- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-654-134-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- D. S., G. G.
- Advokatai
- Vytautas Kazlaus
Teisėja Zita Gavėnienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2
NUTARTIS
2009 m. spalio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą pasirinktoje mokymo įstaigoje ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Priteista solidariai iš D. S. ir G. G., o jiems neturint lėšų, iki jų pilnametystės – iš R. S., A. S., Z ir A. G. L. V. 167,02 Lt turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas G. G. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. ir G. G. nuteisti už tai, kad 2008m. gruodžio 1 d., apie 22 valandą, veikdami kartu, įsibrovė į patalpą – L. V. individualią įmonę „L p“ esančią Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, iš kur pagrobė įmonės turtą – kasos aparatą C. C., LT- 8 Casio FE, unikalus numeris CB 09500454, kurio vertė 1722,52 Lt, su jame buvusiais 39 litais, įvairių alkoholinių gėrimų ir cigarečių pakelių, tuo padarydami nukentėjusiajai L. V. 2067,02 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą prieš jį nutraukti, o nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.
Skunde gynėjas nurodo, kad nepilnametis D. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto apysunkio nusikaltimo, nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo ateityje nebenusikalsti, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai atlyginta didesnė dalis padarytos žalos, t. y. 2000 Lt, nukentėjusioji jokių pretenzijų D. S. nereiškė ir prašė bylą nutraukti. Gynėjas teigia, kad byloje yra bent dvi BK 93 str. numatytos sąlygos atleisti nepilnametį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad D. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nebuvo nuoširdus. D. S. visiškai pripažino savo kaltę, smulkiai paaiškino, kaip įvykdė nusikaltimą ir gailėjosi dėl savo veikos. Gynėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad D. S. turi psichinės raidos problemų, yra uždaro būdo, sunkiai bendraujantis, todėl jam buvo ypatingai sunku atsiprašyti nukentėjusiosios.
Gynėjas skunde nurodo, kad byloje yra ir BK 38 str. numatytos sąlygos D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis padarė apysunkį nusikaltimą, buvo teisiamas pirmą kartą, nukentėjusioji pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad D. S. jai žalą atlygino ir su juo susitaikė, ji jokių pretenzijų šiam nuteistajam neturi.
Gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios L. V. civilinis ieškinys turi būti atmestas, nes realiai padaryta turtinė žala jai atlyginta. Iš nukentėjusiosios kavinės buvo pavogtas kasos aparatas, kurio vertė 1722,52 Lt, kuris grąžintas nukentėjusiajai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kasos aparato nebenaudoja, nes jį išregistravo, tačiau nežino, ar jis tinkamas naudojimui, nei vienas iš nuteistųjų šioje byloje nenurodė, kad būtų sugadinę kasos aparatą. Gynėjo teigimu, tai reiškia, kad kasos aparatas tinkamas naudojimui, todėl laikytina, kad žalos dydis, lygus kasos aparato vertei, atlygintas, ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys mažintinas jo verte, t. y. 1722,52 Lt. D. S. tėvai 2000 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino, todėl laikytina, kad turtinė žala atlyginta visiškai.
