Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. V. ir V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą A. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-20-140903-00051 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti medinių konstrukcijų stoginę su betoniniu pamatu (pamato viršus lygus su žemės paviršiumi), kurios ilgis yra apie 3,40 m, plotis – apie 2,80 m, aukštis – apie 2,55 m, pastatytą valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu atsakovas neįvykdys, leisti Inspekcijai, nugriauti nurodytą medinių konstrukcijų stoginę ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad ieškovė patikrinimo metu nustatė, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pastatyta medinė pavėsinė. Statytojas A. K. statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Pastatydamas stoginę, atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Reglamento 1.07.01:2010 nuostatas, kuriose nurodyta, jog statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 3 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-140903-00050 ir Privalomąjį nurodymą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-140903-00051 ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 3 d., kurie buvo įteikti atsakovui. Atsakovas ieškovės reikalavimo neįvykdė.

Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakyme Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-787 Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, nurodyta, jog yra tvirtinamas VĮ Žemės fondo 2012-2013 m. parengtas Babtų ir Užliedžių seniūnijų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos. Atsakovo dukra – trečiasis asmuo G. V. yra įrašyta į piliečių, kuriems suformuoti namų valdų žemės sklypai, sąrašą. Šalia pastatytos pavėsinės yra G. V. žemės sklypas. G. V. yra žemės naudotoja ir nuosavybės turėtoja, todėl galėjo pastatyti pavėsinę be jokių leidimų. Ši stoginė yra įtraukta į 2015 m. spalio 13 d. Žemėtvarkos ir geodezijos planą, yra pastatyta dar iki plano sudarymo, visą šį laiką stogine buvo naudojamasi. Rašytiniu sutikimu galima laikyti stoginės pažymėjimą plane. Šiuo metu yra paruošti visis dokumentai žemei išsipirkti, trečiasis asmuo laukia tokio leidimo. Atsakovas prašo teismą, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, neleisti stoginę griauti.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo statybos darbai atlikti valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą yra savavališka statyba.

Trečiasis asmuo V. V. nurodė, kad atsakovui jokių pretenzijų dėl medinių konstrukcijų stoginės neturi.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovą A. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-140903-00051 – nugriauti medinių konstrukcijų stoginę su betoniniu pamatu (pamato viršus lygus su žemės paviršiumi), kurios ilgis yra apie 3,40 m, plotis – apie 2,80 m, aukštis – apie 2,55 m, pastatytą valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas A. K. teismo nustatytu terminu neįvykdys, leido ieškovei nugriauti medinių konstrukcijų stoginę su betoniniu pamatu ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. K.; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnį – pateikti projektą ir leidimą valdyti žemę; 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą – naujo neypatingo statinio statybai buvo privalomas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį. Ginčo statinys – medinių konstrukcijų stoginė su betoniniu pamatu (pamato viršus lygus su žemės paviršiumi), kurios ilgis apie 3,40 m, plotis – apie 2,80 m, aukštis – apie 2,55 m, medinių lentų pastatas, yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.). Pastatydamas stoginę nesuformuotame sklype valstybinėje žemėje, atsakovas pažeidė ir Reglamento 34 punkto ir 11 priedo 4 punkto reikalavimus, kadangi statydamas pastatą neturėjo rašytinių gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų). Žemės sklypas, kuriame pastatyta stoginė yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad žemės sklypas yra suformuotas, kadangi į piliečių, kuriems suformuoti namų valdų žemės sklypai, sąrašą yra įtraukta G. V.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės plotas, kuriame nustatyta savavališka statyba, yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Papildymas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šio sklypo ribos teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotos, ribos nepatvirtintos ir neįregistruotos Nekilnojamo turto registre. Pagal Reglamento 50 punktą, suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą, susitarimą dėl teisės naudotis valstybine žeme. Tokio sutikimo atsakovas ar trečiasis asmuo G. V. Inspekcijai nepateikė. Atsakovas neskundė 2014 m. rugsėjo 3 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-140903-00050 ir Privalomojo nurodymo, šie aktai įsiteisėję ir privalomi vykdyti. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2014 m. sausio 1 d., atsakovas neprivalo šalinti savavališkos statybos padarinių, statinio griovimą teismo sprendimu organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsakovas ir trečiasis asmuo G. V. savavališkai pastatyto statinio neįteisino. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2016 m. vasario 16 d. raštu Nr. 7SD-969-(14.7.104) atsisakė įteisinti stoginę. Todėl atsakovas įpareigotinas statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu šio nurodymo neįvykdys – tai pavestina padaryti ieškovei atsakovo lėšomis. Teismas šiuo atveju negali taikyti protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi atsakovas pažeidė įstatymus. Taikydamas protingumo ir sąžiningumo principus, teismas iš esmės leistų atsakovui piktnaudžiauti teise ir pats pažeistų CK 1.2 straipsnyje nurodytus principus.

Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismas nepagrįstai ieškinį tenkino ir įpareigojo nugriauti pavėsinę. 2013 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakyme Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-787 Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, nurodyta, jog yra tvirtinamas VĮ Žemės fondo 2012-2013 m. parengtas Babtų ir Užliedžių seniūnijų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos. Atsakovo dukra – trečiasis asmuo G. V. yra įrašyta į Piliečių, kuriems suformuoti namų valdų žemės sklypai, sąrašą. G. V. valdo ir naudoja žemės sklypą, kuriame stovi pavėsinė. Žemės sklypas, kuriame yra pavėsinė, nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pavėsinė yra su pamatu. Byloje yra statybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pavėsinė neturi pamato, o yra padėta ant stulpelių, kad neįsmigtų į žemę. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus.

Apeliantas atstovaujamas advokato Lino Mažono 2016 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė naujus įrodymus – 2016 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei G. V.“, VĮ Registrų centras pažymą, žemės sklypo planą.

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į atsakovo apeliacinį skundą prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visetą, jų įrodomąją reikšmę, tinkamai taikydamas materialinės bei procesinės teisės normas, padarė teisingą išvadą, jog ginčo statinys yra pastatytas savavališkai. Vadovaujantis ir šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Reglamento 1.07.01:2010 50 punktu, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte keliamų reikalavimų. Apeliaciniame skunde iš esmės tik formaliai pakartojami pirmosios instancijos teisme išdėstyti argumentai, tačiau nepagrindžiama, kuo pasireiškia pastarųjų atmetimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, todėl apeliacinis skundas šiuo atveju neturi apeliacinio skundo pagrindo. Ieškinyje nebuvo nurodyta, kad valstybinė žemė, kurioje pastatyta stoginė, patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo vietovę. Atsakovas sutiko su Inspekcijos jam surašytais administraciniais aktais ir aktuose konstatuotais faktais bei pasirinko įgyvendinti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisę įteisinti savavališkai pastatytos stoginės statybos darbus, tačiau nepavykus to padaryti, pateikė teismui 2015 m. lapkričio 23 d. apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog, neva, stoginė remiasi į pagrindą, įrengtą iš gelžbetoninių gamyklinių sijų. Net ir darant prielaidą, jog stoginė yra pastatyta ant atsakovo nurodytų gamyklinių gelžbetoninių sijų, niekaip nepaneigiamas faktas, jog stoginė yra neturint statybą leidžiančio dokumento pastatytas statinys.

Kitų atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas po apeliacinio skundo padavimo pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei G. V.“, VĮ Registrų centras pažymą, žemės sklypo planą.. Apelianto tvirtinimu, šie įrodymai turės įtakos apeliacinio skundo nagrinėjimui. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2015).

Įvertinus apelianto pateiktų įrodymų turinį konstatuotina, kad jie yra priimti po ginčijamo teismo sprendimo paskelbimo ir atitinka CPK 314 straipsnio reikalavimus. Gauti įrodymai buvo išsiųsti šalims susipažinti. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pateiktų įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuota prašymą nagrinėti byla žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes prašyme nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad trečiajam asmeniui G. V. nuosavybės teise priklauso 54/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalis ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Kiti pastatų bendratarčiai yra trečiasis asmuo V. V. ir UAB „Saulėtoji veja“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-787 Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo 2012-2013 m. parengtas Babtų ir Užliedžių seniūnijų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos bei patvirtintas piliečių, kuriems suformuoti namų valdų žemės sklypai, sąrašas, į kurį įtraukta atsakovo dukra trečiasis asmuo G. V. (sąrašo 12 p.). Kartu yra įrašyta trečiasis asmuo V. V. ir UAB „Saulėtoji veja“.

Ieškovė, nagrinėdama gautą V. Š. skundą, patikrinusi statybos vietą, nustatė, jog žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) stovi savavališkai pastatyta pavėsinė (2014-09-02 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1726-(15.2)), todėl 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-140903-00050 ir privalomas nurodymas Nr. PRN-20-140903-00051 su nurodymu atsakovui A. K. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. iki 2015 m. kovo 3 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – medinių konstrukcijų stoginę su betoniniu pamatu ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas 2015 m. gegužės 29 d. pateikė paaiškinimą dėl nurodymo neįvykdymo, todėl terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 3 d. (taip nurodyta 2015-06-30 sprendime Nr. RE-169-(15.51)). 2015 m. liepos 28 d. nustatyta, kad atsakovas A. K. neįvykdė 2014 m. rugsėjo 3 d. privalomojo nurodymo (aktas Nr. NPA-20-150728-00027).

