- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1299/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora”
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-197-370/2012 pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. K., tretiesiems asmenims bankrutavusiai L. K. firmai „Delisa”, akcinei bendrovei DNB bankui bei suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora” dėl turto dalies atskyrimo, prievolių dalies nustatymo ir areštų sąskaitoms panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. K. pateikė teismui ieškinį dėl turto dalies atskyrimo ir prievolių dalies nustatymo.
Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. K. pateikė patikslintą prašymą dėl turto dalies atskyrimo, prievolių dalies nustatymo ir areštų panaikinimo, kuriuo prašė nustatyti de jure faktą, kad pagal UAB „Gelvora“ reikalavimą negrąžinto kredito dalis priklauso atsakovės L. K. firmai „Delisa“, o ne ieškovui A. K..
Ieškovas nurodė, kad atsakovės L. K. firmos „Delisa“ bankroto procedūros metu į turto balansą buvo įtrauktas ir turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Minėtas turtas bankroto proceso eigoje buvo realizuotas. Tačiau dar liko nepadengti atitinkami įsipareigojimai. UAB „Gelvora“ buvo įtraukta į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą su 26 772,23 Lt finansiniu reikalavimu, kaip „Swedbank“, AB teisių pagal L. K. ir A. K. 2005 m. birželio 9 d. suteiktą ir negrąžintą vartojamąjį kreditą teisių perėmėja. Ieškovas pažymėjo, kad gautą kreditą L. K. faktiškai panaudojo firmos interesams, pervesdama pinigus per A. K. sąskaitą banke. UAB „Gelvora“ finansinis reikalavimas (perimtas iš „Swedbank“, AB), kurį sudaro likusi nepatenkinta paskolos dalis, nors ir yra pagal paskolos sutartį jo ir L. K. asmeninė prievolė, tačiau faktiškai turėtų būti priskirta prie L. K. firmos „Delisa“ skolos ir nurašoma pasibaigus bankroto bylai. Paskola iš banko faktiškai buvo imta firmos „Delisa“ apyvartinėms lėšoms ir panaudota firmos reikalams. Šį faktą žinojo ir kredito įstaiga, suteikusi paskolą. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei jo turto dalis nebūtų parduota bankroto byloje, jis iš savo turto dalies būtų galėjęs visiškai atsiskaityti ir su šiuo kreditoriumi. Taip pat ieškovas prašė panaikinti jo sąskaitoms bankuose taikytus areštus, nes nei antstoliai, nei bankroto administratorius šio klausimo nesprendė, nors jo turto dalis ir buvo realizuota bankroto procedūros metu.
Atsiliepimas
L. K. firmos „Delisa“ bankroto administratorius atsiliepime nesutiko su ieškovo reikalavimu likusią nepatenkintą UAB „Gelvora“ reikalavimo sumą priskirti prie bankrutavusios įmonės prievolių, kadangi prievolė pagal sutartį yra solidari sutuoktinių prievolė, paskola buvo paimta fizinių asmenų ir įmonė neturėtų jos grąžinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi pašalino AB DNB banką iš trečiųjų asmenų, panaikino visus areštus ir apribojimus A. K. priklausančioms sąskaitoms, esančioms “Swedbank”, AB ir AB SEB banke, o reikalavimo L. K. ir A. K. negrąžinto UAB „Gelvora” 26 772,23 Lt kredito sumą pripažinti bankrutavusios L. K. firmos „Delisa” skola netenkino.
Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, administratoriaus nuomonę bei bylos medžiagą pripažintina, jog AB DNB bankas nebeturi jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, todėl sprendė, jog yra pagrindas banką pašalinti iš trečiųjų asmenų.
