Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei, Linai Butkuvienei, Ilonai Lonskai, Beatai Rutkauskaitei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas Žitomiro srities Ovručsko rajono teismo 2012 m. vasario 16 d. nuosprendžiu pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 305 straipsnio 2 dalį, 305 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 3 dalį 7 (septynerių) laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi bei palikta paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

V. D. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.30 val. viešojoje vietoje – picerijos lauko terasoje Vilniaus raj., Rudaminos k., Gamyklos g. 20, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties tyčia beisbolo lazda sudavė nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip septynis smūgius, į įvairias kūno vietas G. C., dėl ko pastarasis nugriuvo ant lauko terasos cementinių plytelių grindų, tokiu būdu tyčia nesunkiai sutrikdė G. C. sveikatą, t. y. padarė galvos sumušimą, pasireiškusį muštine viršugalvio kairės pusės žaizda, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio žvyno, kairio pleištakaulio didžiojo sparno ir kairės akiduobės apatinės sienos (akiduobės dugno) linijiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimu; krūtinės sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, nusitęsiantį į nugarą, kairiųjų VIII, IX, X šonkaulių lūžiais su oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje ir poodine emfizema kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairio plaučio sumušimu; abiejų rankų sumušimus: poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, dešinio alkūnkaulio lūžį, muštines žaizdas kairės alkūninės ataugos projekcijoje, kairėje plaštakoje, kairės plaštakos III (atvirą), V delnakaulių lūžius, tai visumoje ir atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.

V. D. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.30 val. viešojoje vietoje – picerijos lauko terasoje Vilniaus raj., Rudaminos k., Gamyklos g. 20, veikdamas kartu su D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties tyčia beisbolo lazda sudavė nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip aštuonis smūgius, į įvairias kūno vietas I. Š. (I. Š.), tokiu būdu padarydamas: veido sumušimą, pasireiškusį kaktos žaizda dešinėje su dešinės pusės kaktikaulio lūžiu nusitęsiančiu į dešinės akiduobės viršutinę sienelę su lūžgalių impresija, poodine kraujosruva dešinės akies vokuose nusitęsiančia į skruostą, poodine kraujosruva nosies nugarėlėje; poodines kraujosrūvas krūtinės ląstoje, nugaroje su odos nubrozdinimais, kairėje šlaunyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, tai visumoje remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė I. Š. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. V. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.30 val. viešojoje vietoje – picerijos lauko terasoje Vilniaus raj., Rudaminos k., Gamyklos g. 20, veikdamas kartu su V. D., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas aplinkiniams ir aplinkai be jokios aiškios priežasties metaliniu strypu sudavė vieną smūgį į kairį petį I. Š., kuriam dėl šio smūgio nustatytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais, tai visumoje remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip šiais veiksmais D. V. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. D. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad laikosi savo pirminių parodymų, kurie sutampa su liudytojos I. Z. parodymais. Grįžo 2022 m. rugpjūčio 28 d. ryte iš darbo, su kaimynu S. važinėjo paspirtukais, nuvažiavo į piceriją, nupirko giros ir alaus. Grįžo namo, išgėrė litrą alaus, tada jam atvežė malkas. Skaldė malkas, po darbo atėjo D., kurio paklausė, ar padės skaldyti malkas. Dviese skaldė malkas. Pasiūlė pavalgyti, D. sutiko. Telefonu užsakė kebabų ir giros. Nuvažiavo pasiimti. Įeidamas į piceriją, adreso nepamena, bet ji yra Rudaminoje, kairėje pusėje sėdėjo pažįstama ukrainietė mergina ir dar 2 ar 3 žmonės. Praeidamas pasakė jai ,,I., privet“ ir jam nuo tolesnio stalo kažkas pasakė, kad ,,ką tu čia privet“. Lauke prie picerijos yra lauko terasa, kurioje stovi du staliukai, vienas arčiau po kaire puse, prie kurio sėdėjo ta pažįstama ukrainietė, o prie antro stalo, irgi iš kairės pusės, tik toliau – nukentėjusieji. Pasisveikino su Irina, pradėjo rėkti, ko ji čia sveikinasi, dar kažką. Kuris iš jų taip šaukė, negali pasakyti, bet atrodo, kad I. Š.. Praeidamas pro juos nuėjo prie baro atsiskaityti ir išėjo. Grįžo namo, su D. pavalgė ir toliau skaldė malkas. Pasiūlė dar kebabų užsisakyti. D. sutiko. Užsisakė ir vėl paspirtuku nuvažiavo į kebabinę. Prie baro stovėjo nukentėjusysis G. C.. Pasakė jam, kad leistų atsiskaityti, barmenė taip pat jam pasakė ,,pasitraukite, duokite žmogui atsiskaityti“, o jis kažką atsakė negražiai. Atsiskaitė ir jau išeinant pasirodė kitas nukentėjusysis I. Š.. Jis jam kažką pradėjo sakyti gruziniškai, pavadino ,,gaidžiu“. Tai yra labai įžeidžiantis žodis, todėl labai supyko, sukilo kraujas, tačiau vis tiek išvažiavo. Papasakojo viską D., pasiūlė nuvažiuoti juos pagąsdinti, bet ne mušti. Jiems išeinant kaimynas S. važiavo į parduotuvę. Paprašė kaimyno, kad juos pavežtų. Niekas nenorėjo jų mušti, netikėtai viskas taip nutiko. Įeinant į terasą, nukentėjusieji sėdėjo toliau. Jis priėjo pirmas, o D. buvo 15–20 metrų toliau, nes jis nelabai greitai vaikšto. S., jam atrodo, buvo automobilyje pasilikęs. Vėliau gal ir buvo priėjęs, kai viskas prasidėjo. Jis (V. D.) priėjo pirmas, pasakė necenzūrinį žodį. Nukentėjusieji ant jo kaip ir šoko, visas veiksmas iki 2 minučių užtruko.

Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis V. D. parodė, kad jis trečią kartą atvažiavo su savadarbe beisbolo lazda, geltonos spalvos, kuri buvo pas jį nuo vaikystės. D. turėjo metalinį daiktą, apie 30 cm ilgio. Nežino, kieno tas daiktas, gal buvo S., kuris dirba taksistu, automobilyje. D. gal automatiškai jį paėmė, visi bijo, ypač, kai gruzinai labai mėgsta su peiliais vaikščioti. Važiuodami nesitarė, kaip juos gąsdins, galvojo, jog ateis, pašnekės, pagąsdins ir išeis, kad nukentėjusieji nešnekėtų nesąmonių necenzūriniais žodžiais. Jis (V. D.) tą dieną tik ryte vieną litrą alaus buvo išgėręs. D. visai negeria. Kai jis (V. D.) atvažiavo pirmą kartą, nukentėjusieji jau buvo labai išgėrę, vartojo necenzūrinius žodžius. Kai atėjo antrą kartą, I. Š. jam norėjo smogti, tačiau G. C. jį už kaklo paėmė, liepė ramintis. Iš jų išsakytų žodžių suprato, kad jie yra neblaivūs. Paklausė, kodėl jis sako jo motinai ,,tvaju mat“, tada I. Š. jam atsakė ,,ką tu ten, gaidį“ ir šoko ant jo, tada visas veiksmas greitai prasidėjo. Jis norėjo su beisbolo lazda apsiginti nuo jų, o vėliau jau lazda mušė, kai jam pasikėlė adrenalinas, tada jau specialiai davė į kojas. Mušė tą, kurio ranka ir koja sulaužytos buvo, kurį, nepamena, viskas labai greitai vyko. Vieną tik mušė, bet gal, kai jį norėjo apkabinti kitas, kai norėjo smogti tam per kojas, gal netyčia papuolė ir kitam. Kai vieną mušė ir norėjo smogti, kitas iš galo atėjo ir galbūt netyčia jam papuolė. Taikėsi į kojas, atrodo, jis ranką buvo pakišęs ir į ranką pataikė. Kitą nukentėjusįjį galėjo netyčia užkabinti, kai šis iš nugaros atėjo. Į galvą G. C. nesudavė, gal jis krisdamas į skėtį atsitrenkė, neatsimena. Mano, kad D. ne su kumščiu, o delnu davė. Girdėjo tik garsą, o kuo jis sudavė, nežino. Nematė konkrečių D. veiksmų. S. išvis nebuvo prie jų, jis galbūt buvo automobilyje, galbūt priėjęs buvo, kai jie išeidinėjo. Kas jį (V. D.) bandė atitraukti iš nugaros, nepamena. Jie vyko tik pagąsdinti. Lazdą pasiėmė, nes visi gruzinai vaikšto su peiliais. Nukentėjusieji jam negrasino. Jam (V. D.) sužalojimai nebuvo nustatyti, nes jis atsitraukė ir pradėjo naudoti beisbolo lazdą atsimušinėjo. Labai gailisi dėl to, kas nutiko. Dėl emocijų taip pasielgė. Nelabai matė, kas sudavė kitus smūgius, nes buvo prigulęs, o D. gal jau buvo atėjęs jam padėti, o paskui jau pabaigoje nieko nebematė. Kojomis ir rankomis jis (V. D.) nesudavė smūgių. Kiti asmenys irgi negalėjo suduoti, nes tik dviese su D. buvo. Prieš G. C. vartojo smurtą, galėjo ir kitam netyčia suduoti. Nežino, prieš kurį nukentėjusįjį D. vartojo smurtą, porą kartų gal sudavė, bet nežino kam. D. smūgių nei vienam iš nukentėjusiųjų nematė. Suprato iš pavartotų gruziniškų žodžių, kad gali būti gruzinas vienas nukentėjusysis. Mano, kad jis buvo išprovokuotas. Iki įvykio D. gyveno pas jį. Nebuvo nuo jo priklausomas. Galėjo ir atsisakyti su juo važiuoti į piceriją. Jie buvo pažįstami apie 9 mėnesius, susidraugavo. Jis D. pasakė, kad pagąsdinti važiuos. Jis matė jį (V. D.), kai ji atvažiavo pirmą kartą ir buvo išsigandęs, ir antrą kartą, kai atvažiavo, irgi matė, pasakė, kad jį išprovokavo. Sakė D., kad nuvažiuos pasikalbėti ir viskas, apie muštynes kalbos nebuvo. Neskaičiavo, kiek smūgių sudavė. Pamena, kad į koją daužė, nuo 3 iki 5 smūgių gali būti (4 t., b. l. 148–151).

V. D. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 94–96, 100). V. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 102–110).

Kaltinamasis D. V. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. atvyko iš darbo, grįžo namo, kur gyveno (duomenys neskelbtini). Buvo atvežtos malkos. Gyveno pas V., kompensuodavo pragyvenimą darbu. V. paprašė kartu prikapoti malkų. Sutiko, nes tai jo gyvenimo sąlygos, kaip įsipareigojimas. Kapojo malkas, buvo labai karšta. V. pasiūlė pailsėti ir užkąsti. Jis sutiko. V. paskambino į kebabinę Rudaminoje ir paspirtuku nuvažiavo paimti užsakymo. Grįžo labai greitai. Užkando ir tęsė darbus. V. užsakė maisto antrą kartą, lygiai taip pat nuvažiavo pasiimti užsakymo. Po pirmo karto, kai atvežė kebabus ir girą, jis papasakojo, kad picerijoje prie jo pristojo asmenys, jį provokavo. Antrą kartą jis taip pat grįžo įsitempęs, susijaudinęs, pasakė, kad prie jo vėl pristojo tie patys asmenys ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Jis pasakė, kad važiuotume, tačiau jie nieko neaptarinėjo. Po antro karto V. pasiūlė važiuoti iš karto, jie net nepavalgė. Nepasakė, kur važiuoja. Jei būtų žinojęs, kur vyksta, tai nevažiuotų, bet tuo metu gyveno pas V. ,,paukščio“ teisėmis, atsilygindavo tik darbu. Manė, kad jeigu atsisakys kartu vykti, V. jį išvarys iš namų. Pagal jų susitarimą padėdavo V. ūkyje tvarkytis, paruošti malkas, kūrenti pečių, atlikti nesudėtingus statybos darbus. Nuėjo į namus apsirengti. Kai išėjo, V. buvo prie vartelių, rankose laikė beisbolo lazdą. V. taip pat laikė telefoną, gal skambino ar kalbėjo su kažkuo. Ateinant prie vartelių, atvyko kaimynas S. su savo automobiliu ,,BMW“. Įlipo į automobilį, V. atsisėdo ant priekinės sėdynės, o jis – ant galinės. V. lazdą pasidėjo kažkur tarp savo kojų ar prie kojų. Jis (D. V.) buvo tokios emocinės būsenos, lengvoje stresinėje būklėje, nelabai suprato, kas bus. Jis turi tokią ypatybę, kai nesupranta, kas vyksta, koncentruojasi tik vieną tašką, mėgina suprasti, kas vyksta. Įlipo į automobilį, nuleido galvą ir sutelkė dėmesį į automobilio kilimėlį. Tuo metu kažkas iš priekio perdavė jam apie 30 cm ilgio metalinę, minkštą ir lanksčią spiralę. Mechaniškai paėmė ją. Manė, kad V. ją padavė, bet abejoja, nes ją galėjo duoti ir S.. Nežinojo, nei kur jie važiavo nei ko važiavo, bet juto, kad kažkas ne taip. Nepaklausė, nes bijojo, kad jo klausimai gali iššaukti negatyvą. Apie tai, kad važiuoja kažką gąsdinti, nežinojo, jam apie tai niekas nesakė. S. sustojo automobilių aikštelėje. Pirmas išlipo V. ir pajudėjo link picerijos, nesižvalgydamas, rankose laikydamas beisbolo lazdą. Jis (D. V.) fiziškai dėl skausmo kelyje negalėjo judėti greitai, todėl V. nutolo nuo jo, tarp jų susidarė atstumas. Jis taip pat nesižvalgė, nematė, ką darė ir kur ėjo S.. Tuo metu, kai V. priėjo prie picerijos vartelių link terasos, tarp jų buvo likęs atstumas. Kol ėjo, nebematė V., tik girdėjo garsus, buvo šauksmai, keiksmai, duslūs garsai. Tuo metu, kai buvo prie vartelių, iš picerijos greitu žingsniu išėjo jam nepažįstamas vaikinas. Su juo susitiko prie pat vartelių. Tuo metu įėjo į picerijos terasos teritoriją, metalinę spiralę turėjo rankoje. Matė, kad V. beisbolo lazda sudavė smūgius G. C.. Pataikė į galvos sritį, į viršutinę dalį. Matė tik vieną smūgį, po kurio G. C. atsitraukė ir nukrito. Tuo metu kitas nukentėjusysis I. Š. ėjo link V. ir gavo nuo V. smūgį. V. smogė I. Š. lazda ties krūtine. Matė tik vieną smūgį, bet užsimojimų buvo daug, kiek kartų buvo pataikyta, negali pasakyti. Po smūgio I. Š. pasisuko į jį (D. V.) ir padarė žingsnį. Jis vis dar stovėjo prie terasos vartelių. I. Š. pajudėjo link jo, pasirodė, kad laikė suspaustą kumštį. Kadangi žmogus buvo stresinės būsenos, pabijojo, kad gali jam trenkti. Turi problemų su sveikata, bijo bet kokio smūgio į galvą, todėl vengia konfliktų, muštynių. Išsigandęs, kad gali gauti smūgį, padarė mostą ranka, kurioje buvo metalinė spiralė. I. Š. pasisuko į V. pusę. Taip išėjo, kad stovėjo jam pusiau šonu, labiau nugara. I. Š. pasisukimas ir rankos judesys buvo vienu metu, pataikė į petį. Po smūgio I. Š. pasisuko į jį, sugriebė jį rankomis, viena ranka laikė spiralę, o kita – už rankos, sugriebęs kitą ranką, bandė šiek tiek atstumti jį, tai priminė pasipriešinimą. Mano, kad tokiu būdu nukentėjusysis gynėsi nuo galimų smūgių. Jis (D. V.) buvo stresinės būsenos, liko stovėti, prieš jį buvo I. Š., kiek toliau toje pačioje terasoje vyko muštynės tarp V. ir G. C.. Užsimojimų buvo daug. Tuo metu, kai I. Š. jį prilaikė prispaudęs prie tvorelės ar sienos, V. jam smogė į galvą. Tuo metu jo (D. V.) rankos buvo susikibusios su I. Š. rankomis. Būtent tuo metu V. beisbolo lazda sudavė į galvą I. Š., pataikė į galvos šoną, viršugalvio pusę. Po smūgio I. Š. neteko pusiausvyros, sujudėjo ir net šiek tiek pritūpė. Kai I. Š. neteko lygsvaros, pusiau sėdomis pašliaužė link tvorelės ir prisėdo dengdamas rankomis galvą. Tuo metu, kai I. Š. judėjo link tos tvorelės, muštynės tarp G. C. ir V. toliau tęsėsi. G. C. pasisuko į jį ir užsimojo koja. Jis išvengė smūgio, padarė žingsnį atgal, kad nebūtų kontakto. G. C. ištiestos kojos atstumu ėjo link jo, bet kontakto nebuvo, pavyko išvengti. G. C., pamatęs, kad jis nenori muštis ir vengia konflikto, pasisuko link V.. V. sudavė smūgius lazda nukentėjusiajam G. C. kažkur į krūtinės sritį. Kai G. C. artėjo link jo su ištiesta koja, pamatė, kad iš galvos bėga kraujas, galva buvo kruvina. G. C. buvo suduoti smūgiai į korpusą, krūtinę, po kurių jis tarsi nukrito prie tvoros, kur tuo metu buvo I. Š.. Tuo metu jis (D. V.) buvo ten pat, t. y. prie vartelių. Abu nukentėjusieji buvo prie tvorelės, dešiniau – V.. Atsipeikėjęs nuo to vykusio siaubo, priėjo prie V. visą tai sustabdyti. Sustojo tarp nukentėjusiųjų ir V.. Ranka sugriebė V. už rankos ir paprašė nusiraminti ir sustoti. Pamatė, kad iš pastato išėjo picerijos darbuotoja, gal barmenė, ji stvėrė V. už rankos, pasakė, kad užteks. V. sustojo, taip pat buvo emociškai susijaudinęs. Laikė V. už rankos, tačiau jis norėjo atsilaisvinti. Jis pasuko link išėjimo. Išeidamas matė šoniniu regėjimu, kad V. lazda sudavė nukentėjusiesiems smūgius. Priėjęs prie automobilio, atidarė dureles, jį pasivijo V. ir jie vienu metu įlipo į automobilį. Išeidamas matė S., kuris taip pat įlipo į automobilį ir parvežė juos ten, iš kur atvažiavo. Išlipdamas iš automobilio beisbolo lazdą matė kieme, priremtą prie namo. Spiralė, kurią turėjo, nepamena, kur buvo. Vėliau jos visur ieškojo, bet nerado. Kai nusirengė drabužius, išėjo į lauką, bet beisbolo lazdos nebebuvo. Po šio įvykio toliau kapojo malkas. Visą laiką bandė suprasti, kas ir kodėl įvyko. Vėliau vakare su V. nuėjo pas S.. Kitą rytą atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė V..

Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus kaltinamasis D. V. parodė, jog nematė, kad V. vartotų alkoholį. Jam labai gėda, labai gailisi, visada stengiasi vengti konfliktų. Keikia save dabar. Kadangi laiku negalėjo sustabdyti visko, pripažįsta savo kaltę. Sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, dėl to labai gėda, prašo jam atleisti. Posėdžio pertraukos metu pasirašė susitarimą su I. Š.. Tai moraliai jam šiek tiek palengvina savijautą, gal šis susitarimas užglaistys kaltę, nes jis yra kaltas. Fizinio kontakto su G. C. neturėjo. Tarp G. C. ir V. buvo kontaktas. Nematė, kad G. C. suduotų smūgius V., bet nėra tikras, nes kai jį prilaikė I. Š., pastarasis dalinai savo kūnu pridengė jam matymo zoną. Kai I. Š. nuėjo link tvorelės, tada matė, kad pastarajam buvo suduotas smūgis iš nugaros. Matė, kad V. pataikė G. C.. Jie vienas kitą stumdė. Tuos judesius galima traktuoti tiek kaip savigyną, tiek kaip puolimą. I. Š. judėjo link jos suspaustu kumščiu, buvo judesys ranka, todėl bijodamas pastarojo veiksmų, smūgio į galvą, sudavė nukentėjusiajam į kairį petį. Kai pamatė nukentėjusiojo judesius į jo pusę, stovėjo nuleistomis rankomis, tada sulenkė ranką ir tuo metu, kai nukentėjusysis pasisuko, pataikė jam. Tuo metu už nuomą mokėjo V. savo fiziniu darbu, pagalba ūkyje. Jei būtų nesutikęs važiuoti su V., galėjo numanyti, kad būtų netekęs vietos, kur gyventi. Negali atsakyti, kas padavė jam spyruoklę. S. arba V., kažkas iš jų. Analizavo, ar galėjo būti kontaktas su G. C., mėgino suprasti, bet kontakto su juo nebuvo, nes tarp jų buvo pakankamai didelis atstumas, didesnis nei per ištiestą ranką (4 t., b. l. 151–155).

D. V. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 127–130, 147–151, 155–156). D. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 131–145).

Nukentėjusysis G. C. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. su kaimynu I. Š. nutarė alaus išgerti picerijoje prie jo namų (duomenys neskelbtini), atostogos buvo prasidėjusios. Sėdėjo, kalbėjosi. Kažkuriuo metu paspirtuku atvyko kaltinamasis V. D.. Jie buvo lauko terasoje, ji nėra didelė, keli kvadratiniai metrai. Kiek pamena, V. D. davė pastabą, kad jis netinkamai apsirengęs, nes buvo su trumpikėmis. Pastarasis kažką užsisakė ir dingo. Po kurio kažkiek laiko jis vėl atvažiavo ir jie susikibo. Jie gėrė alų ir degtinę. Kai antrą kartą V. D. atvažiavo, pamena tik vaizdą, kad pastarasis ten buvo. Viskas, nes kai atsigavo, jau buvo atvykusi greitoji pagalba. Muštynių aplinkybių nepamena. Prisimena tik V. D. veidą, kai jis atvyko antrą kartą. Su beisbolo lazda gavo per galvą, žmonės tai matė. I. Š. irgi jam tai papasakojo. Apie kitą kaltinamąjį tik teisme sužinojo, kad jis buvo kartu su V. D.. Prarado sąmonę, o atsipeikėjo, kai jau buvo atvykę medikai, gulėjo ant grindų, jam buvo lūžę šonkauliai, bandė medikai jį judinti, bet nuo skausmo vėl sąmonę prarado ir atsigavo tik ligoninėje. Jam padaryta daug sužalojimų. Jis buvo galimai pirmas užpultas ir nematė, ar buvo mušamas I. Š.. Po smūgio nukrito ant žemės. Su kuo V. D. atvažiavo antrą kartą, nepamena. Nežino, kiek kartų V. D. buvo atvykęs į piceriją. Atsimena du. Ar galėjo būti daugiau, negali pasakyti. Jis (nukentėjusysis) buvo pavartojęs alkoholio, buvo apsvaigęs, gėrė alų ir degtinę. Kai pirmą kartą atvyko V. D., irgi buvo apsvaigęs (4 t., b. l. 160–162)

