Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-06 · Byla Nr. ATP-149-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-02-06Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-10-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
ATP-149-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-03310-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Advokatai
Vidas Vilkas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-149-487/2013Teisminio proceso Nr.4-02-3-03310-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. N. atstovo advokato Vido Vilko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo M. N. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, M. N. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nubaustas už tai, kad 2012-06-06, apie 14.30 val., A. Tumėno g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadino abu automobilius ir pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais M. N. pažeidė KET 132 p., 234 p., t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. N. atstovas advokatas Vidas Vilkas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir M. N. atžvilgiu nutraukti bylą. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Teigia, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Pažymi, jog, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog M. N. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Anot apelianto, teismas nevertino ir nepasisakė dėl M. N. ir jo atstovo nurodytų aplinkybių, keliančių abejones dėl pažeidėjo kaltės, padarius LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis LR BK 68 str. 2 d., maksimalus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra galimas 3 (trejiems) metams. Nutarimu administracinėje byloje teisė vairuoti transporto priemonę M. N. atimta būtent 3 metams, t.y. maksimaliai galimai baudžiamojo poveikio priemonei, padarius nusikalstamą veiką.

Pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog įvykio metu M. N. automobiliu FORD KA kliudytam automobiliui VOLVO V70 buvo padaryta mažareikšmė žala - įbrėžtas galinio bamperio dešinys kampas, galinis dešinės pusės sparnas. Žalos mažareikšmiškumą, be kita ko, patvirtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu VOLVO V70 savininkas nukentėjusysis M. K. net nesikreipė į draudimo bendrovę dėl padarytos žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį į tai, jog į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, skiriant nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Nurodo, kad LR ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai būtų pasiekti, M. N. atžvilgiu taikant LR ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir paskiriant jam nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

Anot apelianto, teismo skundžiamame nutarime pateiktas ATPK nustatytų sankcijų, kaip nesudarančių galimybės individualizuoti skiriamos nuobaudos, aiškinimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio suponuojamai pareigai teisingumą vykdyti, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo imperatyvus, bei su jais susijusiam konstituciniam teisinės valstybė principui.

Pažymi, kad, vertinant skundžiamo nutarimo pagrįstumą, be kita ko yra reikšminga ir tai, jog bylą išnagrinėjo teismas, keliantis objektyvias abejones dėl savo nešališkumo. Teismo nešališkumo principo pažeidimą nagrinėjamoje byloje patvirtina aplinkybė, jog teismas 2012-10-25 d. teismo posėdyje atsisakė priimti M. N. atstovės teikiamus įrodymus ir priėmė juos tik po to, kai bylą nagrinėjančiai teisėjai pareiškus nušalinimą, pareiškimo pagrindu jai nusišalinus, tačiau nusišalinimo nepatvirtinus teismo pirmininkui, byla tos pačios teisėjos buvo nagrinėjama toliau. Nurodo, kad šie teisėjos veiksmai duoda pagrindą pripažinti, jog teisėja turėjo išankstinį nusistatymą M. N. kaltės, padarius jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus.

Atkreipia dėmesį į tai, jog nesuprantamas teismo argumentas „galiojančiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nėra numatyta, kad asmenims, dirbantiems Seimo kanceliarijoje, taikomos kitos, nei ATPK numatytos nuobaudų rūšys". Pažymi, jog M. N. pareigos Seime teismui buvo nurodytos tik tuo tikslu, kad būtų objektyviau įvertintos prie Seimo esančioje aikštelėje įvykusio įvykio aplinkybės bei parodyta M. N. charakterizuojanti medžiaga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad M. N. neneigia dalyvavęs eismo įvykyje bei apgadinęs kitam asmeniui priklausantį turtą. Pažymi, jog byloje nukentėjusysis patvirtino, kad, pažeidėjui atsitrenkus į jo automobilį, pastarasis sujudėjo, todėl akivaizdu, jog M. N. jautė kontaktą ir sąmoningai iš autoįvykio vietos pasišalino. Teigia, kad apylinkės teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. N. kaltės padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Taip pat atsiliepime pažymima, kad M. N. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

D. M. N. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog M. N. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde neneigiama, jog M. N. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t.y. jog jis 2012-06-06 dalyvavo eismo įvykyje ir apgadino M. K. priklausantį turtą. Nesutinkama dėl pažeidėjo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, 2012-06-06 apie 14.30 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį, jog automobilių stovėjimo aikštelėje priešais Seimo rūmus prieš 5 min. į M. K. priklausantį automobilį Volvo v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė nenustatytos markės automobilis, kurio v/n (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Pranešė M. K., kuris įvykį matė iš Seimo vestibiulio (b.l. 7).

Iš nukentėjusiojo M. K. parodymų teismo posėdyje matyti, kad jis yra visuomeninis Seimo nario padėjėjas, įvykio dieną buvo atvykęs į Seimą, kur 15 val. turėjo vykti renginys. Į Seimo rūmus atvyko gerokai iki renginio, nes turėjo organizacinių reikalų ir savo automobilį VOLVO pasistatė neasfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Aikštelėje buvo daug automobilių, todėl jis savo automobilį paliko stovėti vidurinėje juostoje, galu į išvažiavimą. Po kurio laiko, tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena, ėjo į lauką parūkyti. Būdamas vestibiulyje, per durų stiklą pamatė, kad sujudėjo jo automobilis, todėl ėjo pasižiūrėti. Netoli gatvės pamatė ir įsidėmėjo iš aikštelės išvažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Į policiją skambino ir apie įvykį pranešė tik po to, kai, priėjęs prie savo automobilio, įsitikino, kad išvažiuojantis automobilis nubraukė jo automobilio galinio bamperio dešinįjį kampą. Mano, kad eismo įvykis buvo akivaizdus, nes jo automobilį kliudęs vairuotojas trumpam buvo sustojęs šalia, tačiau neišlipo apžiūrėti galimų pasekmių ir išvažiavo iš aikštelės.

