- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-28
- Bylos Nr.
- 1-19-120/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. K., J. J.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, kaltinamojo V. K. gynėjui advokatui Romualdui Briliui, kaltinamojo J. J. gynėjui Stasiui Zabitai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 292 str. 3 d. ir,
J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, G. A. IĮ vairuotojas – ekspeditorius, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 292 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
V. K. kaltinamas tuo, kad, nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2005 m. lapkričio 18 d. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su J. J., pastarajam gabenant, organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamos vietos Lietuvoje neturinčio Moldavos Respublikos piliečio, vardu ANDREJ, veikusio pagal (duomenys neskelbtini) sankcionuoto NVIM, gabenimą per valstybės sieną, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo.
BPK 219 str. įsakmiai įpareigoja kaltinimą, kaltinamajame akte inkriminuojamą nusikalstamą veiką aprašyti taip, kad joje būtų aprašyti ir nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės bei pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šioje byloje būtent kitos svarbios aplinkybės bei pagrindiniai duomenys, kuriais yra grindžiamas kaltinimas ir yra neaprašyti. O būtent:
Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad V. K. ir J. J. pareikšti kaltinimai grindžiami tik duomenimis, gautais naudojant NVIM. Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime pažymėjo, kad, NVIEM yra ypatinga operatyvinės veiklos forma, o ją realizuojantys operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo konkrečiu atveju NVIVM taikytas buvo ikiteisminio tyrimo metu, todėl jį taikant turėjo būti laikomasi Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų. Akivaizdu, kad tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis modelis gali būti laikomas teisėtu ir tik toks jis gali sudaryti pagrindą, šalinantį baudžiamąją atsakomybę pagal jį veikusiam asmeniui.
Tam, kad nustatyti ar NVIEM taikymas šioje byloje buvo teisėtas, teismas įpareigotas nustatyti ir patvirtinti jo taikymo teisėtumą pagrindžiančių sąlygų buvimą, tačiau kaltinamajame akte šie faktiniai duomenys nenurodyti. Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. nusikalstamos veikos imituojančio elgesio modelio taikymui reikalauja informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba informacijos apie kitų tame straipsnyje nurodytų nusikaltimų, turėjimo. Byloje yra išslaptinti ir prijungti 2005 spalio 18 bei 2005 m. spalio 27 dienų telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamojo V. K. ir Moldovos piliečio, tačiau duomenys, patvirtinantys, jog V. K. skambinęs asmuo tuo metu nevykdė Lietuvos operatyvinių institucijų darbuotojų nurodymo, kaltinamajame akte nenurodyti. Nėra jų ir tarpe pareikštus kaltinimus grindžiančių duomenų, tad juos patikrinti ir nustatyti jų teisėtumą bei leistinumą, teismas negali.
Operatyvinių darbuotojų teigimu, po 2005 m. spalio 27 d. skambučio, jie susisiekė su V. K. skambinusiu asmeniu bei, pasakę jam, kad V. K. turi sunkumų su teisėsauga, turėjusio į Lietuvą atvykti moldavo atvykimą atšaukė o moldavo vardu į nusikaltimo darymą įsijungė pagal NVIEM veikęs V. N.. Tačiau ir šiuos parodymus grindžiantys faktiniai duomenys kaltinamajame akte neaprašyti. Juos grindžiantys faktiniai duomenys prie nagrinėjamos bylos taip pat neprijungti, tad ir šio faktinio duomens gavimo teisėtumo bei leistinumo, teismas taip pat nei patikrinti, nei įvertinti negali.
Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. 1 d. teisę, pateikti prokurorui motyvuotą teikimą dėl NVIEM sankcionavimo suteikia tik operatyvinės veiklos subjekto vadovui ar jo įgalioto vadovo pavaduotojui. Akivaizdu, kad kitiems operatyvinės veiklos institucijų darbuotojams teisė su tokiu teikimu kreiptis į prokurorą, nesuteikta. Vadinasi, NVIEM taikymas yra teisėtas tik tada, jei dėl jo taikymo teikimu į prokurorą kreipiasi operatyvinės veiklos subjekto vadovas ar jo pavaduotojas.