G. C. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 21–23).

Nukentėjusysis I. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su G. C. užėjo į piceriją, užsisakė alaus, paskui degtinės, po 50 g taurelę. Iš viso jie tą dieną du kartus taip užsisakė, tiek ir išgėrė. Sėdėjo, kalbėjosi. Atvažiavo V. D. tik su trumpikėmis. Tada antrą kartą V. D. atvažiavo ir G. kažką jam pasakė. Kiek kartų buvo atvažiavęs V. D., negali pasakyti. Pamena, kad G. stovėjo prie vartų ir, kai atvažiavo V. D., parodė kažką į jį (I. Š.) ir pradėjo mušti G.. V. D. pro vartelius užėjo ir iš karto pirštu parodė į jo pusę. Kam parodė, negali pasakyti. G. buvo prie vartelių ir V. D., praėjęs pro vartelius, pradėjo mušti G. beisbolo lazda. Pirmas smūgis buvo G. į galvą, po kurio jis prisėdo prie sienos. Pastebėjo, kad kitas kaltinamasis (D. V.) bėga link jo su strypu arba spyruokle rankoje. Kol V. D. mušė G., D. V. bėgo link jo. D. V. prisiartinus, jis (I. Š.) prispaudė jį prie sienos, norėjo atimti spyruoklę, bet nepavyko, tada į šoną jo ranką pastūmė. Matė, kad V. D. toliau muša G.. V. D. pamatė, kad D. V. jam nieko negali padaryti, pradėjo bėgti link jo. Pamena, kad jie jau abu buvo jam iš abiejų pusių, kai pasisuko link D. V. ir gavo smūgį nuo V. D.. Mano, kad su ta pačia beisbolo lazda į kaktą ir dešinės akies sritį jam sudavė. Smūgis buvo, kiek pamena, vienas. Kas jam sudavė į šonkaulių sritį, negali pasakyti. V. D. smūgį jam į galvą tikrai sudavė, gerai pamena, o kas į šonus, per nugarą sudavė, nebepamena, nes tada po stalu galvą buvo pakišęs, suprato, kad nieko gero nebus. Kad jam D. V. būtų sudavęs, nežino. Norėjo, bet nespėjo, nors jis pačioje pradžioje norėjo jam suduoti. Sąmonę buvo galimai labai trumpam praradęs. Paskui atsigavo ir pamatė G. sėdintį jau be sąmonės. Atėjo link jo, prilaikė jam galvą. Atvyko greitoji, jį ir G. C. išvežė. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jam sudavė lazda smūgį D. V., tai teisingai pasakė, geriau viską prisiminė. Rankoje buvo didelė mėlynė, todėl galimai D. V. sudavė jam. V. D., kiek pamena, sudavė vieną smūgį į galvą beisbolo lazda, o kitas kaltinamasis – negali pasakyti. Prieš smūgius G. C. D. V. jam (I. Š.) nesudavė. G. C. po V. D. smūgio buvo prisėdęs ant žemės, o V. D. toliau mušė jį. Su kuo V. D. atvažiavo į piceriją, negali pasakyti. Kaip V. D. mušė G. C., matė, pirmas tikrai V. D. smūgis buvo. G. C. nukrito. Įvykio metu picerijoje D. V. matė. Matėsi, kad jis nenorėjo muštis, nebuvo agresyvus. Kad vienas iš dviejų vyrų, užpuolusių ir mušusių G. C., buvo D. V., negali šiandien tvirtinti. V. D. kažkam parodė į jį (I. Š.) eidamas pro vartelius, bet nėra tikras, kad parodė būtent D. V., bet taip išeina, nes po to D. V. atbėgo link jo. Atstumas nuo jų staliuko iki tos vietos, kur V. D. sudavė į galvą G. C., buvo apie 4–5 m. G. C. buvo mušamas toje pačioje vietoje prie vartelių, o jis (I. Š.) tuo metu buvo prie staliuko. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad prie G. C. pradžioje buvo du vyrai. Buvo toks momentas, kai matė prie G. C. matė abu kaltinamuosius, jiems įėjus pro vartelius. Prieš V. D. smūgį G. C. lazda į galvą kitų smūgių jam nematė (4 t., b. l. 162–164)

I. Š. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 83, 96–98).

Liudytoja S. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo užpultas jos tėvas G. C.. Tai buvo 2022 m. rugpjūčio mėnesį, šeštadienį. Buvo namuose, kai sužinojo apie įvykį. Paskambino motina, tik ką įvykus įvykiui. Su motina buvo labai sunku šnekėti, nes ji buvo šoko būsenoje, sakė, kad picerijoje tėvą daužė beisbolo lazdomis. Tėvų būtas yra priešais piceriją. Ji (liudytoja) iš namų iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Bendraujant su motina telefonu informacijos iš jos buvo buvo nedaug ir labai nerišlios. Motina pasakė, kad atbėgo 3 ar 5 vyrai su beisbolo lazdomis. Su tėvu apie įvykį nekalbėjo, nes gydytojai to nepatarė (5 t., b. l. 7–8).

S. K. taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 122–123).

Liudytoja T. C. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad su V. anksčiau kartu dirbo. 2022 m. rugpjūčio 28 d. buvo sumuštas jos vyras G. C.. Kavinėje, kuri yra tiesiai prieš daugiabutį, kuriame jie gyvena. Ji pro langą matė, kad jos vyras buvo su draugu I.. Specialiai jų nestebėjo pro langą, nors jai picerija gerai matosi. Vienu metu matė, kad V. su G. buvo susikabinę ar apsikabinę. I. jį paėmė ir nuvedė prie stalo. Dar suabejojo, ar tai V., nes jis pasikeitęs. Tuo metu pastebėjo, kad jos vyras su kitu vyru buvo apsikabinę ar susikabinę. Pasakyti, tas veiksmas buvo draugiškas ar ne, negali, nes buvo momentinis. Tuo tarpu vyras su I. nuėjo prie stalo. Ji paskambino vyrui ir paprašė grįžti namo. Vyras atsakė, kad tuoj ateis. Po skambučio matė, kad tas žmogus išvažiavo elektriniu paspirtuku. Po kurio laiko išgirdo labai didelius trenksmus, kažkas kažką daužė. Atidarė langą ir pamatė nueinantį žmogų su beisbolo lazda. Kaimynė T. iš antro aukšto rėkė, ,ką tu sėdėjai kalėjime, nori vėl atsisėsti“. Ji (liudytoja) tuo metu bėgte nusileido į apačią ir pamatė, kad prie sienelės guli jog vyras G., visas mėlynas, kruvinas, be sąmonės. Buvo žiaurus vaizdas, nežinojo ką daryti. Jo draugas I. tuo metu, rodos, sėdėjo prie staliuko. Jis irgi buvo kruvinas. G. visos rankos mėlynos, iš burnos putos, kraujai, visa galva kruvina. Matė žmogų, ant kurio nebuvo išvis gyvos vietos. Nubėgo pasiimti telefoną ir paskambino dukrai. Kai pro langą išgirdo didelį triukšmą, pažiūrėjus, asmenų veiksmų nematė. Nemačiau nei I., nei G., tik asmenį, išeinantį su beisbolo lazda. Kai dukrai skambino, pasakė, kad tai galėjo būti V. D.. Kito kaltinamojo D. V. įvykio vietoje nematė, nes ten tvora (5 t., b. l. 8–10).

T. C. taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 168–170).

Liudytoja A. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba virėja ir su kasa picerijoje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įvykis rugpjūčio mėn., šeštadienį. Kaip tik dirbo tą dieną virtuvėje, o su žmonėmis dirbo jos kolegė, kuri turėjo girdėti ir matyti daugiau. Ji (liudytoja) gali tik pasakyti tai, ką matė būdama kavinės virtuvėje. Matė, kad nukentėjusysis G., jos kaimynas, buvo atėjęs su savo draugu pasėdėti, išgerti, pavalgyti. V. D. buvo atėjęs du kartus, tiesiog atsiimti savo užsakymo. Pirmą kartą užsakė telefonu. Vėliau antras užsakymas. Antrą kartą, kai atėjo atsiimti užsakymo, prasidėjo konfliktas. Negali pasakyti, nuo ko prasidėjo konfliktas. Prasidėjo prie kasos, kur stovėjo nukentėjusysis (G. C.). Jis norėjo užsisakyti maisto. Kolegė kaip tik priiminėjo užsakymą. Ji (liudytoja) stovėjo toliau virtuvėje. Atstumas nuo kasos iki to staliuko, prie kurio buvo nukentėjusysis su savo draugu, buvo apie 6–7 metrus. Konfliktas buvo žodinis, truko gal 10 minučių. Pasibaigė konfliktas tuo, kad visi pradėjo balsą kelti. Nukentėjusiajam (G. C.) kažkas nepatiko. Kaltinamasis (V. D.) prašė, kad sustotų, nelįstu, prašė nueiti, nes norėjo tik susimokėti už maistą. G. buvo su pažįstamu. Konfliktas pradėjo daugiau plisti. Prie išėjimo jie jau pradėjo stumdyti vienas kitą. Iš pradžių konfliktas buvo prie kasos, o paskui prie išėjimo. G. pradėjo konfliktą su V. D.. G. pažįstamas pradėjo jį traukti, sakė, kad ,,sustotų, nereikia“. V. D. paėmė užsakymą ir išvažiavo. Vėliau tuo metu, kai atėjo paaugliai, o ji toliau nuėjo gaminti maistą, kažkur po 20 minučių, grįžo V. D., pamatė jį prie tvoros, kuria aptverta terasas. Jos kolegė buvo arčiau, prie durų, o ji (liudytoja) virtuvėje stovėjo. Pamatė, kad įbėgo dar vienas vaikinas. Girdėjo tik smūgius, klyksmus. Jos kolegė bandė kažką sustabdyti. Ji (liudytoja) buvo viduje, nes buvo baisu. Nenorėjo ten eiti. Pamatė kaltinamąjį (V. D.), kuris nubėgo į tą nedidelę terasą, kurioje sėdėjo G. su savo pažįstamu. Daugiau nieko nematė, tik girdėjo. Daiktų nematė, tik vėliau sužinojo iš savo kolegės, kad kaltinamasis turėjo rankose kažkokią lazdą. Buvo dar vienas asmuo, kuris įbėgo antras, t. y. kitas kaltinamasis (D. V.), tačiau negali atsakyti, kokius veiksmus jis atliko (5 t., b. l. 11–13)

