Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2025 m. vasario 12 d., apie 02.30 val., Vilniuje, ties T. Narbuto ir Laisvės pr. gatvių sankirta, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. B. parodė, kad <...> 2025 m. vasario 12 d. apie pusę trijų nakties važiavo iš miesto atgal į namus. Mieste išgėrinėjo, gėrė viskį. Atvažiavo į miestą su automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso S. V., jo patėviui, jis duoda savo automobilį kai reikia kažkur nuvažiuoti. Kai jau išgėrė, nusprendė sėsti į automobilį ir pats parvairuoti iki namų. Niekada taip nedaro, jeigu išgeria, visada palieka automobilį ir grįžta namo su taksi. Jautėsi neblogai, nesijautė labai apsvaigęs, nemano, kad automobilį vairavo manevringai. Važiuodamas matė, kad yra pareigūnų postas, tačiau tikrai nepastebėjo, kad pareigūnai jį stabdo, todėl tiesiog pravažiavo. Pravažiavęs neilgai trukus pamatė, kad jį vejasi policijos automobilis su švyturėliais, suprato, kad jį, nes daugiau automobilių aplink nebuvo. Pamatęs juos iškarto sustojo. Pareigūnai klausė kodėl pravažiavo postą, atsakė jiems, kad nesuprato, jog stabdo jį. Pareigūnas paklausė, ar yra išgėręs, iš karto prisipažino ir pasakė jam, kad taip. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, tikrino du kartus, prisiminė, kad pripūtė maždaug 2,50 promiles. Tikrai labai gailisi savo padaryto sprendimo, supranta kad taip elgtis nereikėjo. Vairuotojo pažymėjimą turi namuose, pamiršo pasiimti. Jam išaiškinta galimybė užbaigti ikiteisminį tyrimą pagreitinto proceso tvarka, su juo sutiktų.

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas vykdant laikiną kontrolės postą Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus nurodymu T. Narbuto gatvėje Laisvės pr. kryptimi. Kontrolės postas buvo įrengtas su greičio mažinimo ženklu, tačiau automobilis atvažiuodamas T. Narbuto g. nuo Saltoniškių g. pusės ties kontrolės postu nesumažino važiavimo greičio, o stabdomas ištiesus ranką su eismo reguliavimo lazdele su raudonu atšvaitu, automobilio vairuotojas, nesustojo ir nei kiek nepristabdė vairuojamo automobilio. Iškart reaguojant, kolega (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjas A. R. lipo į tarnybinį transportą, įsėdus įjungė raudonos ir mėlynos spalvų švyturėlius ir sekė „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. Narbuto gatve link Laisvės pr.. Įjungus garsinį signalą automobilio vairuotojas sustojo T. Narbuto g. prieš pat Laivės pr. ir T. Narbuto g. sankirtą.

Įvykio vietos, esančios T. Narbuto g., Laisvės pr., Vilniuje, apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas objektas - automobilis „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. <...> priekinių durelių kišenėje yra matomi alkoholiniai gėrimai „Grand Cavalier“ bei „Žalios devynerios“, alkoholio buteliai yra tušti. Atidarius galines kairės pusės duris yra matomas salono vaizdas, kuriame po sėdyne voliojasi gazuoto gėrimo „Pepsi“ tuščios dvi skardinės, kitų daiktų, reikšmingų tyrimui nėra, <...> gale ant kilimėlio guli tuščios alkoholinio alaus taros „Švyturys“, atidarius priekines dešinės pusės duris yra matomas priekinio salono vaizdas.

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0306, rodmenimis 2025 m. vasario 12 d., 02:30:07 val., D. B. nustatytas 2,47 promilių girtumas, 2025 m. vasario 12 d., 02:51:21 val., nustatytas 2,71 promilių girtumas; pridėtas patikros sertifikatas Nr.: 2200378.

Neblaivumo nustatymo akte nustatyti požymiai D. B. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba.

Pagal AB „Regitra“ duomenis, automobilis „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. V.. 2025 m. vasario 14 d. surašytas leidimas S. V. atsiimti transporto priemonę.

VšĮ „Emprekis“ duomenis, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2 580 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio, vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,47 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. yra darbingo amžiaus, „Sodros“ duomenimis dirba, neteistas (teistumas išnykęs), per paskutinius 1 metus buvo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi D. B. skirtina 90 MGL dydžio baudos bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skiriamos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, todėl tokio dydžio bausmė D. B. ir yra skiriama.

D. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnis). Taigi bausmė už nusikalstamos veikos padarymą neišvengiamai sukuria nepatogumų, nėra ir negali būti patogi bei priimtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Nors D. B. neprašo leisti jam skiriamos baudos per ilgesnį laikotarpį, tačiau teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, bei jo paties nurodytas aplinkybes. D. B. yra dirbantis, gauna pajamas, duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį byloje nėra, taip pat turi vaikų, kuriuos nurodė, kad turi išlaikyti. Visgi teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį ir kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, už įstatyme nustatytą, kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesių terminą ir suteikti galimybę kaltinamajam tinkamai savanoriškai sumokėti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Prokurorė prašo uždrausti D. B. naudotis specialia teise 4 metų laikotarpiui. Tačiau atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad D. B. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas, tačiau pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos, nėra duomenų apie anksčiau taikytą baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimą, spręstina, kad D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 13 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju D. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė kaltinamajam. Byloje nustatyta, kad automobilis „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. V.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 580 Eur. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo pagrįstumo. D. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus ir tinkamai neįvertino savo veiksmų, prieš įvykį vartojo alkoholį, vadinasi suprato, kad jis, būdama neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Kaltinamasis šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, yra darbingo amžiaus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 580 Eur) išieškojimas iš D. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo D. B. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 2 580 Eur.

Kaltinamasis D. B. prašė leisti jam sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą per 12 mėnesių laikotarpį.

Pažymėtina, jog įsiteisėjęs nuosprendis (šiuo atveju baudžiamasis įsakymas) dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Todėl D. B. dėl šio klausimo turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. B. išieškoti automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 580 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) valstybės naudai.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį - e1-1605-1057/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas” (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.