Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-02-04 · Byla Nr. Ik-1016-562/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
Ik-1016-562/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03061-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai
Advokatai
Juozas Cibulskis
Kategorijos
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1016-562/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03061-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 2.7; 70.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTART I S2011 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Juozui Cibulskiui, atsakovės atstovams Gediminui Martišiui ir Živilei Trinkūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai dėl pretenzijos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. K. padavė teismui skundą (b.l. 1-3), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-10-14 pretenziją dėl gamtai padarytų nuostolių atlyginimo Nr. VR-8.6-544 (toliau – Pretenzija).

Skunde paaiškino, kad skundžiama 2010-10-14 pretenzija Nr. VR-8.6-544 atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas be nustatyta tvarka suderintos dokumentacijos pastatė tris statinius – malkinę, pavėsinę ir viralinę (pirtį), bei vadovaudamasi patvirtinta skaičiavimo metodika, paskaičiavo ir paprašė atlyginti gamtai padarytus nuostolius – 12 152,07 Lt. Pareiškėjas nesutinka su minėta pretenzija ir, laikydamas ją administraciniu aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1, 8 ir 11 p., LR administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p., 18 str. 1 d.), nepagristai ir neteisėtai ribojančiu pareiškėjo teises, bei manydamas, kad toks nuostolių paskaičiavimas įtakoja jo teises ir pareigas, nes remiantis juo nustatomas galimo reikalavimo pareiškėjui dydis, prašo Pretenziją panaikinti. Skundą motyvuoja tuo, kad Pretenzija yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjui priklausančiame miško paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokios pavėsinės (toks statinys yra gretimame žemės sklype, kuris pareiškėjui nepriklauso ir nėra jo valdomas), o atsakovės kaip pirtis įvardinta viralinė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vadinasi, pastatyta teisėtai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Taip pat nurodo, kad Pretenzija yra neteisėta, nes surašyta atsakovei viršijant savo kompetenciją (kol atitinkamos institucijos, kurių kompetencijai priklauso statybos teisėtumo priežiūra ir kontrolė, nenustatė, kad statiniai pastatyti neteisėtai, atsakovė apskritai negali vertinti žalos gamtai) ir tuo pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 8 str. 7 p., be to, atsakovė iš esmės pažeidė nustatytą procedūrą, pakeitusi Pretenzijoje nurodytos metodikos 6 punkte pateiktą nuostolių skaičiavimo formulę.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (b.l. 48-49).

Šalies argumentai

Atsakovė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b.l. 16-17) paaiškino, kad pareiškėjas L. K. neskundė Vilniaus rajono agentūros 2010-01-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM 054796, kuriuo pareiškėjui buvo taikyta atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 (13) straipsnio 1 dalyje. Administraciniu teisės pažeidimu buvo padaryta ir žala aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas priskiriamas civilinio pobūdžio teisiniams santykiams. Pretenzija yra tik pasiūlymas geruoju atlyginti padarytą žalą aplinkai ir nesukelia pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, neįtakoja subjekto teisinio statuso. Aplinkosaugos pareigūnai atlieka žalos aplinkai paskaičiavimus tam, kad būtų suformuoti ieškininiai reikalavimai bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjui neatlyginus žalos geranoriškai, aplinkosaugos pareigūnai pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio nuostatas privalo rengti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl žalos, padarytos aplinkai, priteisimo. Privalomą sprendimą dėl padarytos žalos aplinkai priteisimo gali priimti tik bendrosios kompetencijos teismas pareikšto civilinio ieškinio pagrindu. Remdamasi šiais motyvais, atsakovė pažymėjo, kad skundžiama pretenzija nėra viešojo administravimo srityje priimtas individualus administracinis aktas, kuris nustato pareiškėjui tam tikras teises ar pareigas bei sukelia teisines pasekmes, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis tokia pretenzija nėra skundžiama.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė nutraukti bylą (b.l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.), ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS16- 420/2007).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas L. K. skundžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-10-14 pretenziją dėl gamtai padarytų nuostolių atlyginimo Nr. VR-8.6-544, kurioje L. K. prašoma per 30 kalendorinių dienų atlyginti nuostolius, padarytus gamtai miškų ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastačius tris statinius – malkinę, pavėsinę ir pirtį, iš viso 12152,07 litų nuostolių, taip pat informuojama, kad laiku neatlyginus žalos, ji bus išieškoma teismine tvarka (b.l. 36). Kartu su pretenzija pareiškėjui buvo išsiųstas Nuostolių, padarytų gamtai neteisėtai pastačius statinius miškų ūkio paskirties sklype, paskaičiavimas (b.l. 34-35).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tais atvejais, kai žala padaroma valstybės interesams, Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos atlyginimo (33 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 34 straipsnyje numatyta teisinė atsakomybė, ginčų aplinkos apsaugos klausimais nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Iš šiame straipsnyje nustatyto reglamentavimo matyti, kad asmenims, pažeidusiems aplinkos apsaugos reikalavimus (įskaitant žalos aplinkai padarymą), taikoma civilinė atsakomybė ir tokio pobūdžio ginčus įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bei sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, reglamentuojančio aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą, 3 straipsnio 10 punkte numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte įtvirtinta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareiga, išaiškinus aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą. Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo.

Aiškinant aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad įstatymais įgaliotų pareigūnų vykdomame aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese, susijusiame su padarytos aplinkai žalos atlyginimo išreikalavimu valstybės naudai, minėtų pareigūnų surašyta pretenzija pagal savo esmę tėra procedūrinio pobūdžio dokumentas – pasiūlymas asmeniui, pažeidusiam aplinkos apsaugos reikalavimus, gera valia atlyginti gamtai padarytus nuostolius. Jei pažeidėjas per nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, žalos atlyginimo išreikalavimo procedūra baigiama nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad tokiu atveju kilusį dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo ginčą nagrinėja ir sprendimą priima bendrosios kompetencijos teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu būdu, pretenzijos dėl gamtai padarytų nuostolių atlyginimo pateikimas nesukelia asmeniui, pažeidusiam aplinkos apsaugos reikalavimus, teisinių pasekmių (nepažeidžia asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų) ir nekeičia šio asmens teisinio statuso (t.y. teisių ir pareigų apimties). Todėl ginčijama pretenzija nelaikytina individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 2 str., 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 15 str., 22 str.).

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu administracinė byla pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-10-14 pretenzijos dėl gamtai padarytų nuostolių atlyginimo Nr. VR-8.6-544 panaikinimo, yra nutraukiama, nes nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 149 str., teisėjų kolegija

nutarė:

nutraukti administracinę bylą Nr. I-1016-562/2011.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėArūnas DirvonasGintaras Dzedulionis