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi būti remiamasi Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu, bylos nagrinėjimo metu galiojančių Statybos įstatymo, STR redakcijų, CK 4.103 straipsnio nuostatomis.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime yra pažymėjęs, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Aktualioje Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali leisti šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (3 str. 2 d.1 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad statiniui pastatyti buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas – t.y. žemės ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, kurių atsakovas neturėjo. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir įpareigodamas atsakovą nugriauti statinį nurodė, jog statant statinį žemės sklypo ribos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suformuotos, nepatvirtintos ir neįregistruotos Nekilnojamo turto registre. Sutiktina, jog suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) sutikimą, susitarimą, dėl teisės naudotis valstybine žeme, kurio nei atsakovas A. K., nei jo dukra G. V. neturėjo. Tačiau kaip matyti iš aukščiau minėto 2013 m. birželio 21 d. įsakymo jau 2013 metais buvo patvirtintas žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, tame tarpe ir G. V. kartu su kitais bendraturčiais priklausančios 0,7880 ha namų valdos žemės sklypo ribos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą įpareigoti nugriauti statinį, turėjo svarstyti apelianto argumentus dėl jo teisės įteisinti savavališką statybą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek ir viso jos nagrinėjimo teisme metu laukė, kol valstybės įgaliota institucija – Nacionalinė žemės tarnyba – įgyvendins jai pavestas funkcijas ir atkurs nuosavybės teises G. V. į naudojamą žemės sklypą. Kaip matyti iš apelianto pateiktų įrodymų nuosavybės teisės G. V. į žemės sklypą buvo atkurtos tik 2016 m. rugsėjo 16 d., t. y. po teismo sprendimo priėmimo ir daugiau kaip po trijų metų po žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suformuotų žemės sklypų ribų patvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas ne kartą bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo, tačiau jo prašymus buvo atsisakyta svarstyti, kol nebus išnagrinėtas teisminis ginčas (2015-10-28 prašymas, 2015-11-26 raštas Nr. 7SD-7244-(14.7104), 2016-01-18 prašymas ir 2016-03-14 raštas Nr. 7PD-38-(14.7.9.)).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011, 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; kt.).

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu faktinė situacija yra pasikeitusi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog 0,8070 ha žemės sklypo bendraturčiai yra G. V., trečiasis asmuo V. V. ir Lietuvos Respublika. Iš trečiojo asmens V. V. teismui pateikto 2015 m. spalio 30 d. pranešimo matyti, jog ji pretenzijų dėl medinių konstrukcijų stoginės atsakovui A. K. neturi. G. V. yra atsakovo dukra ir žemės sklypo dalies savininkė, kuri taip pat siekė galimybės įteisinti statinį. Tokiu būdu atsakovas turėtų gauti Lietuvos Respublikos patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą ir / ar gretimo žemės sklypo savininko, valdytojo sutikimą, jei statinys stovi ant sklypo ribos ar nėra išlaikytas teisės aktuose nustatytas atstumas iki sklypo ribos. Be to, statinys stovi namų valdos žemės sklype, kuriame nėra draudžiama statyba pagal galiojantį viešai skelbiamą Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą 2007-2017 m. (adresu http://www.kaunoplanas.lt/bendrieji_planai/kauno_rajono_savivaldybes_bendrasis_planas_sprendiniai; peržiūrėta 2016 m. lapkričio 30 d.).

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, tokiu būdu sudarant atsakovui galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius ir tik to nepadarius, atsakovas įpareigotinas nugriauti statinį, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į bylos duomenis apie jau atliktus savavališkai statybai įteisinti būtinus veiksmus, atsakovui nustatytinas 6 mėnesių terminas įstatymų nustatyta tvarka įteisinti pastatytą medinių konstrukcijų stoginę su betoniniu pamatu (pamato viršus lygus su žemės paviršiumi), kurios ilgis yra apie 3,40 m, plotis – apie 2,80 m, aukštis – apie 2,55 m, pastatytą adresu (duomenys neskelbtini). Per šį terminą neįteisinus savavališkos statybos, atsakovas įpareigotinas per 3 mėnesius jį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, o jam per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leidžiama ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius statytojo lėšomis (LR Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str., 15 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir ieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistina 50 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500,00 Eur už advokato teiktą teisinę pagalbą ir 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir kurios yra pagrįstos į byloje esančiais dokumentais, t.y. iš ieškovės atsakovui priteistina 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinius žemės sklypo bendraturčių ir / ar gretimo žemės sklypo savininko, valdytojo sutikimus ir rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą) naujo nesudėtingo statinio – medinių konstrukcijų stoginės su betoniniu pamatu (pamato viršus lygus su žemės paviršiumi), kurios ilgis yra apie 3,40 m, plotis – apie 2,80 m, aukštis – apie 2,55 m – statybai, 0,8070 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Jei per nustatytą šešių mėnesių terminą reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neįvykdomas, įpareigoti atsakovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nugriauti medinių konstrukcijų stoginę su betoniniu pamatu (pamato viršus lygus su žemės paviršiumi), kurios ilgis yra apie 3,40 m, plotis – apie 2,80 m, aukštis – apie 2,55 m, pastatytą adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytus statinius bei sutvarkyti statybvietę, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti visus šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo A. K. patirtas išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, apeliantui A. K. 270,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.