- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- A-442-949-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui
- Trečiasis asmuo
- O. R. Š.
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui O. R. Š., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2009 m. lapkričio 27 d. spendimą Nr. 11423 bei valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gruodžio 17 sprendimą Nr. 420.
Pareiškėja nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas išnagrinėjo jos pareiškimą, kuriuo buvo prašoma ištaisyti klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. įrašyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir 2009 m. lapkričio 27 d. priėmė spendimą prašymo netenkinti. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu paliko galioti tokį teritorinio registratoriaus spendimą. Pareiškėja nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti. Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas padarė išvadą, jog nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos remiantis 2006 m. sausio 11 d. susitarimu, šie duomenys yra teisingi ir nėra pagrindo jų taisyti. Tačiau jokio susitarimo tarp pareiškėjos ir O. R. Š. nebuvo. Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui buvo pateiktas 2006 m. sausio 11 d. prašymas įregistruoti nuosavybės teisės dalis, pasikeitusias po gyvenamojo namo rekonstrukcijos: Onai R. Š. – 51/100 dalį, pareiškėjai – 49/100 dalis. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, ligota, todėl neatsimena, kokio turinio prašymas buvo surašytas. Šis prašymas yra nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoris, todėl pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo būti sudarytas notarine forma. Kadangi šis prašymas nebuvo notarinės formos, jis nelaikytinas pagrindu nuosavybės teisėms įregistruoti. Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas juo remdamasis įrašyti duomenų į nekilnojamojo turto registrą negalėjo. Iš pastato dalių paskaičiavimo projekto matyti, kad nekilnojamojo turto registro duomenys yra klaidingi, nes pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys minėto gyvenamojo namo.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši norma nenumato bendraturčių susitarimui privalomosios notarinės formos, tokio pobūdžio susitarimas nėra nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoris. Atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos remiantis 2006 m. sausio 11 d. susitarimu, įregistruoti duomenys yra teisingi ir nėra pagrindo jų taisyti. Pareiškėjos pateiktas pastato dalių paskaičiavimo projektas nepatvirtina įregistruotų gyvenamojo namo bendrasavininkių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastato dalių pakeitimo, nes šios dalys gali būti keičiamos tik sudarant sandorius, bendraturčių susitarimu ar teismo sprendimais.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. R. Š. su pareiškėjos skundu nesutiko.
Šalies argumentai
O. R. Š. nurodė, kad ji ir pareiškėja yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendrasavininkės. O. R. Š. 2005 metais atliko šio namo verandos statybos darbus, dėl ko padidėjo jai priklausanti gyvenamojo namo dalis. Todėl ji su pareiškėja pasirašė 2006 m. sausio 11 d. susitarimą dėl namo dalių pakeitimo. Nors šis susitarimas savo esme yra sandoris, nes juo įgyjama naujų teisių ir pareigų, tačiau teisės aktai tokiems sandoriams nenumato privalomos notarinės formos. Kadangi šis dokumentas buvo surašytas tinkamai, todėl nekilnojamojo turto registre pagrįstai buvo įregistruotos O. R. Š. nuosavybės teisės į 51/100 namo dalį ir pareiškėjos nuosavybės teisės į 49/100 namo dalis. 2006 m. sausio 11 d. susitarimas yra nenuginčytas, galiojantis, todėl nėra pagrindo keisti nekilnojamojo turto registro įrašus.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo netenkinti prašymo ištaisyti klaidingus duomenis nekilnojamojo turto registre. Netikslūs, klaidingi ar neišsamūs registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šį straipsnį, jame nustatyta tvarka gali būti taisomi ar papildomi iš esmės teisingi duomenys, kurių registravimas nėra ginčijamas. Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl daiktinių teisių įregistravimo teisėtumo. Nekilnojamojo daikto registro duomenų keitimas pagal pareiškėjos prašymą negali būti laikomas techninių klaidų taisymu. Nekilnojamojo turto registre, remiantis 2006 m. sausio 11 d. susitarimu, pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos į 49/100 namo dalis, o O. R. Š. – į 51/100 namo dalį. Minėtas susitarimas savo esme yra sandoris, esantis teisiniu pagrindu nuosavybės teisėms įregistruoti. Šis susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, o nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys visiškai jį atitinka. Teismas nurodė, kad ginčijami atsakovų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą ir patenkinti jos skundą.
Pareiškėja nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, pavirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 11 ir 12 punktus, prašymus įregistruoti daiktines teises, tų teisių suvaržymus teritoriniam registratoriui pateikia šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Teritoriniam registratoriui pareiškėja prašymo pakeisti jos turimas nuosavybės teisės dalis nebuvo padavusi. Dėl šių dalių pakeitimo kreipėsi O. R. Š.. Teritorinio registratoriaus darbuotojai negalėjo, neišsiaiškinę pareiškėjos valios, įregistruoti daiktinių teisių pakeitimus. Susitarimas, kurio pagrindu buvo padaryti pakeitimai, notariškai nepatvirtintas ir nėra aišku, kas jį pasirašė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovai nurodo, kad 2006 m. sausio 11 d. prašymą dėl registro duomenų pakeitimo teritoriniam registratoriui pateikė abi bendraturtės (O. R. Š. ir pareiškėja). Jų pateiktam susitarimui Civilinio kodekso normos privalomos notarinės formos nenustato. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys visiškai atitinka pareiškėjos ir O. R. Š. 2006 m. sausio 11 d. susitarimą, kurio pagrindu jie buvo įrašyti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad negalima sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog nebuvo išsiaiškinta jos valia dėl daiktinių teisių pakeitimų registravimo. Pareiškėja savo sutikimą davė pasirašydama 2006 m. sausio 11 d. susitarimą. Šis susitarimas savo esme yra sandoris, jis nenuginčytas ir neprieštarauja įstatymų reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.
Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
Vadovaujantis minėtomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, prašydama ištaisyti klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, iš esmės kelia klausimą dėl daiktinių teisių įregistravimo teisėtumo, ir priėjo pagrįstą išdavą, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo daikto registro duomenų keitimas pagal pareiškėjos prašymą negali būti laikomas techninių klaidų taisymu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens O. R. Š. nuosavybės teisės registravimo pagrindas yra 2006 m. sausio 11 d. susitarimas (b. l. 9-11). Teritorinis registratorius susitarimu pripažino pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens O. R. Š. 2006 m. sausio 11 d. prašymą valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, kuriuo prašoma įregistruoti bendrosios nuosavybės dalis (b. l 30). Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir minėto prašymo, nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie daiktines teises atitinka duomenis, kurie nurodyti minėtame pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens O. R. Š. 2006 m. sausio 11 d. prašyme, t. y. į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentą, kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis nustatoma pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d sprendimas administracinėje byla Nr. A-17-217/2007).
Pareiškėja neginčijo teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo duomenys apie daiktines teises 2006 m. sausio 11 d. prašymo pagrindu buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą, negalėjo vertinti, ar teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai pagal pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens O. R. Š. 2006 m. sausio 11 d. prašymą nekilnojamojo turto registre įregistravo pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens O. R. Š. nuosavybės teisės dalis bendrosios nuosavybės teisėje, nes būtų peržengęs administracinės bylos nagrinėjimo ribas.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas dėl klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo negalėjo būti tenkinamas ir dėl to, jog tokio prašymo patenkinimas pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens O. R. Š. teises, nes pasikeistų jos nuosavybės teisės dalis bendrosios nuosavybės teisėje.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, jog teritorinis registratorius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, o centrinis registratorius ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdami ginčą, pagrįstai atmetė pareiškėjos skundus. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.