- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- T-14-1046/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07720-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro atstovui gydytojui psichiatrui D. P.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverstinio ambulatorinio gydymo T. K. pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi T. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)). Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. spalio 6 d. ir 2024 m. balandžio 11 d. nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsta.
Šalies argumentai
VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro teikimu prašoma T. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – panaikinti.
VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro atstovas D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad T. K. paskutiniu metu reguliariai gydosi, nuo vasaros gydėsi priklausomybių centre, nuo to laiko ateina visada tvarkingas, paskirtu laiku, blaivus, be alkoholio vartojimo pėdsakų, kaip kad būdavo anksčiau, susirado darbą, socialiai adaptuojasi. Asmens psichinė būklė yra ženkliai geresnė nei prieš metus ir anksčiau, kai būdavo peržiūrimos priverstinio stebėjimo sąlygos. Jau yra praėjęs pakankamas laiko tarpas, kad būtų galima nebetaikyti priverstinio gydymo.
Prokurorė prašė teikimą tenkinti.
Gynėjas neprieštaravo teikimo tenkinimui.
Šalies argumentai
T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskirtus vaistus vartoja, dirba, šiuo metu gyvena vienas ir alkoholio dabar nevartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į griežtesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pablogėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į griežtesnę (BPK 405 straipsnio 4 dalis). Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 21 d. T. K. psichikos būsenos patikrinimo akto matyti, kad T. K. serga psichikos liga – (duomenys neskelbtini). Gydymo metu lankėsi pas gydytoją psichiatrą ir socialines darbuotojas. Komisijos nariams nurodė, kad vaistus vartoja pagal paskyrimą, alkoholio nevartoja, dirba. Ligos paūmėjimų nefiksuota. Komisija rekomenduoja spręsti dėl priverstinio ambulatorinio gydymo nutraukimo. Iš byloje esančios medžiagos ir VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovo paaiškinimo teisme bei psichikos būsenos patikrinimo akto matyti, kad T. K. yra sąmoningas, teisingai orientuotas vietoje, laike ir savyje. Kontaktas prasmingas. Pokalbio metu ramus, adekvataus elgesio.
Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas daryti išvadą, kad asmeniui išnyko būtinybė toliau taikyti paskirtą priverčiamąją medicinos poveikio priemonę, todėl ji naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 440 straipsniu, teismas
nutaria:
VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą tenkinti.
Panaikinti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.