Teismo posėdyje nuteistasis, atstovai pagal įstatymą ir gynėjas prašė nuteistojo gynėjo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 str. 1 d.). Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
D. S. apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, būdamas penkiolikos metų amžiaus, šią nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, taigi, byloje yra trys būtinos sąlygos, kurioms esant, bylą nagrinėjęs teismas turėjo nuspręsti ir dar dėl bent vienos iš alternatyvių sąlygų buvimo. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones priima, tik įvertinęs visas bylos aplinkybes. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas apsvarstė galimybę D. S. taikyti BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nuostatas ir išdėstė išsamius motyvus, kuriais remdamasis nusprendė, jog nėra sąlygų šį nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas teisingai nurodė, kad BK 93 str. 1 d. 1 p. numatyta nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra siejama su aktyvia kaltininko atgaila dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinęs D. S. elgesį teisiamojo posėdžio metu – tai, kad jis neparodė jokių asmeninių pastangų atsiprašyti nukentėjusiosios ir tai padarė, tik paragintas savo gynėjo, teismas pagrįstai nurodė, kad D. S. atgaila tebuvo formali, todėl jam nėra pagrindo taikyti BK 93 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Spręsdamas dėl galimybės taikyti kitą, t.y. BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, teismas įvertino tai, kad D. S. gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo taip pat tebuvo formalus, nes jis nesugebėjo kritiškai įvertinti savo elgesio ir apgailestavimą bei pažadą nebenusikalsti vėlgi išsakė tik gynėjo iniciatyva. Be to, teismas, apsvarstęs tiek D. S. požiūrį į padarytą nusikaltimą, tiek iš jo mokymo įstaigos pateiktą charakteristiką, kurioje nurodyta, kad jis nelanko pamokų, nesimoko, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog D. S. ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apeliantas, skunde dėstydamas argumentus dėl sąlygų atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, akcentuoja D. S. elgesio formaliąją pusę – tai, kad jis teisiamajame posėdyje pasakė besigailintis dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios. Tačiau teismas, bylos nagrinėjimo metu turėjęs galimybę betarpiškai stebėti D. S. elgesį, nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad vien formalių reikalavimų laikymasis nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nepilnamečiui bus pasiekti, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nepilnametis turi savarankiškai išdėstyti savo poziciją, kuri teismui leistų manyti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, tačiau šioje byloje D. S. tiek atsiprašymą, tiek gailėjimąsi išreiškė, kaip jau minėta, tik gynėjo pastangų dėka. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl sąlygų atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvimo, laiko juos pagrįstais ir teisingais, todėl apelianto skundo prašymas taikyti nuteistajam BK 93 str. nuostatas atmestinas.
Apeliantas skunde teigia, kad yra D. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir BK 38 str. numatytu pagrindu, t.y. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Nors D. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, jo tėvai atlygino didesnę dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, nukentėjusysis D. S. atleido. Tačiau būtina sąlyga taikant šią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį yra teismo pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Analogiška sąlyga yra numatyta ir BK 93 str. 1 d. 3 p., ir šiame sprendime šis klausimas jau aptartas. D. S. apibūdinantys duomenys ir jo elgesys baudžiamojo proceso metu nesuteikia pagrindo manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir BK 38 str. numatytu pagrindu.
Teismas, skirdamas nuteistajam vieną iš švelnesnių BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimą ir nustatydamas jo trukmę bei konkrečius įpareigojimus, teisingai taikė BK 54 str. 1-2d. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 91 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. D. S. paskirta bausmė atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo socialinę brandą, ši bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.
Apeliantas skunde nesutinka su solidariai iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiajai priteista atlyginti suma – 167,02 Lt, teigdamas, kad pagal pačios nukentėjusiosios parodymus, iš jos kavinės pavogtas 1722,52 Lt vertės kasos aparatas yra nesugadintas ir tinkamas naudojimui. Todėl nukentėjusiajai pareiškus 2164,14 Lt dydžio civilinį ieškinį (43 b. l.), ši suma mažintina sumažinta kasos aparato verte, o D. S. tėvams atlyginus nukentėjusiajai 2000 Lt, jos pareikšta ieškinys atmestinas. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jai po vagystės grąžintas kasos aparatas buvo sugadintas, todėl ji juo nebegalėjo naudotis (20-21; 177 b. l.). Kadangi nukentėjusioji neteko galimybės naudotis savo kasos aparatu pagal jo paskirtį, ji patyrė 1722,52 Lt turtinę žalą. Ši žala padaryta abiejų nuteistųjų bendrais nusikalstamais veiksmais ir jie privalo solidariai atlyginti šią žalą, todėl mažinti nukentėjusiosios pareikšto ieškinio sumą kasos aparato verte ir, atsižvelgus į tai, kad D. S. tėvai jau atlygino 2000 Lt turtinę žalą, laikyti, kad žala visiškai atlyginta bei atmesti ieškinį nėra pagrindo.
Keisti teismo nuosprendį apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. K. apeliacinį skundą atmesti.