi dabar nebendrauja.

Šalių dukra E. T. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, institucijos išvadą, konfliktišką atsakovo charakterį (smurtas artimoje aplinkoje, pats pripažino iš darbo išėjęs dėl kilusio konflikto), atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, norėdamas, kad būtų išvengta konfliktinių situacijų ateityje, užtikrintas vaiko interesas į ramią ir saugią aplinką, poilsį, nustato tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Siekdamas, kad būtų užtikrintas kuo glaudesnis vaiko ir tėvo ryšys, taip pat ryšys su tėvo šeima, teismas patikslina ir papildo ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Nustatoma tokia vaiko ir tėvo bendravimo tvarka: A. T. kas antrą šeštadienį, taip pat lyginiais metais pirmą Kalėdų dieną, o nelyginiais metais pirmą Velykų dieną ir kiekvienais metais Tėvo dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą 18 val., vieną kartą per savaitę (prieš vieną dieną informavęs ieškovę telefonu, sms žinute ar kitu būdu bei suderinęs tikslų susitikimo laiką) darbo dieną bendrauja su vaiku dvi sutartas valandas, pasiimdamas ir grąžindamas vaiką į/iš šalių sutartos vietos.

Teismas tokią bendravimo su vaiku tvarką įtvirtina įvertinęs ir tai, kad įrodymų, jog ieškovė draustų tėvui bendrauti su dukra, nėra, atvirkščiai, tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo paaiškinimų galima spręsti, kad tėvo ir dukros bendravimo iniciatorė būna mama. Pats atsakovas teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad siūlomoje tvarkoje numatyti dažni susitikimai su dukra, todėl spręstina, kad tokia tvarka tėvo teisės į bendravimą su dukra nepažeis.

Teismas pažymi, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Šalių dukrai E. T. yra du metai, bylos duomenimis, ji lanko ugdymo įstaigą. Anot ieškovės, atsakovo, išvadą teikiančios institucijos atstovo, mergaitė turi odos ligą - dermatitą, kuriam gydyti reikalingi specialūs tepalai, prausikliai, būtina naudoti švelnesnę patalynę, rūbus. Kitų ypatingų vaiko poreikių nėra.

Ieškovė nurodė, kad vaiką išlaikyti jai padeda artimieji, vienai tai būtų neįmanoma. Artimieji jai suteikė ir gyvenamąją patalpa, padeda su vaiko priežiūra, taip pat ir jo ligos metus. Pateikė vaiko poreikių skaičiuoklę.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 430, 00 EUR. Ieškovė iš atsakovo dukros išlaikymui prašo net mažesnės sumos nei pusė minimalaus atlyginimo.

Bylos duomenimis, atsakovas nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, transporto priemonių neturi, jam teikiama 100 proc. atlyginama valstybės teisinė pagalba. Atsakovas savo paskaičiavimų, kiek lėšų reikia dukters išlaikymui per mėnesį neteikė, nors teismas jam buvo tai siūlęs, tik nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma per didelė. Atsakovo teigimu, jis už 500 Eur atlyginimą dirbti nesutinkantis, jam per mėnesį reikalinga suma yra 700 – 800 Eur, dukters išlaikymui sutiktų skirti 150 Eur sumą.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, įgijęs suvirintojo ir kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybes. Nėra duomenų apie kokius nors rimtus jo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų gauti pajamų tiek savo, tiek vaiko išlaikymui. Be dukters E. T. kitų išlaikytinių neturi. Pažymėtina ir tai, kad Sodros duomenys patvirtina, kad atsakovas kurį laiką buvo įsidarbinęs. Tai patvirtina, kad jis dirbti ir užsidirbti gali. Taip pat iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė ir siekia užtikrinti savo vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Be to, iš paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis į pirmą vietą iškelia savo interesus, savo poreikiams teikia prioritetą, pagal jo skaičiavimus jo paties pragyvenimui per mėnesį reikalinga daugiau nei dvigubai didesnė suma nei ieškiniu prašoma dukrai.

Ieškovei teikiama 100 proc. atlyginama valstybės teisinė pagalba. Nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi. Ieškovė gauna išmoką vaikui (praėjusiais metais buvo 30 Eur), dirba (t. I, b.l. 52-54). Ieškovė nurodė, kad kartu su nepilnamete dukra gyvena jos patėvio motinai priklausančiame bute, kur jai ir dukrai suteiktas atskiras kambarys. Save ir vaiką išlaiko iš gaunamo atlyginimo, išmokos vaikui, taip pat padeda artimieji.

Teismo vertinimu, atsakovas pilnai savo turtinės padėties neatskleidė. Iš jo paties paaiškinimų apie savo poreikius, veiksmų, nesistengiant susirasti oficialaus darbo, nenorint paaiškinti, ką veikia darbo dienomis, demonstruojant ieškovei disponavimą pakankamai didelėmis pinigų sumomis, galima spręsti, kad jo galimybės gauti pajamų yra didesnės nei buvo atskleista teismui. Priešingai, atsakovė, kaip matyti iš bylos duomenų, siekdama kuo geriau užtikrinti vaiko poreikius, vaikui nesulaukus nė dvejų metų pradėjo dirbti, kas dieną rūpinasi dukra, vežioja pas gydytojus, slaugo ligos metu. Pažymėtina ir tai, kad vaiko slaugos atveju, mažėja ir ieškovės gaunamos darbinės pajamos. Kadangi jai tenka kasdienė rūpesčio vaiku našta, jos galimybės uždirbti daugiau yra labiau ribotos nei atsakovo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus ir tai, kad ieškovei tenka kasdienė rūpesčio vaiku dalis, tėvo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, jo savanorišką nusišalinimą nuo kasdienės vaiko priežiūros, siekiant užtikrinti pirmiausia vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, taip pat protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo A. T. priteisiamas išlaikymas E. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki jos pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės pateikta vaiko poreikių skaičiuoklė nepagrįsta, o jis dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti reikalaujamo išlaikymo.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės E. T. atstovė motina R. B. (CK 3.190 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.).

Atsakovas nurodė, kad šalims pradėjus gyventi atskirai pirko dukrai vaistus nuo dermatito, rūbų, tikslios išleistų pinigų sumos nurodyti negalėjo. Ieškovė tai pripažino, nurodė, kad nuo tada, kai šalys gyvena skyrium, atsakovas dukrai išleido maždaug 100 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant jokių įrodymų, kad atsakovas savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą, vykdė tinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. tenkintinas iš dalies, priteisiant 1 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą (atėmus atsakovo vaiko išlaikymui skirtą sumą) (CPK 185 straipsnis, CK 3.200 straipsnis), kadangi vaikas negavo jo poreikius atitinkančio išlaikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi abi šalys 100 proc. atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. T. ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: A. T. kas antrą šeštadienį, taip pat lyginiais metais pirmą Kalėdų dieną, o nelyginiais metais pirmą Velykų dieną ir kiekvienais metais Tėvo dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18 val., vieną kartą per savaitę darbo dieną (prieš vieną dieną informavęs ieškovę telefonu, sms žinute ar kitu būdu bei suderinęs tikslų susitikimo laiką) bendrauja su vaiku dvi sutartas valandas, pasiimdamas ir grąžindamas vaiką į/iš šalių sutartos vietos.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200, 00 EUR (du šimtus eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300, 00 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.