Teismas pažymėjo, kad visas bankrutavusios L. K. firmos „Delisa“ ir jos savininkės bei jos sutuoktinio jungtinės nuosavybės teise valdytas turtas parduotas bankroto proceso metu tenkinant kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos L. K. firmai „Delisa“ iškėlimo. Bankroto administratorius 2012 m. vasario 6 d. jau kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, todėl teismas pripažino, kad yra pagrindas panaikinti areštus ieškovo nurodytoms sąskaitoms, esančioms „Swedbank“, AB ir AB SEB banke.
Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Gelvora“ finansinis reikalavimas yra kilęs ne iš L. K. firmos „Delisa“ veiklos atsiradusių prievolių, o iš jos savininkės ir sutuoktinio (ieškovo) asmeninių, vadinasi, kaip fizinių asmenų, teisinių santykių, tai yra iš 2005 m. birželio 9 d. vartojimo kredito sutarties. Tą patvirtina įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių, kuriuo iš L. K. ir A. K. yra priteista skola ir kurią jie kreditoriui turi grąžinti solidariai. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas inicijavo šio kreditoriaus įtraukimą bankroto byloje į kreditorių sąrašą, motyvuodamas tuo, kad į kreditorių sąrašą turi būti įtraukti ir kreditoriai dėl neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio šeimos nario skolos. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo to, kur buvo panaudotos iš banko gautos lėšos, teismas sprendė, jog prievolė yra aiškiai kilusi iš asmeninių įmonės savininko ir jo sutuoktinio įsipareigojimų, o vartojimo kreditas suteiktas tik fiziniams asmenims, todėl ji solidariai tenka abiems sutuoktiniams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo UAB „Gelvora“ finansinio reikalavimo pripažinti L. K. firmos „Delisa“ skola.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį dalyje dėl L. K. ir A. K. negrąžinto UAB „Gelvora“ 26 772,23 Lt kredito sumos pripažinimo bankrutavusios L. K. firmos „Delisa“ skola netenkinimo, panaikinti. Taip pat ieškovas prašo pripažinti de jure faktą, jog 2005 m. birželio 9 d. sudarytas sandoris tarp „Swedbank“, AB, L. K. ir A. K. (sutarties Nr. 05-037188-VA) nuo pasirašymo momento buvo apsimestinis, tai yra faktiškai buvo sudarytas sandoris tarp Swedbank“, AB ir L. K. firmos „Delisa“, ir kad likusioji negrąžinta paskolos dalis, kurios suma siekia 26 772,23 Lt ir kurią „Swedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“, priklauso L. K. firmai „Delisa“, o ne A. K., kaip fiziniam asmeniui, bet kokioje dalyje.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Didžioji dalis paimtos paskolos buvo panaudota L. K. firmos reikmėms, tai yra skirta prekių apmokėjimui. Kita dalis paskolos buvo panaudota firmos apyvartinėms lėšoms. Tuo tarpu sutuoktiniai, kaip fiziniai asmenys, pasiskolintų lėšų savo poreikiams nenaudojo.
2. Apie vykdomą išieškojimo procedūrą nei ieškovas, nei atsakovė ilgą laiką nežinojo, o sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio 5 d., kai ieškovas gavo UAB „Gelvora“ pranešimą dėl skolos perleidimo.
3. Tuo atveju, jei ieškovo turto dalis nebūtų buvusi realizuota bankroto byloje, jis iš savo turto dalies būtų galėjęs visiškai atsiskaityti ir su šiuo kreditoriumi.