A. B. taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 139).

Liudytoja I. Z. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis įvyko rugpjūčio mėnesio pabaigoje jos darbovietėje – picerijoje (duomenys neskelbtini), kurioje dirba picų kepėja. Tą dieną nukentėjusysis (G. C.) su savo draugu buvo atėjęs išgerti, sėdėjo lauke. Buvo gautas V., kurį pažįstą kaip klientą, užsakymas. Po kažkurio laiko atvažiavo atsiimti maisto, o nukentėjusysis su savo draugu lauke sėdėjo ir išgėrinėjo. V. atvažiavo paspirtuku ir buvo su maudymosi trumpais šortais. Jam įeinant į piceriją, G. davė jam pastaba dėl trumpų šorų ir jo kitokios seksualinės orientacijos. Ji pati stovėjo prie stalo, atnešė išgerti. V. pasakė, kad jeigu jis turi jam klausimų, tai gali atsakyti. Kitas draugas, kuris buvo kartu su G., jį nuramino. Pasakė nelįsti. V. paėmė savo maistą ir išvažiavo. Po kurio laiko V. dar kartą paskambino ir užsakė maisto. G. su draugu buvo lauke, bet atėjo į picerijos vidų užsakyti picos. Tuo metu antrą kartą atvažiavo V. atsiimti maistą. G. vėl prisikabino prie V. dėl jo trumpų šortų. Tai buvo prie pat kasos. V. vėl atsakė, kad jeigu jis turi jam klausimų, tai gali atsakyti. G. stovėjo su savo draugu prie pat kasos. V. paprašė pasitraukti, nes jis nori atsiskaityti. Ji irgi paprašė leisti V. atsiskaityti. Pastarasis atsiskaitė ir pasiūlė G. taiką, davė jam paspausi ranką. G. atsakė, kad niekada gyvenime jam rankos nepaduos. V. kažką atsakė, apsisuko ir norėjo išeiti, bet G. vijosi V. iš paskos. Tas draugas, kuris buvo su G., laikė jį, kad nesivytų V.. V. išvažiavo. Ji pasakė G., kad picos tikrai nekeps, pasiūlė grįžti prie savo stalo ir baigti tai, ką turi. Jie grįžo prie staliuko ir išgėrinėjo. Praėjo 10–20 minučių, vėl pastebėjo V. prie pat tvoros, užėjo į terasą. Jis jau buvo apsirengęs. Paskui kitas kaltinamasis atėjo, buvo ir trečias prie tvoros, bet apsisuko ir išėjo. Prasidėjo muštynės. V. apėjo ratą iki ten, kur buvo G. su draugu. Iš paskos jam ėjo kitas kaltinamasis. Kiti pasislėpė į piceriją. Ji irgi įėjo į pastatą. Iš karto nieko nematė. Prasidėjo muštynės, todėl buvo baisu žiūrėti. Detalių nepamena. Išsigando ir pasislėpė. Paskui pro langą pažiūrėjo, kad vienas guli, kitas tupi. Tuomet ji išėjo į lauką. Nematė smūgių, kas ir kam sudavė. V. turėjo beisbolo lazdą. Muštynių pabaigoje buvo taip, kad G. tupėjo prie tvoros, o V. buvo su beisbolo lazda, kuria mušė G. per rankas. G. tuo metu tupėjo prie tvoros ir rankos buvo ant kelių padėtos. Vyras, su kuriuo atėjo V., išėjo. Nukentėjusiojo draugas gulėjo po stalu. Ji paėmė V. už kairės rankos ir paprašė, kad daugiau nemuštų, nes užmuš. Jis pakluso. Tuo metu pradėjo rėkti moteris iš daugiabučio namo. Jis tuomet išėjo, daugiau nemušė. Antras vyras, kuris atėjo kartu su V., atrodo, kad lazda trenkė nukentėjusiojo draugui. V. sudavė smūgius į rankas. Nukentėjusiojo galva buvo kruvina, kai ji priėjo. Buvo momentų, kai ji nematė muštynių (5 t., b. l. 13–16).

I. Z. taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 145–147).

Liudytojas V. B. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo vasaros pabaigoje, šeštadienį, (duomenys neskelbtini). Apie 11–12 val. atėjo kaimynas V. ir paprašė palaikyti jam kompaniją pasivažinėti paspirtukais. Nuvažiavo kartu iki picerijos, grįžo. Kaimynas pradėjo kapoti malkas su D.. Pastarasis išvis negeriantis žmogus, o V. vietoj vandens porą stiklinių alaus išgėrė. Apie 16 val. V. vėl atėjo ir paprašė paskolinti paspirtuką. Norėjo nuvažiuoti į kavinę. Paskolino ir jis nuvažiavo. Tą dieną jis (liudytojas) vakare laukė svečių, todėl reikėjo važiuoti į parduotuvę. Paėmė automobilio raktus ir norėjo važiuoti į parduotuvę apsipirkti. V. paprašė nuvežti jį iki parduotuvės arba kavinės. Sutiko. Kai išvažiavo iš savo kiemo, pamatė V., kuris kažką turėjo rankoje, bet neatkreipė dėmesio. D. nieko neturėjo. Jie abu stovėjo prie kelio. D. atsisėdo gale, o V. – priekyje. Kai pradėjo važiuoti, pastebėjo, kad V. kažką medinio turi, padėjo tarp kojų. Bevažiuojant V. pasakė, kad kažkokie gruzinai kavinėje pavadino jį ,,gaidžiu“ ar kitu žodžiu. V. atsisuko ir kažką D. pasakė. Jam pasirodė, kad kažką D. davė. Kai atvažiavo ir V. išlipo, pastebėjo, kad jis turėjo savadarbę beisbolo lazdą. D. irgi išlipo, bet rankose nieko neturėjo. Jie nuėjo tiesiai į kavinę. Jis (liudytojas) išlipo iš automobilio ir norėjo eiti į parduotuvę. Jie jau buvo nuėję. Iškart nuėjo V., paskui D.. Iš karto pradėjo dužti stiklas, žmonės rėkti. Tuo metu jis buvo pakeliui į parduotuvę. Greitai atbėgo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Atėjo į piceriją, terasą. Pamatė išsigandusį D., V. ir aukštą vyrą su akiniais – nukentėjusįjį G. C.. V. tą vyrą buvo prispaudęs prie sienos. Turėjo su savimi lazdą. Jis (liudytojas) išėjo, buvo ten labai trumpai. Kažkokių veiksmų nematė, tik girdėjo, kai išėjo. Išėjo, nes nenorėjo pats gauti ta lazda, nenorėjo dalyvauti muštynėse. Turėjo tikslą į parduotuvę nuvažiuoti. Grįžo prie automobilio, į parduotuvę jau nėjo. V. ir D. irgi atėjo šalia automobilio, paprašė nuvežti atgal ir jis nuvežė. Kol važiavo, papasakojo, kad muštynės buvo. D. tylėjo. Konkrečiai nepasakė, kas ir su kuo mušėsi. Visi buvo šokiruoti. Po kažkiek laiko atėjo į kiemą V. su lazda. Pagalvojo, kad tai ta pati lazda. Nežino, kodėl, bet V. paliko lazdą pas jį prie pavėsinės, gal paslėpti norėjo, nieko dėl to nesakė. Dar pasikalbėjo. V. papasakojo, kad buvo muštynės, pats gavo, paaiškino, kad muštynės dėl to, kad prieš tai jį pavadino negražiai. Lazdos neturi, nes sudegino, kad niekam daugiau nepridarytų žalos. V. nebuvo girtas, bet išgėręs. V. muštynių metu buvo piktas, o šiaip jį galima apibūdinti kaip gerą kaimyną. Kai išgėręs, būna agresyvus, bet ne visada. Tą vakarą jautė agresiją, buvo nemalonu. Kai, išgirdęs triukšmą, atėjo į piceriją, matė tik vieną iš nukentėjusiųjų, t. y. G. C.. Pastarasis stovėjo. Smūgių kaltinamųjų nukentėjusiems nematė. Kito nukentėjusiojo irgi nematė. D. galėtų apibūdinti, kaip gerą dirbantį žmogų, mėgstantį sportuoti. Agresyvumo iš D. nepastebėjo, jis labai ramus žmogus, pozityvus, nesimušdavo jis (5 t., b. l. 16–18).