Konkrečiame BK straipsnyje numatytos veikos imitavimas – tai tikslus įstatyme nustatyto leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagrindų, ribų ir tvarkos laikymasis. P. O. veiklos įstatymo 12 str. 2 d. 4 p., teikime dėl NVIM panaudojimo turi būti nurodytos ir NVIM metu atliekamų konkrečių veiksmų ribos pagal BK ir ATPK numatytų veikų požymius. NVIM turinys rodo, kad (t.1, b.l. 14-16), legenduotai atvykęs į Lietuvą V. N. turėjo:
1) kreiptis į OSB Nr. P1-3-001-05 sekamą V. K.;
2) prisistatyti jam Moldovos Respublikos piliečiu, kuris norėtų:
b)V. K. padedamas, nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją ar kitą Europos Sąjungos šalį.
Duodamas parodymus teisme V. N. parodė, jog jis turėjo nurodymą „sueiti į kontaktą su V. K., kad šis jam padarytų dokumentus ir laukti kol išveš“ (t.3, b.l.23). Pokalbių įrašai rodo, kad NVIM pagrindu veikęs liudytojas V. N. 2005 m. lapkričio 7 d. 15:14:50 val., paskambinęs kaltinamajam V. K. ir prisistatęs jam į Lietuvą atvykusiu moldavu (t.1, b.l. 147-148), pats atvažiavo į Kauną, kur V. K. buvo paimtas ir, jo, t.y. V. N. reikalavimu, suklastoto paso pagaminimui davė V. K. savo fotonuotraukas ir sutarė, jog jas pagaminus, jis bus išvežtas iš šalies. Atrodytų, kad šiais veiksmais, NVIM nustatytą siekį, t.y. savo norą gauti suklastotą pasą bei išvykti iš šalies V. N. pilnai išreiškė ir imitavo BK 292 str. numatytą nusikalstamą veiką pirmą susitikimo su V. K. dieną, t.y. 2005 m. lapkričio 7 d. Tačiau be šių veiksmų V. N. atliko ir kitus veiksmus. Iš V. K. jis taip pat reikalavo jo apgyvendinimo viešbutyje, apmokėjimo už jo gyvendinimą viešbučiuose ir maitinimąsi, skubino jį greičiau išvežti bei, siekdamas greitesnio išvežimo, kėlė V. K. ir kitokias sąlygas. Be to, jam buvo duota technika, jis įrašinėjo ja savo tarpusavio pokalbius su V. K. bei J. J., vykusius tarp jų ne telefonu. Kaltinamajame akte nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus, veikdamas pagal NVIEM, V. N. turėjo teisę atlikti. V. N. teigimu, jis mano, kad visus šiuos veiksmus jis turėjo teisę atlikti, bet tiksliai to neprisimena. Neprisimena jis ir to, ar buvo supažindintas su konkrečiais jam leistais atlikti veiksmais. Patikrinti ir nustatyti ar pagal NVIEM veikęs V. N. neperžengė NVIEM ribų, galima tik patikrinus ir įvertinus faktinius duomenis, susijusius su NVIEM ribų nustatymu bei jo darytų asmeninių pokalbių su V. K. ir J. J., įrašų teisėtumą. Tačiau kaltinamajame akte šie svarbūs ir būtini faktiniai duomenys, taip pat nenurodyti. Tai pagrindžiantys duomenys neprijungti ir baudžiamojoje byloje, tad ir šioje dalyje, neaprašius to kaltinamajame akte ir įstatymo nustatyta tvarka nepagrindus, galimybės patikrinti bei įvertinti NVIEM ribų, teismas neturi.
Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad, kaltinamajame akte nenurodžius itin svarbių aplinkybių, aprašytų šios nutarties aprašomojoje dalyje bei pagrindinių duomenų, kuriais yra grindžiamos būtinos aprašyti itin svarbios aplinkybės, surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kas trukdo teismui pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl, dėl BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio akto surašymo, baudžiamoji byla perduodama prokurorui.
Rezoliucinė dalis
n u t a r ė:
Baudžiamąją bylą, Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 292 str. 3 d., o J. J. kaltinamas pagal BK 292 str. 2 d. dėl BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, pažeidimų pašalinimui perduoti prokurorui, nustatant tam 20 dienų terminą ir įpareigoti naujai surašytame kaltinamajame akte aprašyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus faktus bei juos pagrindžiančius faktinius duomenis.
Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.