Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam M. D.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1999-11-16 pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2d. laisvės atėmimu 4 metams, konfiskuojant 200 Lt vertės turto; 2005-02-10 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str., 187 str. 1d. 70 parų arešto; 2006-05-03 pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str 14 MGL (1750) Lt bauda; 2008-10-10 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4d., 178 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams 15 dienų; 2010-07-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 178 str. 4d. 30 parų arešto; 2010-11-19 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2012-09-28 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos, o būtent:

V. V. viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją M. D., t.y. 2012-06-15 d. apie 11.15 val., Klaipėdos miesto apylinkės teismo, esančio S.Daukanto 8, Klaipėda, teismo salėje Nr. 110, išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-2585-826/2012 ir paskelbus nutarimą, viešai, girdint pašaliniams asmenims, užgauliai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją M. D., žodžiais „ką debile surašei?“, „debilas, tu, ar supranti ką padarei“. Tokiu būdu viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją M. D. dėl jo veiklos bei įžeidė jo garbę ir orumą.

Apklausus kaltinamuoju, V. V. atsisakė duoti parodymus ir paaiškino, kad jam nesuprantama, kodėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam nesuprantama, kodėl nėra taikoma administracinė atsakomybė. Jis neatsimena, koks teisėjas nagrinėjo jo administracinę bylą, kokius žodžius jis pasakė teisėjui.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjęs M. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėju ir 2012-06-15 jis nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas pagal ATPK 50 str.. Į posėdį V. V. buvo konvojuotas policijos pareigūnų. Išnagrinėjus bylą ir paskelbus nutarimą byloje, teismo posėdžių sekretorė išėjo padaryti nutarimo kopijų ir posėdžio garso įrašas buvo išjungtas. Jam nespėjus išeiti iš posėdžių salės, kaltinamasis jam pasakė“ ką debile surašei“. Jis paklausė V. V.“ ar supranti ką šneki?“. Policijos pareigūnai bandė nuraminti kaltinamąjį V. V.. Tada sugrįžo posėdžių sekretorė ir jai norint įteikti nutarimo kopiją, V. V. pasakė „ ką, debile, padarei“. Visi šie pasakyti žodžiai buvo pasakyti jam. Prašo paskirti laisvės atėmimo bausmę, nes bus pasiekti bausmės tikslai.

Liudytoja J. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji dirba Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių sekretore su teisėju M. D.. 2012-06-15 buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, ji rašė teismo posėdžio protokolą, buvo daromas posėdžio garso įrašas. Paskelbus nutarimą, kaltinamasis pasakė, kad nesuprato ir teisėjas jam išaiškino nutarimą. Ji išjungė garso įrašą ir išėjo padaryti nutarimo kopijų. Grįžus į salę ir norint įteikti kaltinamajam nutarimą, šis teisėjui pasakė žodžius“ ką debilę padarei“. Teisėjas liepė įjungti garso įrašo, tačiau kaltinamasi daugiau nekalbėjo.

Liudytojas M. V. teisminio posėdžio metu parodė, kad 2012-06-15 konvojavo į teismą V. V. administracinės bylos nagrinėjimui. Paskelbus nutarimą, sulaikytasis V. V. pradėjo reikšti pretenzijas ir teisėją išvadino „debilu“. Jis ramino sulaikytąjį, tačiau šis teisėjui vėl pakartojo „debilas, ką jis daro“.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos (BK 232 straipsnis). Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo.

Objektyviąją šios nusikalstamos veikos sudėties pusę sudaro viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t. y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. V., pasibaigus posėdžiui ir girdint teismo posėdžių sekretorei bei policijos pareigūnams, kurie kaltinamąjį konvojavo į teismo posėdį, girdėjo V. V. pasakytus užgaulius ir įžeidžiančius žodžius teisėjui M. D..

Tarptautinių žodžių žodynas aiškina žodį „debilas [lot. debilis – silpnas, bejėgis], žmogus, kuriam būdinga lengviausia protinio atsilikimo forma. Toks žodis yra užgaulus ir įžeidžiantis, juo išsakytas niekinamas požiūris į teisėjus dėl jų veiklos, toks palyginimas prieštarauja bendražmogiškos moralės reikalavimams. Šis žodis buvo skirtas išreikšti nuomonę apie teisingumą vykdančio teisėjo M. D. veiklą. Nors kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, jis parodė, jog neatsimena pasakytų žodžių, neatsimena, koks teisėjas nagrinėjo jo administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau neginčijamai nustatyta, kad sakydamas užgaulius ir įžeidžiančius žodžius, jis viešai, žodžiu užgauliai menkina teisėjo autoritetą ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad V. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str.. teisingai.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. V. padarė nesunkų nusikaltimą, nedirba, neturi šeimos, anksčiau yra teistas, teistumai yra neišnykę, yra 14 kartų baustas administracine tvarka, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, paskiriant šios bausmės rūšies vidurkį ( BK 55 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str. teismas

n usprendė:

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2012-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę V. V. paskirti terminuotą laisvės atėmimą dviem metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2012-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.