- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- N-575-3322-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. spalio 25 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI, Institucija) vyresnioji specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. K. dėl to, kad jis UAB „Keresta“ darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, neįtrauktą į bendrovės buhalterinę apskaitą: E. J. ir A. L. 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, bute, esančiame duomenys neskelbiami, Klaipėda, išmokėjo po 711,42 Lt ir 2007 m. spalio mėn. pradžioje, prie „Avitelos“ išmokėjo po 227,31 Lt, kurių neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Iš viso K. K. šiems bendrovės darbuotojams išmokėjo 1877,46 Lt bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Tokiais savo veiksmais UAB „Keresta“ direktorius K. K. pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu pripažino K. K. kaltu padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 10 000 litų baudą. Ištyręs šioje byloje įrodymus: patraukto administracinėn atsakomybėn pažeidėjo K. K. paaiškinimus, liudytojų – E. J., A. L., Klaipėdos AVMI OKS vyresniosios specialistės K. Blėdienės parodymus bei kitą administracinio teisės pažeidimo medžiagą: operatyvaus patikrinimo pažymą, nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimus, darbo sutartis, darbo užmokesčio suvestines, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pažeidėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį bei (kadangi minėta ATPK norma yra blanketinė) Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, skirdamas nuobaudą atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo mastą bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, skyrė A. K. minimalią sankcijoje numatytą baudą.
III.
Apeliaciniu skundu K. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas konkretus pažeidimo padarymo laikas. Šis laikas nėra nustatytas ir kitoje bylos medžiagoje. Abstraktūs teiginiai „mėnesio pabaigoje“ ir „pradžioje“ daugiaprasmiai (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. N. ¹⁶-811/2007, N16-906/2007, N16-908/2007). Taip pat, apelianto nuomone, nenurodyta ir konkreti pažeidimo vieta – nurodoma „prie parduotuvės „Avitela““, tačiau nenurodomas nei parduotuvės adresas, nei konkretus miestas. Be to, teismas neatsižvelgė į liudininkės Laimos Giedrinės, kurios bute tariamai buvo perduoti pinigai, Klaipėdos AVMI pateiktą paaiškinimą. K. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, padrikais paaiškinimais. K. K. teigimu E. J. ir A. L. įsteigė įmonę, užsiimančia panašia veikla, kaip ir apelianto įmonė. Be to, tarp minėtų liudytojų ir K. K. įvyko konfliktas, dėl kurio liudytojai pagrasino K. K. nepagrįstai apkaltinti darbo užmokesčio mokėjimu „vokeliuose“. Be to, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad jokiomis leistinomis įrodymų fiksavimo priemonėmis neužfiksuotas pats pinigų perdavimo faktas, atvirkščiai – atliekant bendrovės buhalterinių dokumentų patikrinimą, nebuvo rastą jokių nusižengimų. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis santechnikos darbais verčiasi daugiau nei trejus metus ir per tą laiką nebuvo užfiksuotas joks administracinis ar kitoks teisės pažeidimas, leidžiantis abejoti apelianto sąžiningumu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
K. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis UAB „Keresta“ darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, neįtrauktą į bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi akivaizdų trūkumą, t. y. jame nėra nurodyta konkreti pažeidimo padarymo data, o teiginiai „mėnesio pradžioje“ ir „mėnesio pabaigoje“ yra abstraktūs. Pažymėtina, kad tuo pačiu klausimu Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N756-1680/2006 yra išaiškinęs, jog kai konkreti pažeidimų padarymo data (jos pradžia ir pabaiga) nenustatyta ir praėjus dar daugiau laiko šios datos nustatyti galimybių nebėra, vadovaujantis teisėje visuotinai galiojančiu principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir nepažeidžiant draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principo, teisėjų kolegija vertina, jog inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra baigtas iki palankiausios atsakomybėn traukiamam asmeniui datos. Nagrinėjamuoju atveju darbuotojų A. L. (b. l. 10) ir E. J. (b. l. 11) paaiškinimuose yra nurodytos neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo datos, t. y. 2007 m. rugsėjo 25 d. ir 2007 m. spalio 5 d. Tačiau šių datų teismo posėdyje jie patys patvirtinti negalėjo, be to administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad neapskaityti atlyginimai buvo mokėti 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ir spalio pradžioje, todėl, remiantis minėtu principu, šios datos vertinamos palankiausiai pažeidėjui ir darytina išvada, kad neapskaityti pinigai buvo mokami vėliausiai 2007 m. rugsėjo 25 d. ir 2007 m. spalio 1 d. Šie terminai yra svarbūs ATPK 35 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. vertinant, ar nepažeistas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas 2008 m. sausio 21 d., akivaizdu, kad toks procesinis pažeidimas nepadarytas.