Atsakovė L. K. pareiškimais ir papildymais prie atskirojo skundo su ieškovo atskiruoju skundu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalis, kuria ieškovo reikalavimas negrąžintą kredito sumą pripažinti bankrutavusios įmonės skola, buvo netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl turto dalies atskyrimo, prievolių dalies nustatymo ir areštų sąskaitoms panaikinimo. Vienu iš prašymu jis prašė nustatyti de jure faktą, kad 2005 m. birželio 9 d. iš „Swedbank“, AB L. K. ir A. K. paimtas vartojimo kreditas (sutarties Nr. 05-037188-VA), kurio suma siekė 50 000 Lt, yra panaudotas L. K. firmos naudai ir kad likusioji, negrąžinta paskolos dalis, siekianti 26 772,23 Lt sumą, kurią „Swedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“, priklauso L. K. firmai „Delisa“, o ne A. K., kaip fiziniam asmeniui, bet kokioje dalyje (b. l. 120 – 121). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi tokio ieškovo prašymo netenkino (b. l. 143-144). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad minėtas finansinis reikalavimas yra kilęs ne iš L. K. firmos „Delisa“ veiklos atsiradusių prievolių, o iš jos savininkės ir sutuoktinio (ieškovo) asmeninių, tai yra, kaip fizinių asmenų, teisinių santykių pagal 2005 m. birželio 9 d. vartojimo kredito sutartį. Šį faktą patvirtina ir įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių. Teismas taip pat pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, kur buvo panaudotos iš banko gautos lėšos, minėta prievolė yra aiškiai kilusi iš asmeninių įmonės savininko ir jo sutuoktinio įsipareigojimų, o vartojimo kreditas suteiktas tik fiziniams asmenims, todėl ji solidariai tenka abiems sutuoktiniams. Dėl minėtos teismo nutarties dalies ieškovas pateikė atskirąjį skundą.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog didžioji dalis paimtos paskolos dalis buvo panaudota L. K. firmos reikmėms, tai yra skirta prekių apmokėjimui. Kita dalis paskolos buvo panaudota firmos apyvartinėms lėšoms, tuo tarpu sutuoktiniai, kaip fiziniai asmenys, pasiskolintų lėšų savo poreikiams nenaudojo. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog 2005 m. birželio 9 d. tarp L. K. ir A. K. bei „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 05-037188-VA, pagal kurią fiziniams asmenims buvo suteiktas 50 000 Lt kreditas būsto remontui. Kadangi kredito gavėjai netinkamai vykdė sutartyje nustatytas sąlygas ir pažeidė įsipareigojimą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti kreditą, kredito davėjas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių „Swedbank“, AB naudai solidariai iš L. K. ir A. K. priteista 29 276,28 Lt skolos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 27 847,12 Lt kredito sumos nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbi yra ta aplinkybė, jog ieškovo ginčijama prievolė yra solidarioji sutuoktinių prievolė, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat teisėjų kolegija pabrėžia, jog pats ieškovas pirmosios instancijos teismui teiktame savo prašyme dėl prievolių dalies nustatymo vienareikšmiškai nurodė, kad vartojimo kreditas buvo paimtas fizinių asmenų ir susidariusią skolą jis pats įvardija kaip sutuoktinių skolą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, jog minėta prievolė priklauso L. K. firmai „Delisa“. Vien ta ieškovo nurodoma aplinkybė, jog didžioji dalis paimtos paskolos buvo panaudota jo sutuoktinės įmonės reikmėms, nedaro įtakos minėtos prievolės rūšies pasikeitimui.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apelianto atskirojo skundo prašymas pripažinti vartojimo kredito sutartį apsimestiniu sandoriu nepatenka į šios apeliacijos dalyko apimtį. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas, prašydamas pripažinti tokį jo ir jo sutuoktinės sudarytą sandorį apsimestiniu, turi kreiptis į teismą su atskiru pareiškimu ir ginčyti minėtą sandorį bendra ginčo teisenos tvarka.
Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo spėjimu apie jo gebėjimą atsiskaityti su kreditoriumi pagal minėtą prievolę, nedaro įtakos teisingam klausimo išsprendimui, o tik dar kartą patvirtina aplinkybę, jog pats ieškovas pripažįsta susidariusią prievolę kaip solidariąją sutuoktinių prievolę.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo A. K. prašymas dėl negrąžintos kredito sumos pripažinimo bankrutavusios L. K. firmos „Delisa“ skola, palikti nepakeistą.