V. B. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 160–162).

Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta picerijos lauko terasa Vilniaus raj., Rudaminos k., Gamyklos g. 20, padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 20–35).

Iš 2022 m. spalio 18 d. specialisto išvados Nr. S 559/2022 (01) matyti, kad: nuoplovose nuo lauko skėčio rėmo (3 mėg.), nuo dėmės šalia tolimiausio staliuko prie kėdės (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su I. Š. DNR profiliu su 99,999999999999997% tikimybe; nuoplovoje nuo plytelių šalia skėčio (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su G. C. DNR profiliu su 99,999999999998% tikimybe (1 t., b. l. 62–71).

Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs G. C. medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad G. C. 2022 m. rugpjūčio 27 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai: muštinės viršugalvio kairės pusės, kairės alkūnės, kairės plaštakos žaizdos; poodinės kraujosruvos pakaušyje, nugaros kairėje pusėje ir dešiniajame dilbyje; nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės kaktinės ir smilkininės skilčių paviršiuje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžis; VIII, IX, X kairės pusės šonkaulių užpakalinių dalių lūžiai su nedideliu oro kiekiu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose bei plaučių užpakalinių apatinių dalių sumušimas; dešinio alkūnkaulio ir kairės plaštakos III (atviras) ir V delnakaulio lūžiai. Sužalojimai padaryti daugybiniais smūginiais kieto buko, galimai riboto kontaktavusio paviršiaus daikto (-ų) poveikiais ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 dienų) laikotarpiui (1 t., b. l. 190).

Iš 2022 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. G 3568/2022 (01) matyti, kad:

1. G. C. pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti sužalojimai:

1.1. Galvos sumušimas pasireiškęs: muštine viršugalvio kairės pusės žaizda, poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio žvyno, kairio pleištakaulio didžiojo sparmo ir kairės akiduobės apatinės sienos (akiduobės dugno) linijiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimų. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas kieto buko (kietų bukų), galimai riboto (ribotų) kontaktavusio paviršiaus daikto (-ų) nė mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti smūgių sudavimai, ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2022 m. rugpjūčio 27 d. 20.44 val.). Šio papunkčio sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. rugpjūčio 27 d.). Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.

1.2. Krūtinė sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, nusitęsianti į nugarą, kairiųjų VIII, IX, X šonkaulių lūžiais su oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje ir poodine emfizema kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairio plaučio sumušimu. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas kieto buko, galimai riboto kontaktavusio paviršiaus daikto ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, kuris galėjo būti smūgio sudavimas, ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2022 m. rugpjūčio 27 d. 20.44 val.). Šio papunkčio sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. rugpjūčio 27 d.). Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.

1.3. Abiejų rankų sumušimas: poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, dešinio alkūnkaulio lūžis, muštinės žaizdos kairės alkūninės ataugos projekcijoje, kairėje plaštakoje, kairės plaštakos III (atviras), V delnakaulių lūžiai. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas kieto buko (kietų bukų), galimai riboto (ribotų) kontaktavusio paviršiaus daikto (-ų) ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti smūgių sudavimai, ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2022 m. rugpjūčio 27 d. 20.44 val.). Šio papunkčio sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. rugpjūčio 27 d.). Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.

1.4. Papildomo rentgenologinio VTMT Vilniaus skyriuje metu nustatytas senas kairio skruostinio lanko lūžis, šis lūžis susidarė seniau nei prieš 1 mėnesį iki tyrimo, galimai padarytas kieto buku daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, ne užduotyje nurodyto įvykio metu ir laiku. Skruostikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų.

2.-3. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

4-6. Tikėtina, kad išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai padaryti esant jam vertikalioje padėtyje ar artimoje vertikaliai padėčiai, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad sužalojimai gali būti padaromi įvairiomis aplinkybėmis: „smūgiuojant kumščiu, spardant, suduodant kietu buku daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus ir panašiai“, - tačiau teismo medicinos ekspertai nekuria ir nenustatinėja įvykio aplinkybių, kokiomis gali būti padaryti sužalojimai, jie tik patvirtina ar paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir užduotyje nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju užduotyje nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti padaryti nustatyti sužalojimai (2 t., b. l. 1–11).

Iš 2023 m. sausio 5 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad 2022 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 3568/2022 (01) G. C. dėl nustatytų sužalojimų gydymo tęsimo sveikatos sutrikdymo mastas negali pasikeisti iš nesunkaus į sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 13–14).

Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. G 2762/2022 (01) matyti, kad:

1. I. Š. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs: kaktos žaizda dešinėje su dešinės pusės kaktikaulio lūžiu nusitęsiančiu į dešinės akiduobės viršutinę sienelę su lūžgalių impresija, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose nusitęsiančia į skruostą; poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, nugaroje su odos nubrozdinimais, kairėje šlaunyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2022 m. rugpjūčio 27 d. 20.40 val.

2. Sužalojimai visumoje remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 8-iais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais). Nustatytuose sužalojimuose individualūs žalojančio daikto (daiktų) požymiai neužsifiksavo.

5. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo jam metu.

6. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius ar susižalojant pačiam nukentėjusiajam griūnant (griuvinėjant) (1 t., b. l. 118–119).

Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados Nr. G 2704/2022 (01) matyti, kad:

1. V. D. kūne nustatyti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai 1–3 paros iki apžiūros.

2. V. D. kūne nustatyti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymo metu, asmuo turėjo jausti fizinį skausmą.

3. V. D. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais.

4. V. D. kūne nustatyti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais, galimai atsitrenkiant į kietus daiktus.

5.Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis/įtariamasis sužalojimų padarymo metu.

6. Nustatyti sužalojimai tikėtina susidarė atsitrenkiant į kietus daiktus (3 t., b. l. 9–11).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad V. D. 2022 m. rugpjūčio 28 d. 20.39 val. nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis (3 t., b. l. 21).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo aplinkybės ir išvados