Taip pat apeliantas teigia, kad protokole nenurodyta pažeidimo padarymo vieta. Tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių. Protokole aiškiai įvardinta, jog vieną kartą pinigai buvo mokami bute, esančiame duomenys neskelbiami, Klaipėdoje, kitą kartą – prie „Avitelos“ parduotuvės. Nors apeliantas teigia, kad turėjo būti nurodytas konkretus parduotuvės adresas, tačiau pažymėtina, kad Klaipėdos mieste yra tik viena „Avitelos“ parduotuvė, todėl apelianto teiginys dėl jos vietos nežinojimo laikytinas siekimu išvengti atsakomybės.
Byloje esantys A. L. (b. l. 10) ir E. J. (b. l. 11) paaiškinimai Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei jų parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 56-57), taip pat VMI specialistės Kristinos Blėdienės sudaryta lentelė apie išmokėtus darbo užmokesčius (oficialius ir neapskaitytus) (b. l. 4), darbo sutartys su E. J. (b. l. 12), A. L. (b. l. 13), UAB „Keresta“ darbo užmokesčio žiniaraščiai (b. l. 14-15) patvirtina faktą, kad oficialiai darbuotojams E. J. ir A. L. buvo mokamas minimalus darbo užmokestis už pusę etato, t. y. už 2007 m. rugsėjo mėnesį jiems buvo išmokėta po 288,58 Lt, už spalį – po 38,69 Lt, tačiau realiai darbuotojai gavo – už rugsėjį po 1000 Lt, o spalį – 266 Lt. Pažymėtina, kad tuo pačiu metu dirbusiam E. S. buvo išmokėta atitinkamai 325,75 Lt už 2007 m. spalio mėnesį ir 1871,40 Lt už 2007 m. rugsėjį. Toks didelis atlyginimų skirtumas yra nelogiškas, todėl taip pat leidžia abejoti E. J. ir A. L. oficialiai mokėtų darbo užmokesčių dydžiais. Dėl to, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad darbuotojams E. J. ir A. L. buvo išmokėta po 938,73 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso – 1877,46 Lt. Tai, kad bendrovės sąskaitą K. K. papildydavo ir atlyginimus mokėdavo iš savo asmeninių pinigų, bylos nagrinėjimui įtakos neturi, kadangi bet kokiu atveju nėra jokių įrodymų apie tai, kad minėta 1877,46 Lt suma būtų buvusi apskaityta.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojų E. J. ir A. L. parodymai yra neatitinkantys tikrovės, kadangi šie liudytojai yra suinteresuoti pakenkti apeliantui. Rašytinių dokumentų, kad tarp darbuotojų ir K. K. buvo kilęs konfliktas, nėra. Darbo sutartys su minėtais darbuotojais nutrauktos ne dėl drausmės – iš darbo jie išėjo savo noru (b. l. 12, 13). Jokių kitų įrodymų, kad jie turėtų tikslą pakenkti buvusiam darbdaviui, byloje nėra.
Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nebuvo užfiksuotas pats pinigų perdavimo faktas. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančios institucijos operatyvinėmis priemonėmis naudojasi ribotais atvejais. Nagrinėjamoje byloje tokios būtinybės nebuvo, kadangi tokį faktą patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti anksčiau byloje aptarti įrodymai. Tarp šių įrodymų nėra jokių prieštaravimų, todėl jie laikytini pagrįstais ir įrodančiais pažeidimo padarymo faktą.
Paskirta minimali ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį bei teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl laikytina pagrįsta.
Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. K. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, naikinti priimto nutarimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.