Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai A. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD- -(14.8.125 E.) bei įpareigoti atsakovę išduoti ieškovams sutikimą naudoti 1,0202 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jiems nuosavybės teise priklausančio pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbams vykdyti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso pastatai – sandėliai, pastatai – šiltnamiai, kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas, aikštelė, tvora su vartais, kiemo statiniai (estakada, talpa, esantys 1,0202 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtus statinius ieškovas 2020 m. kovo 9 d. įgijo iš I. G. G. ir D. T. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MV1775 pagrindu. 2020 m. kovo 24 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyrių su prašymu išnuomoti arba parduoti žemės sklypą, tačiau atsakovė atsisakė patenkinti prašymą nurodydama, kad žemės sklypo nuomos sutartys su ankstesniais statinių savininkais buvo nutrauktos 2018 m. kovo 21 d., o statiniai yra sunykę ir faktiškai neegzistuoja. Ieškovų įsigytas sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – sandėlis), esantis žemės sklype, yra fiziškai pažeistas, todėl norint sandėlį naudoti pagal paskirtį, ieškovė 2020 m. liepos 3 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą naudoti žemės sklypą pastato kapitalinio remonto darbams vykdyti. Atsakovė atsisakė tenkinti prašymą, nurodydama, kad prašymas išduoti sutikimą naudoti žemės sklypą pastato remonto darbams vykdyti yra tapatus ankstesniam prašymui dėl žemės sklypo pardavimo ar nuomos ir negali būti tenkinamas dėl analogiškų priežasčių, nurodytų ankstesniame rašte. Atsakovė taip pat pareikalavo atlaisvinti žemės sklypą ir išregistruoti sunykusius statinius iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovai nurodo, jog prašymai nėra tapatūs, nes pareikšti dėl skirtingų priežasčių bei skirtingų teisės aktų pagrindu. 2012 m. pastatas buvo padegtas nenustatytų asmenų, todėl pastato būklės pablogėjimą ir negalėjimą juo toliau naudotis lėmė ne pastato savininko veiksmai, nuo jo valios priklausančios priežastys ar pastato savininko pasyvumas, o gaisras, kurį sukėlė neteisėta trečiųjų asmenų veikla. Tam, kad ieškovai galėtų tinkamai naudotis sandėliu bei įgyvendinti turimą nuosavybės teisę, reikalinga jį atstatyti. Tai, kad žemės sklypo nuomos sutartys su ankstesniais statinių savininkais buvo nutrauktos, negali būti pakankamas argumentas, neleisti ieškovams jį atstatyti, atliekant sandėlio kapitalinį remontą.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog žemės sklypas buvo išnuomotas D. T. ir I. G. G. žemės ūkio veiklai. 2012 m gegužės 28 d. gaisro metu sudegė sandėlis ir nebeliko galimybės jį naudoti pagal pastato tiesioginę paskirtį – sandėliavimui. Tarp I. G. G., D. T. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 11 d. „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo“ Nr. A-3345, buvo sudaryta sutartis, kuria I. G. G. ir D. T. perdavė (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-156-(14.8.71), kuriame užfiksavo, kad žemės sklypas apleistas ir nėra naudojamas pagal paskirtį, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, žemės ūkio veikla nevykdoma, apaugęs daugiametėmis žolėmis ir medžiais, krūmais, kai kur priversta betoninių statybinių atliekų, žemės sklype yra sugriuvusio, apdegusio, apleisto medinio statinio liekanos, baltų plytų nenaudojamas statinys, medinis laikinas ūkio pastatas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas sandėlis yra apdegęs, sugriuvęs ir nenaudojamas, statiniai neeksploatuojami. I. G. G., D. T. ir UAB „Tophaus“ 2017 m. gruodžio 4 d. sudarė projektavimo darbų sutartį dėl ginčo sklype esančio sandėliavimo paskirties pastato apie 613 kv. m., bei šio pastato kapitalinio remonto techninio projekto. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklype buvo pastatyti nauji pagalbinio ūkio statiniai: pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatai – šiltnamiai. Kauno miesto skyrius 2018 m. sausio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksavo, kad pastato – sandėlio yra tik pamatai, stovi šiltnamiai, aikštelėje yra konteineriai, stovi estakada. 2020 m. vasario 4 d. atliko žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir akte užfiksavo, kad žemės sklypas nenaudojamas, apaugęs žolėmis, yra sandėlio pamatų dalis, sudegusių statinių liekanos, jokia veikla sklype nevykdoma. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 21 d. įsakymais buvo nutrauktos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys. Ieškovai laiko, kad NŽT privalo išduoti sutikimą atlikti kapitalinio remonto darbams, nežiūrint to, kad yra įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l 159-657/2019, kuria nustatyta, kad I. G. G. ir D. T. prarado teisę ne aukciono tvarka nuomotis valstybinės žemės sklypą; teisės aktai nenumato NŽT teisės išduoti sutikimus atlikti kapitalinio remonto darbus; dalis statinių yra pastatytų pažeidžiant teisės aktus ir jie privalo būti nugriauti savininko lėšomis; žemės sklypas yra skirtas žemės ūkio ūkinei veiklai vykdyti, o ne pastatui eksploatuoti; sandėlis yra sunykęs, nėra galimybių jo atstatyti nekeičiant pamatų, t. y. nėra išlikusių vientisų laikančiųjų konstrukcijų.