Iš Transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad automobilio Ford KA, v/n (duomenys neskelbtini), įbrėžtas galinio bamperio dešinys šonas, dešinysis galinis sparnas (matosi pašalinių raudonos spalvos dalelių), priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis bamperis. Automobilio kėbulas aprūdijęs, nubraižytas (b.l. 14).

Iš Transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad automobilio Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), įbrėžtas galinio bamperio dešinys kampas, dešinys galinis sparnas (b.l. 17).

Šie automobilių Ford KA, v/n (duomenys neskelbtini) ir Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse (b.l. 15,16, 18). Automobilių Ford KA, v/n (duomenys neskelbtini) ir Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) kontaktas patvirtintas atliktais matavimasis (b.l. 19).

Iš kelių policijos specialistės R. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio tyrimo metu apžiūrėjus automobilį Ford KA, v/n (duomenys neskelbtini), ant galinio bamperio buvo pastebėtos pašalinės raudonos spalvos dalelės, kurios buvo paimtos (b.l. 23). Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir paties eismo įvykio tyrimo aplinkybes ši liudytoja patvirtino teismo posėdyje.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog, žiūrint iš Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų vestibiulio patalpų link A.Tumėno g., matoma automobilių stovėjimo aikštelės vieta, kur stovėjo automobiliai Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) ir Ford KA, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 62-64).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas M. Š. nurodė, kad jis yra M. N. draugas ir tą dieną buvo atvykęs į Seimą papietauti. Kartu su M. N. iš automobilių stovėjimo aikštelės jie išvažiavo 13.30 val. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo daug, todėl iš jos išvažiavo labai lėtai. Jis asmeniškai įbrėžimo nepajuto.

Teismo posėdyje apklaustas M. N. nurodė, jog jis iš aikštelės išvažiavo anksčiau, negu kad nurodyta pareiškime. Nukentėjusysis iškvietęs policiją nepasiliko laukti, nenorėjo komunikuoti nei su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, visa tai kelia pagrįstų abejonių jo sąžiningumu.

M. N. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo atmesta pagrįstai, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal M. K. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių apgadinimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas. Abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo M. K. nurodyta įvykių seka. Nors pirmos instancijos teisme M. N. teigė, kad iš aikštelės išvažiavo anksčiau, išvažiuojamas aikštelėje jokio automobilio nekliudė, skunde jo atstovas tvirtina, jog abiejų automobilių kontaktas buvo nežymus, dėl ko pažeidėjas galėjo to kontakto nepajusti. M. N. teisme nurodytos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuotų pažeidimų padarymu, paneigtos nuosekliais nukentėjusiojo paaiškinimais, kurie patvirtinti pranešime apie įvykį nurodytomis aplinkybėmis, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, policijos pareigūnės R. L. tarnybiniu pranešimu. Kad nukentėjusiojo automobilį apgadino būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, rodo tai, kad pagal nukentėjusiojo nurodytus duomenis automobilis vėliau policijos pareigūnų buvo rastas, abiejų automobilių apgadinimai atitiko M. K. nurodytą veiksmų eigą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apylinkės teismo padaryta išvada, kad liudytojo M. Š. parodymai nepaneigia dokumentuose užfiksuoto faktinio eismo įvykio laiko.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiojo parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. N. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.- jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad M. N. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimai apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, jog nei vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nepatyrė didesnių sužalojimų, atmestini, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių sugadinimai yra akivaizdūs. Aplinkybė, kad nukentėjusysis M. K. nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, neturi reikšmės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniam įvertinimui.

Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. N. paskirta nuobauda yra per griežta, jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (sunkesnio iš padarytų teisės pažeidimų) padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Skundžiamu nutarimu M. N. buvo paskirta subendrinta nuobauda minimali nuobauda - 3000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams.

LR ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

M. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad įvykio metu apgadinęs automobilius pasišalino iš įvykio vietos. Padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 str. 1 d., yra vienas iš pavojingiausių. M. N. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apylinkės teismas, paskirdamas nuobaudą M. N., atsižvelgė ir į tai, jog darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai (b.l.34), taip pat vertino, kad administracine tvarka baudžiamas ne pirmą kartą (b.l.4,5), nors ir nepripažino šios aplinkybės sunkinančia jo atsakomybę. Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje ar iš viso jos neskirti, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta, paskiriant minimalias straipsnio sankcijoje numatytas administracines nuobaudas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskyrus švelnesnę nuobaudą M. N., nebūtų pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinio skundo argumentai, kad eismo įvykio metu padaryta mažareikšmė žala, taip pat nesudaro pagrindo M. N. skirti švelnesnę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas M. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo šališkas, kadangi M. N. teikiami įrodymai buvo priimti tik po to, kai teisėjai buvo pareikštas nušalinimas. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Teismo nešališkumo principas yra įtvirtintas Lietuvos respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomumo ir nešališko teismo. Realizuojant šį principą, reikšminga tai, jog nagrinėjantis bylą teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus vienos, tiek kitos proceso šalies atžvilgiu, rodytų vienodą iniciatyvą realizuojant šalių teises šioms reiškiant pagrįstus prašymus bei teikiant įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisėjos sprendimas atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės prašymą (b.l.47) negali būti vertinamas kaip teisėjos išankstinis nusistatymas dėl M. N. kaltės. Juo labiau, toks sprendimas neužkirto kelio proceso dalyviams teikti atitinkamus prašymus kitame teismo posėdyje. Byloje nenustatyta įstatymo nuostatų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. N. atstovo advokato Vido Vilko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė