- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-1501-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07651-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Kreditorius
- E. K.
- Skolininkas
- UAB „Ladina ir partneriai“
- Kategorijos
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus E. K. pareiškimą skolininkui UAB „Ladina ir partneriai“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius E. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Ladina ir partneriai“ 20 159,12 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, tačiau kaip reikalauja DK 141 str. ir DK 177 str. su pareiškėju nebuvo atsiskaityta jo atleidimo dieną.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi kreditoriaus E. K. pareiškimą skolininkui UAB ,,Ladina ir partneriai“ dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad kreditorius iš darbo atleistas 2010 m. rugpjūčio 30 d., jam priklausanti darbo užmokesčio dalis išmokėta 2010 m. gruodžio 7 d. Iš kreditoriaus pateikto pareiškimo turinio padarė išvadą, kad kreditorius prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio, susidariusio už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. Padarė išvadą, kad kreditoriaus prašymas priteisti vidutinį darbo užmokestį beveik už dvejus metus (už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn.) yra aiškiai nepagrįstas bei neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius E. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą spręsti perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija įtvirtinta su tikslu sudrausminti darbdavius ir apsaugoti darbuotojus, kai ne dėl jų kaltės piktybiškai nėra mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo užmokesčiu susijusios išmokos. Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas grindžiamas ne iš sutartinių santykių, kuriuose yra galimybė, jog delspinigių nustatymas gali iš esmės pažeisti šalių lygybę, o iš įstatymo – Darbo kodekso, kuriame nėra įtvirtintas maksimalus terminas, už kurį galima skaičiuoti delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo, taikė ir aiškino proceso teisės normas, susijusias su teismo įsakymo priėmimu.
CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu.
Nagrinėjamu atveju kreditorius kreipėsi į teismą remdamasis DK 141 straipsniu, prašydamas priteisti pavėluotą sumokėti darbo užmokestį nuo vidutinio darbo užmokesčio, susidariusio už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kreditoriaus pateikta skolos susidarymo lentele ir padarė išvadą, kad kreditoriaus prašymas priteisti vidutinį darbo užmokestį beveik už dvejus metus (už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn.) yra aiškiai nepagrįstas bei neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad pareiškimo pagrįstumas bei prašomos priteisti skolos dydis galėtų būti nustatomas tik nagrinėjant bylą iš esmės ginčo teisenos tvarka, skolininkui pareiškus prieštaravimus (CPK 439 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad reiškiamas reikalavimas yra apskritai neįmanomas ar absurdiškas, tačiau teismas apsiribojo konstatavimu, jog reiškiamas reikalavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju nebuvo, o atsisakydamas priimti pareiškimą vien šiais pagrindais, apylinkės teismas pažeidė kreditoriaus teisę kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus E. K. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Ladina ir partneriai“ dėl skolos, kylančios iš darbo sutarties, priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.