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsako tas, kad dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. D. kaltę formaliai pripažino, kaltinamasis D. V. dėl pradinio kaltinimo kaltę pripažino iš dalies, tačiau dėl prokurorės pakeisto kaltinimo kaltę pripažino visiškai. Iš kaltinamojo V. D. parodymų matyti, kad jis įvykio dieną kaltinime nurodytoje picerijoje buvo tris kartus. Du kartus paspirtuku buvo atvažiavęs atsiimti užsakyto maisto ir gėrimų, o trečią kartą, jau kartu su kitu kaltinamuoju D. V., važiavo turėdamas tikslą „pagąsdinti“ įvykio dieną picerijoje laiką leidusius nukentėjusiuosius. Noras „pagąsdinti“ nukentėjusiuosius V. D. kilo, nes pirmu ir antru atveju jis turėjo trumpus žodinius konfliktus su nukentėjusiaisiais, kurie, pasak kaltinamojo, jį įžeidė. Kaltinamojo V. D. parodymus dėl žodinių konfliktų su nukentėjusiaisiais (arba vienu iš jų, t. y. G. C.) patvirtino picerijos darbuotojos A. B. ir I. Z., kurios tai matė. Aplinkybes, kad V. D. pasijautė nukentėjusiųjų pažemintas ir dėl to susijaudinęs, netgi piktas, patvirtino ir kaltinamasis D. V., kuris tuo metu laikinai gyveno pas V. D. ir kuriam pastarasis apie tai papasakojo. Šias aplinkybes taip patvirtino kaltinamojo V. D. kaimynas liudytojas V. B., kuriam V. D., prašydamas automobiliu pavežti jį ir D. V. iki picerijos, irgi trumpai papasakojo apie incidentus picerijoje. Kaltinamojo D. V. teigimu, jis nesuprato, kokiu tikslu V. D. paprašytas kartu važiavo į piceriją, tačiau iš jo paties parodymų matyti, kad iš tikrųjų suprato. Visų pirma, suprato, kadangi apie tai, kad V. D. picerijoje maisto atsiėmimo metu buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais, jam papasakojo pats V. D. ir jis matė pastarojo būseną. Antra, suprato iš V. D. konkliudentinių veiksmų, kai šis paėmė jį (D. V.) kartu ir davė jam metalinę spyruoklę. Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad D. V. gyveno pas V. D. ir nemokėjo jam nuomos mokesčio, o tiesiog pagelbėdavo fiziniu darbu ūkyje, D. V. nedrįso paprieštarauti V. D., nes rizikavo likti be gyvenamosios vietos. Liudytojo V. B. teigimu, D. V. yra ramaus būdo. Iš nukentėjusiojo I. Š. parodymų matyti, kad D. V. savo elgesiu įvykio metu rodė, kad jis nenori muštis, nebuvo agresyvus. Kita vertus, šios aplinkybės nešalina D. V. baudžiamosios atsakomybės už jo atliktus neteistus veiksmus, kadangi, kaip minėta, jis suprato kokiu tikslu kartu su V. D. važiuoja. Be to, byloje nenustatyta, kad V. D. įvykio vietoje būtų tiesiogiai liepęs D. V. panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Prieš nukentėjusįjį I. Š. jis smurtavo savo iniciatyva. Šiame kontekste pažymėtina, kad ankstesni paties kaltinamojo V. D. ir picerijos darbuotojų parodymais nustatyti žodiniai konfliktai su nukentėjusiaisiais, net jeigu neteisūs buvo patys nukentėjusieji, nepateisina ir V. D. atliktų veiksmų, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. panaudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius ne minėtų žodinių konfliktų metu, o vėliau (grįžo namo ir tik tada nusprendė trečią kartą nuvažiuoti į piceriją), nėra pagrindo V. D. veiksmų vertinti kaip išprovokuotų nukentėjusiųjų neteisėto elgesio.

Iš kaltinamojo V. D. parodymų matyti, kad jis išsamiai pasakoja apie nukentėjusiųjų elgesį (jų įžeidžiančias pretenzijas dėl jo aprangos, necenzūrinius žodžius ir kt.), tačiau labai trumpai nurodo paties atliktus veiksmus, kai atvažiavo į piceriją trečią kartą. Jis iš esmės pripažįsta, kad savadarbe beisbolo lazda mušė nukentėjusįjį G. C., nors neneigia, kad galėjo suduoti ir kitam nukentėjusiajam I. Š.. Savo smurtinius veiksmus prieš pastarąjį jis vertina labiau kaip netyčinius. Teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti. Bylos duomenimis (specialisto išvada), nukentėjusiajam I. Š. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas aštuoniais trauminiais poveikiais. Iš kaltinamojo D. V. parodymų matyti, kad jis šiam nukentėjusiajam sudavė metaline spyruokle tik vieną smūgį į petį. Šiais D. V. parodymais nėra pagrindo netikėti, kadangi juos patvirtino pats nukentėjusysis I. Š.. Liudytoja I. Z. taip pat matė, kad V. D. mušė nukentėjusįjį I. Š.. Darytina išvada, kad kitus nustatytus smūgius nukentėjusiajam I. Š. sudavė V. D.. Turint omeny jų skaičių ir sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, taip pat tai, kad jie buvo suduoti beisbolo lazda, nėra pagrindo juos laikyti netyčiniais, kaip teigė kaltinamasis V. D..

Pradinis kaltinimas abiem kaltinamiesiems buvo pareikštas, įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kuriuos konkrečiai smūgius nukentėjusiems sudavė vienas ar kitas kaltinamasis. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino kaltinamojo D. V. versija, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį G. C., o nukentėjusiajam I. Š. metaline spyruokle sudavė tik vieną smūgį į kairį petį. Teisiamajame posėdyje specialistas (teismo medicinos ekspertas) Sigitas Chmieliauskas paaiškino, kad, atskirai vertinant dėl smūgio į petį nukentėjusiajam I. Š. nustatytus sužalojimus, jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (5 t., b. l. 46–47). Po specialisto apklausos prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos D. V. veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą (5 t., b. l. 45). Teismas visiškai sutinka su prokurorės pateiktu kitokiu kaltinamojo D. V. veiksmų vertinimu.

Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime, pakeistame bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodytas aplinkybes papildomai patvirtina kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų G. C. ir I. Š. parodymai, liudytojų S. K. ir T. C. (nukentėjusiojo G. C. dukros ir sutuoktinės) parodymai, liudytojų A. B. ir I. Z. (picerijos darbuotojų) parodymai, taip pat liudytojo V. B. (kaltinamųjų kaimyno, vežusio juos į piceriją) parodymai, kita rašytinė medžiaga (specialisto išvados ir papildomi paaiškinimai, parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros protokolai). Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad, prokurorei pakeitus kaltinimą D. V., kaltinant jį tik BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo padarymu, pradiniame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės keistinos ir kaltinamajam V. D., nustatant, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas (dėl prieš nukentėjusįjį G. C. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų panaudoto fizinio smurto) jis padarė veikdamas vienas, o ne bendrais su D. V. veiksmais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę V. D., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai (tiesiogine tyčia) nusikaltimai (labai sunkus, apysunkis ir nesunkus), veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (nors prokurorė prašė V. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad veikų padarymo metu kaltinamojo apsvaigimas buvo tokio laipsnio (iš ryto išgėrė alaus), kad tai turėtų įtaką šių veikų padarymui), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, darbdavio teigiamai charakterizuojamas (3 t., b. l. 12–13, 32–33, 50; 4 t., b. l. 101), teistas (teistumas neišnykęs) (3 t., b. l. 27–31), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 19), kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos skatintas ir teigiamai charakterizuojamas (4 t., b. l. 99; 5 t., b. l. 44), teisme atsiprašė nukentėjusiųjų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsniu, teismas sprendžia, kad V. D. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant tarp minimumo ir vidurkio, skiriamas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1, 2 punktai).Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

V. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. V. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo veiksmus vertino itin kritiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nukentėjusiajam I. Š. turtinę ir neturtinę žalą, susitaikė su juo. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju D. V., žala jam atlyginta, neprieštarauja, kad D. V. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti nukentėjusiojo I. Š. pakvitavimas (4 t., b. l. 144), kad D. V. atlygino jam padarytą žalą, todėl atsisako ieškinio, taip pat kaltinamojo D. V. ir nukentėjusiojo I. Š. pasirašytas susitaikymo protokolas (5 t., b. l. 65–66). Nors kaltinamasis D. V. nėra atlyginęs turtinės žalos civilinį ieškinį šioje byloje pareiškusiai Vilniaus teritorinei ligonių kasai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis ją atlygins, kai teismas nustatys, kokią dalį žalos, atsižvelgiant į byloje nustatytus šio kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, jis turi atlyginti. D. V. dirbantis, darbdavio teigiamai charakterizuojamas (3 t., b. l. 168, 173; 4 t., b. l. 127, 128), anksčiau neteistas (3 t., b. l. 171), baustas administracine tvarka už tai, kad visuomeniniu transportu važiavo be bilieto (3 t., b. l. 172), vedęs, turi vaiką, tačiau šeima gyvena (duomenys neskelbtini), į kurią negali grįžti dėl savo politinės veiklos, nukreiptos prieš dabartinę (duomenys neskelbtini) valdžią (4 t., b. l. 129–143). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. V. kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas D. V. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam I. Š. susitaikius.

VI. Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. C. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš V. D. ir D. V. 4601,30 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 29–52).

Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimas grindžiamas tuo, kad dėl patirto smurto buvo nedarbingas daugiau kaip penkis mėnesius, tačiau per nedarbingumo laikotarpį negavo 3970 Eur pajamų (darbo užmokesčio). Ligos išmokos negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. su sutuoktine turėjo išvykti į kelionę, tačiau dėl patirto smurto negalėjo. Už kelionę sumokėtų pinigų (365,90 Eur) kelionių organizatorius negrąžino. Be to, turėjo 172,29 Eur išlaidų vaistams ir medicininiams tyrimams, kurui, nes reikėjo vykti į gydymo įstaigas, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir advokate. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais, t. y. pažymomis apie darbo užmokestį, Sodros atsakymu, medicininiais dokumentais, kvitais už kurą, vaistus ir tyrimus, kelionės organizatoriaus dokumentais. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis G. C. nedarbingumo laikotarpiu iš tikrųjų negavo su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dėl patirto smurto patyrė išlaidų negalėdamas išvykti į iš anksto suplanuotą ir apmokėtą kelionę, gydymuisi ir kurui. Kaltinamasis V. D. teisiamajame posėdyje nesutiko tik su civilinio ieškinio reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau, teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas yra pagrįstas. Iš ieškinio priedų matyti, kad nukentėjusiojo atstovė kreipėsi į Sodrą dėl jos atstovaujamajam priklausančios ligos išmokos, tačiau gavo atsakymą, jog nedarbingumo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl traumos būdami neblaivūs. Byloje nėra ginčo, kad G. C. įvykio metu buvo neblaivus, tačiau ne dėl tokios būsenos nagrinėjamu atveju kilo šis įvykis (muštynės), be to, ši būsena neturėjo jokios įtakos jo patirtiems sužalojimams, dėl kurių jis apie penkis mėnesius buvo nedarbingas. Nedarbingumo laikotarpiu, kurį nulėmė V. D. nusikalstami veiksmai, jis negavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę V. D. neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, nukentėjusiojo G. C. reikalavimas, kuris, kaip minėta, pagrįstas prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais, dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kaip ir kiti reikalavimai dėl neįvykusios kelionės, gydymosi ir kuro išlaidų priteisimo, su kuriais V. D. sutinka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnis). Šiame kontekste pažymėta, kad nukentėjusiojo G. C. civilinio ieškinys nukreiptas į abu kaltinamuosius, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. C. naudojo tik kaltinamasis V. D., žalos atlyginimas priteistinas tik iš pastarojo.

Nukentėjusiojo G. C. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl jo jautė ir iki šiol jaučia fizinį skausmą, savaitę buvo gydomas ligoninėje, dėl sužalojimų pobūdžio (sugipsuotos abi rankos) buvo priverstas naudotis sutuoktinės pagalba atliekant elementarius buities darbus, tai sukėlė nepilnavertiškumo ir bejėgiškumo jausmą. Be to, sveikatos sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol, nes sunku valdyti rankos plaštaką, skauda šonkaulius, svaigsta galva, sutrikęs miego ritmas, suprastėjo regėjimas. Pergyvena dėl savo sveikatos ateityje. Nedarbingumo laikotarpiu negaudamas pajamų tapo priklausomas nuo sutuoktinės, tai neigiamai atsiliepė jo psichologinei būsenai. Be to, buvo sumuštas viešoje vietoje draugo akivaizdoje, patyrė pažeminimą, iki šiol jaučia baimę ir nesaugumo jausmą. Prie neturtinės žalos prisideda sugaištas laikas vykstant į ikiteisminio tyrimo įstaigą, gydymo įstaigas ir pas advokatę. Nukentėjusysis G. C. teisme dėl patirtos neturtinės žalos papildomai paaiškino, kad jaučiasi morališkai nukentėjęs, sutuoktinė jį kelis mėnesius prausė, prižiūrėjo, jam tai buvo labai nepatogu ir nejauku, nes savo artiesiems sudarė daug rūpesčių, be to, negalėjo niekur vykti. Jaučiasi pažemintas. Po įvykio pustrečio mėnesio buvo su sugipsuotomis abejomis rankomis. Iki šiol kasdien vartoja nuskausminamuosius vaistus. Po traumos stringa atmintis, atsirado papildomų problemų su akimi. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina teisme liudytojomis apklaustos jo sutuoktinė T. C. ir dukra S. K.. Kaltinamasis V. D. iš dalies sutiko su G. C. reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad teismas nuspręs dėl jo dydžio, tačiau, jo nuomone, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala galėtų būti įvertinta 5000 Eur.

Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad, kaip minėta, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl V. D. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis G. C. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje (įvykis vyko viešoje vietoje, kurioje buvo žmonių, mačiusių šį įvykį). Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam nustatytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto apie penkis mėnesius buvo nedarbingas, pustrečio mėnesio buvo sugipsuotos jo abi rankos, dėl to jis neturėjo galimybės savarankiškai maitintis, atsikelti iš lovos, rūpintis elementaria asmens higiena. Buvo priverstas kasdien prašyti artimųjų pagalbos. Akivaizdu, kad dėl to jis jautėsi nejaukiai, nepilnavertiškai ir bejėgiškai. Nuėmus gipsą, dar kurį laiką tęsėsi nukentėjusiojo reabilitacija. Akivaizdu, kad pats įvykis ir dėl jo kilusios pasekmės paveikė nukentėjusįjį emociškai, iš esmės pakeitė jo gyvenimo kokybę, sukėlė diskomfortą kasdieniniame gyvenime, liekamieji sveiktos sutrikdymo reiškiniai (skausmas, problemos su atmintimi, sutrikęs miegas) kamuoja nukentėjusįjį iki šiol. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė ir neigiami sveikatos padariniai yra akivaizdžiai ilgalaikiai.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti nukentėjusiajam G. C. iš kaltinamojo 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiojo G. C. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jo pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusysis G. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patyrė 1200 Eur išlaidų savo atstovės advokatės pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 42; 4 t., b. l. 98). Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokatė nukentėjusiajam teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiojo G. C. išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis (1200 Eur) nėra per didelis, todėl priteistinas iš kaltinamojo V. D..

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5023,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 50–53). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusieji G. C. ir I. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 5023,60 Eur, ji buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiųjų G. C. ir I. Š. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į žalą padariusius asmenis (kaltinamuosius V. D. ir D. V.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašų matyti, kad nukentėjusiojo G. C. gydymo išlaidos yra 4873,02 Eur, todėl, pripažinus V. D. kaltu dėl G. C. sužalojimo, ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo V. D.. Nukentėjusiojo I. Š. gydymo išlaidos yra 150,58 Eur, todėl, pripažinus V. D. ir D. V. kaltais dėl I. Š. sužalojimo, ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai (pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai) priteistina iš kaltinamųjų V. D. ir D. V.. Be to, iš kaltinamųjų priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 99). Minėta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. V. atlygino nukentėjusiajam žalą. Nukentėjusysis I. Š. pakvitavimu patvirtino šią aplinkybę, ieškinio atsisakė (4 t., b. l. 144). Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsniu, konstatuoja, jog nukentėjusiojo I. Š. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi faktiškai yra patenkintas.

VII. Kiti klausimai

Bylos duomenimis, V. D. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. rugpjūčio 28 d. 20.00 val. (2 t., b. l. 75–77). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. spalio 28 d. (2 t., b. l. 118–123). Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas pratęstas, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi iki 2023 m. liepos 28 d. (5 t., b. l. 25–28). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajam V. D. taikomas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. 20.00 val.) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 159–161, 162–164), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad V. D. ir D. V. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais (kaltinamasis V. D. ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo suimtas, o kaltinamasis D. V. nemoka proceso kalbos). Pastebėtina, kad gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant pačių kaltinamųjų nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Be to, kaltinamajam V. D. skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamųjų V. D. ir D. V. šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktas, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir V. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. 20.00 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam V. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

D. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju I. Š., ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusiojo G. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš V. D. 4601,30 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus vieną eurą ir 30 ct) turtinės žalos ir 6000 (šešis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai: 1) iš kaltinamojo V. D. 4873,02 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 2 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4873,02 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 2) solidariai iš kaltinamųjų V. D. ir D. V. 150,58 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 58 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (150,58 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo I. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų už kaltinamiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.