Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei I.S., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisekimo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad 2010-03-29 ADB "ERGO Lietuva" sudarė su D.M. transporto priemonių draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. 851-0327298 (b.l.21)). Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis MB CLK 430, v/n (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2010-03-29 iki 2011-03-28 (b.l. 21). 2011-02-03, apie 12.00 val., Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu D. M., vairuodamas paminėtą automobilį, įvažiavo į nepažymėtą ir vandeniu užlietą duobę, esančią (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 32, Kaune, važiuojamojoje dalyje. Eismo įvykio pasėkoje buvo apgadintas automobilis MB CLK 430, v/n (duomenys neskelbtini). Kauno AVPK Kelių policijos valdyba 2011-02-03 nutarimu nustatė, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė (b.l. 22). Automobilis MB CLK 430, v/n (duomenys neskelbtini). įvykio metu buvo apdraustas UADB „ERGO Lietuva“ Transporto priemonių savanorišku draudimu, todėl transporto priemonės draudėjo atstovas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą (b.l. 48). Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimą buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio MB CLK 430, v/n (duomenys neskelbtini) padaryti nuostoliai sudarė 3023,04 (b.l. 30, 47), ši suma buvo išmokėta (b.l. 31).

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju, reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).

Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (ABTĮ 57 str.).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-02-03 nutarime nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, automobilio vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta (b.l. 22). Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiškai įsiteisėjęs. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos parametrus (0,98 m. x 0,32 m. x 0,28 m.), dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (b.l. 25-26). Byloje esantis pareigūno R.D. tarnybinis pranešimas, D.M. paaiškinimas, nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema bei D.M. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu (b.l. 23-26, 104), patvirtina patį eismo įvykio faktą t.y. kad 2011-02-03 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 32, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis MB CLK 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, (duomenys neskelbtini), Kaune, važiuojamojoje dalyje, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Atsižvelgiant į Eismo įvykio schemoje (b.l. 25) pažymėtos kelio duobės, į kurią buvo apgadintas automobilis, lokaciją, į tai, kad duobė, į kurią įvažiavo D.M. buvo 0,32 m. pločio, 0,98 m. ilgio, 0,28 m. gylio, apsemta lietaus vandeniu, įvykio metu lijo, visas kelias buvo padengtas balomis, neesant duomenų, kad vairuotojas viršijo leistiną greitį, įvertinant tai, kad vairuotojas yra ne Kauno gyventojas, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės apsunkino vairuotojo galimybę, elgiantis rūpestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Kaip buvo minėta, proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovės ir jos atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovo ir jo atstovės argumentai, jog riziką už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovui ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams (ABTĮ 57 str.).

Atsakovas ginčydamas atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą.

Atsakovas bei jo atstovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai (tarnybinis pranešimas, vairuotojo paaiškinimas bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje) patvirtina tik automobilio dešiniojo rato apgadinimo faktą, o transporto priemonės apžiūros - defektų akte nurodyta, jog apgadintas ir galinis dešinės pusės ratas, priekinis buferis bei automobilio važiuoklės detalės, t.y. buvo taisoma bei pakeista naujomis daugiau įvairių automobilio detalių, nesusijusių su eismo įvykiu.

Liudytojas V.P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog eismo įvykio metu policijos pareigūnai neturi realios galimybės apžiūrėti ir nustatyti visus automobilio apgadinimus. Šiuo konkrečiu atveju, vizualiai matėsi automobilio dešinės pusės priekinio rato apgadinimas, tačiau nutransportavus automobilį į autoservisą buvo pastebėtas galinio dešinės pusės rato apgadinimas - įlenktas ratlankis bei iššokęs gumbas ant padangos. Tokio apgadinimo policijos pareigūnai neturėjo galimybės apžiūrėti, nes jis yra vidinėje rato pusėje. Be to, automobilis yra sportinis, stipriai pažemintas, todėl eismo įvykio metu buvo sugadintos automobilio buferio aptakos. Policijos pareigūnai negalėjo pastebėti automobilio važiuoklės detalių pažeidimų, nes šiems pažeidimams nustatyti reikalinga speciali technika – stendas. Patikrinus automobilį stendu, buvo nustatyti Transporto priemonės apžiūros – defektų akte nurodyti automobilio apgadinimai. Be to, liudytojas V.P. nurodė, jog visi automobilio sugadinimai yra dešinėje automobilio pusėje, paaiškino šių apgadinimų kilimo mechanizmą automobiliui patekus į duobę, o tuo pačiu patvirtino, kad minėti automobilio apgadinimai buvo pagrįstai priskirti apgadinimams, atsiradusiems ginčo eismo įvykio metu (b.l. 103-104).

Byloje esantys Transporto priemonės apžiūros – defektų aktas ( b.l. 47), fotonuotraukos (b.l. 49-56), liudytojų V.P. ir D.M. paaiškinimai (b.l. 103-104) patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų, todėl įrodymais nepagrįsti atsakovės atstovės argumentai dėl priežastinio ryšio tarp automobilio apgadinimų ir eismo įvykio nebuvimo, atmestini, kaip nepagrįsti.

Liudytojas V.P. paaiškino, kad nustatant sugadinto automobilio MB CLK 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaštus buvo vadovaujamasi Finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtintomis “Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos” taisyklėmis, įteisinančiomis kompiuterinės duomenų bazės “Audatex” naudojimą. Naudojant “Audatex” kompiuterinę duomenų bazę ekspertas P.K. apskaičiavo sugadinto automobilio remonto kaštus, kadangi automobilio važiuoklės detalės remontuojamos pagal aukščiau nurodytą Vertinimo instrukciją negali būti, o privalomai keičiamos naujomis, todėl jų vertė buvo apskaičiuota pritaikius 43 proc. nusidėvėjimą, naujai nupirktoms dviem automobilio padangoms pritaikytas 36,33 proc. nusidėvėjimas. Dalis detalių buvo nupirktos paties D.M., taip pat į išmokėtiną sumą buvo įtrauktos automobilio transportavimo iš Kauno į Panevėžį išlaidos (b.l. 103-104). Šiuos liudytojo paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys dokumentai (b.l. 30, 32-44). Pažymėtina ir tai, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Abejoti P.K. kompetencija nėra jokio pagrindo, nes jam 2009-03-12 suteikta kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacija (b.l. 86).

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad žalos dydis yra įrodytas. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l. 32-44,47,103-104). Vadovaujantis aukščiau minėta įrodinėjimo taisykle, pripažintina, kad įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui nebuvo pateikta. Taip pat atsakovas nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini), esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta D.M. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas ir pareiškėjui – draudimo kompanijai ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, iš atsakovo priteistinas 3023,04 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2013-04-11 (skundo gavimo teisme data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.). Pareiškėjas palūkanas (6 procentų) prašo priteisti remdamasis CK 6.210 str. 2 d. Teismui pateikti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybė akivaizdžiai nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl skundo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas dalinai.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas – kelionės išlaidas (b.l.75).

ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas išlaidų pagrindimas, t.y. kvitas, patvirtinantis kuro pirkimą (ABTĮ 45 str.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsniu, teisėjas,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, naudai 3023,04 Lt (tris tūkstančius dvidešimt tris litus, 4 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2013-04-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.